Siūloma paaugliams iki 18 metų leisti žvejoti nemokamai

Siekiant sumažinti jaunimo nusikalstamumą, skatinti laisvalaikiu žvejoti, Seimo narys, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika siūlo asmenims iki 18 metų suteikti teisę žvejoti nemokamai.

Tai numatantį Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimo projektą įregistravęs parlamentaras taip pat siūlo nežymiai padidinti mėgėjų žvejybos leidimų kainas.
„Suteikus nemokamą žvejybos teisę asmenims iki pilnametystės – 18 metų, bus skatinama paauglių sveika gyvensena, kokybiškas užimtumas, mažinamas nusikalstamumas“, – sako K. Mažeika.

Žvejai traukia į Pamarį iš įvairių Lietuvos kampelių. Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo

Kam nemokamai?
Jeigu Seimas pritartų, fiziniai asmenys iki 18 metų, taip pat valstybinio socialinio draudimo pensininkai ir neįgalieji, o Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose – ir fiziniai asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, galėtų žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, visuose vandens telkiniuose, kuriuose neorganizuota limituota žvejyba, ir vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba ribojama ir organizuota limituota žvejyba (Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose, Merkio aukštupyje). Pagal projektą žvejybos plotų naudotojai ir privačių vandens telkinių savininkai privalėtų leisti nemokamai žvejoti šiems asmenims.

K. Mažeikos teigimu, nustačius nemokamą žvejybos teisę Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose ne tik Rusnės, bet ir kitiems Nemuno deltos regioninio parko gyventojams, bus išvengta nepagrįstos dalies tos pačios saugomos teritorijos gyventojų diskriminacijos.

Ne daugiau 200 žmonių
„Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje yra apie 2000 gyventojų. 1460 iš jų gyvena Rusnės seniūnijoje, apie 500 – kitose seniūnijose. Atmetus socialinio draudimo pensininkus ir vaikus, kurie turi nemokamą žvejybos teisę visuose vandens telkiniuose, asmenis, kurie nežvejoja, realiai nemokama žvejybos teise Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje papildomai pasinaudotų ne daugiau kaip 200 asmenų“, – sako ministras.

Jo parengtame įstatymo pataisų projekte numatyta įpareigoti vandens telkinių savininkus išduoti mėgėjų žvejybos leidimus, tačiau taip pat numatyta padidinti mėgėjų žvejybos privačiuose vandens telkiniuose kainą.

Projekte aiškiau apibrėžiama, kad žvejybos ploto naudotojai ir privačių vandens telkinių savininkai suteikia teisę žvejoti nemokamai, išduodami nemokamus mėgėjų žvejybos leidimus, taip pat turi teisę išduoti žvejybos leidimą, kuris suteiktų teisę mėgėjų žvejybai keliuose žvejybos plotuose ar privačiuose vandens telkiniuose.

Didėtų kainos
Pagal siūlomą projektą nuo vieno iki kelių eurų padidėtų mėgėjų žvejybos leidimų kainos. Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, būtų mokama dviem paroms 2 eurai (šiuo metu – 1 euras 40 centų), mėnesiui – 6 eurai (šiuo metu 5 eurai). Vienu euru (nuo 14 iki 15 eurų) pabrangtų toks leidimas metams.

Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti valstybiniame vandens telkinyje, į kurį neišduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir organizuota limituota žvejyba, žvejoti nestandartiniais įrankiais ir būdais, saugomų ir globojamų žuvų rūšių, išskyrus lašišas ir šlakius, limituotai žvejybai, būtų mokama parai – 3 eurai (šiuo metu – 2 eurai 50 centų), savaitei – ne 8 eurai, kaip šiuo metu, o 10 eurų. Mėnesiui toks leidimas pabrangtų nuo 14 iki 20 eurų.
Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti valstybiniame vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą, būtų mokama: dviem paroms – 2 eurai (šiuo metu – 1 euras 40 centų); mėnesiui – ne 5, o 6 eurai. Metams toks leidimas pabrangtų vienu euru – nuo 14 iki 15 eurų.

Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti vieną parą privačiame vandens telkinyje arba valstybiniame vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir organizuota limituota žvejyba, arba lašišų ir šlakių limituotai žvejybai būtų mokama 15 eurų (šiuo metu 14 eurų).

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vasario 16-osios viktorina vaikams

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, vasario 14-ąją Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko žinių viktorina „Aš ir Lietuva“. Paminėti šią svarbią datą ir pasitikrinti istorines žinias apie gimtąją šalį susirinko Šilutės Žibų pradinės mokyklos mokiniai su mokytojomis Rasa Jankauskiene bei Daiva Šarlauskiene. Viktorina buvo sudaryta iš trijų etapų: įvairių istorinių, šių dienų faktų bei vaizdo ir muzikinių klausimų. Savo paruoštą šokį viktorinos dalyviams padovanojo nuolatinės bibliotekos bičiulės bei būrelio „Pa(si)tarimai tarp mūsų, mergaičių“ dalyvės – Šilutės M. Jankaus pagrindinės mokyklos

Asmeninės Pagėgių krašto smiginio pirmenybės

Vasario 9 d. Natkiškių sporto klube „Aitvaras“ vyko 2019–2020 m. Pagėgių savivaldybės asmeninės smiginio pirmenybės, kurias organizavo VšĮ Sporto ir turizmo centras. Turnyre, kuris vyko keletą savaitgalių, rungėsi 17 Pagėgių krašto smiginio mėgėjų: 13 vyrų ir 4 moterys. Turnyre vyrai žaidė pagal klasikinio smiginio taisykles iki trijų laimėtų setų nuo 301 taško, partiją reikėjo užbaigti dvigubu skaičiumi. Su vyrais rankos taiklumą išbandyti nusprendė ir viena moteris, o kitos moterys tradiciškai metė po tris strėles 8 kartus (3 ratus). Tarp moterų

Sambos festivalis Brėmene

Brėmenas garsus ne tik brolių Grimų pasaka „Brėmeno muzikantai“. Praėjusį šeštadienį Brėmeno žemės sostinėje įvyko spalvingas, triukšmingas Sambos  karnavalas. Tai jau 35 metus rengiama šventė, į ją suvažiuoja dalyviai iš visos Vokietijos, atvyksta ir iš kitų šalių. Brėmeno senamiestis tampa triukšminga, spalvinga, šokančia Brazilija. Šiemet karnavalo šūkis buvo „Apsvaigę nuo meilės“. Karnavalo dalyviai atvyko ir smalsuolius stebino pačių pasigamintomis kaukėmis, pasiūtais rūbais, spalvingai išdažytais veidais. Atidarymo ceremonija vyko centrinėje senamiesčio Turgaus aikštėje (Marktplatz). Atvykėlių grupės buvo kviečiamos į sceną, kai

Lietuvos muziejai tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje 2020

Lietuvos muziejų asociacija (LMA) devintą kartą dalyvauja tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje ir kartu su šalies muziejais 21-osios mugės svečiams parengė įtraukią programą: beveik 250 pavadinimų leidinių, 6 naujausių knygų pristatymus, šešėlių teatrą, edukacinius pasirodymus ir instaliaciją „Muziejai be formulių: vaizdai, garsai, virtuali realybė“. Jungtiniame LMA stende 3.10, Litexpo rūmų 3 salėje, prisistato: Šilutės Hugo Šojaus, Alytaus kraštotyros, Angelų, Joniškio istorijos ir kultūros, Gargždų krašto, Kauno rajono, Kėdainių krašto, Lietuvos jūrų, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Lietuvos liaudies buities, Maironio lietuvių