Siūloma paaugliams iki 18 metų leisti žvejoti nemokamai

Siekiant sumažinti jaunimo nusikalstamumą, skatinti laisvalaikiu žvejoti, Seimo narys, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika siūlo asmenims iki 18 metų suteikti teisę žvejoti nemokamai.

Tai numatantį Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimo projektą įregistravęs parlamentaras taip pat siūlo nežymiai padidinti mėgėjų žvejybos leidimų kainas.
„Suteikus nemokamą žvejybos teisę asmenims iki pilnametystės – 18 metų, bus skatinama paauglių sveika gyvensena, kokybiškas užimtumas, mažinamas nusikalstamumas“, – sako K. Mažeika.

Žvejai traukia į Pamarį iš įvairių Lietuvos kampelių. Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo

Kam nemokamai?
Jeigu Seimas pritartų, fiziniai asmenys iki 18 metų, taip pat valstybinio socialinio draudimo pensininkai ir neįgalieji, o Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose – ir fiziniai asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, galėtų žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, visuose vandens telkiniuose, kuriuose neorganizuota limituota žvejyba, ir vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba ribojama ir organizuota limituota žvejyba (Nemuno deltos regioninio parko telkiniuose, Merkio aukštupyje). Pagal projektą žvejybos plotų naudotojai ir privačių vandens telkinių savininkai privalėtų leisti nemokamai žvejoti šiems asmenims.

K. Mažeikos teigimu, nustačius nemokamą žvejybos teisę Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose ne tik Rusnės, bet ir kitiems Nemuno deltos regioninio parko gyventojams, bus išvengta nepagrįstos dalies tos pačios saugomos teritorijos gyventojų diskriminacijos.

Ne daugiau 200 žmonių
„Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje yra apie 2000 gyventojų. 1460 iš jų gyvena Rusnės seniūnijoje, apie 500 – kitose seniūnijose. Atmetus socialinio draudimo pensininkus ir vaikus, kurie turi nemokamą žvejybos teisę visuose vandens telkiniuose, asmenis, kurie nežvejoja, realiai nemokama žvejybos teise Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje papildomai pasinaudotų ne daugiau kaip 200 asmenų“, – sako ministras.

Jo parengtame įstatymo pataisų projekte numatyta įpareigoti vandens telkinių savininkus išduoti mėgėjų žvejybos leidimus, tačiau taip pat numatyta padidinti mėgėjų žvejybos privačiuose vandens telkiniuose kainą.

Projekte aiškiau apibrėžiama, kad žvejybos ploto naudotojai ir privačių vandens telkinių savininkai suteikia teisę žvejoti nemokamai, išduodami nemokamus mėgėjų žvejybos leidimus, taip pat turi teisę išduoti žvejybos leidimą, kuris suteiktų teisę mėgėjų žvejybai keliuose žvejybos plotuose ar privačiuose vandens telkiniuose.

Didėtų kainos
Pagal siūlomą projektą nuo vieno iki kelių eurų padidėtų mėgėjų žvejybos leidimų kainos. Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, būtų mokama dviem paroms 2 eurai (šiuo metu – 1 euras 40 centų), mėnesiui – 6 eurai (šiuo metu 5 eurai). Vienu euru (nuo 14 iki 15 eurų) pabrangtų toks leidimas metams.

Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti valstybiniame vandens telkinyje, į kurį neišduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir organizuota limituota žvejyba, žvejoti nestandartiniais įrankiais ir būdais, saugomų ir globojamų žuvų rūšių, išskyrus lašišas ir šlakius, limituotai žvejybai, būtų mokama parai – 3 eurai (šiuo metu – 2 eurai 50 centų), savaitei – ne 8 eurai, kaip šiuo metu, o 10 eurų. Mėnesiui toks leidimas pabrangtų nuo 14 iki 20 eurų.
Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti valstybiniame vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą, būtų mokama: dviem paroms – 2 eurai (šiuo metu – 1 euras 40 centų); mėnesiui – ne 5, o 6 eurai. Metams toks leidimas pabrangtų vienu euru – nuo 14 iki 15 eurų.

Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti vieną parą privačiame vandens telkinyje arba valstybiniame vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir organizuota limituota žvejyba, arba lašišų ir šlakių limituotai žvejybai būtų mokama 15 eurų (šiuo metu 14 eurų).

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite