Sinagogos griuvėsiai – kultūros paveldas ir galvos skausmas

Neatsižvelgus į Šilutės rajono savivaldybės argumentus, gegužės 26 dieną Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Žemaičių Naumiesčio sinagogos pastatas su jam priskirta teritorija buvo įrašyti į LR kultūros vertybių registrą. Pastatui suteiktas regioninis statusas. Savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Reda Švelniūtė Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje pateikė Tarybos nariams informaciją, susijusią su Žemaičių Naumiesčio sinagoga. Dabar politikams teks spręsti, ką su sinagoga daryti toliau.

Tapusi kultūros paveldo objektu, Žemaičių Naumiesčio sinagoga sukėlė papildomų rūpesčių Savivaldybės administracijai ir politikams, nes lėšų jos tvarkymui nėra.

Pasak R. Švelniūtės, Savivaldybė, kaip objekto savininkas, įpareigojama panaikinti pastato avarinę būklę, o po to spręsti, ką su tuo statiniu daryti toliau. Kadangi jis tapo kultūros paveldo objektu, jo nugriauti nebegalima, nors ne vieną kartą teigta, kad šis statinys Šilutės rajono savivaldybei nereikalingas. Atsižvelgiant į finansines Savivaldybės galimybes bei turimus įsipareigojimus dėl Žemaičių Naumiesčio sinagogos pastato išsaugojimo, Šilutės rajono savivaldybės administracija siūlo nugriauti sovietmečiu prie Žemaičių Naumiesčio sinagogos pristatytą priestatą, kurio būklė yra ypač bloga ir kelianti grėsmę žmonėms. Taip pat išvalyti pastato vidų ir aplinką nuo statybinių atliekų bei aptverti sinagogos pastatą metaline tvora su varteliais. Po to būtų galima spręsti, ką daryti toliau, ieškoti finansavimo šaltinių pastatui sutvarkyti.
Tarybos narys Alfonsas Vanagas teiravosi, iš kokių lėšų galima būtų atlikti remonto darbus, ar pasirengusi prisidėti žydų bendruomenė. Anot R. Švelniūtės, išvalius ir aptvėrus sinagogos likučius kitais metais būtų galima teikti prašymą atstatymo darbų finansavimui. Valstybės saugomų kultūros paveldo objektų savininkai dėl dalinio finansavimo gali rengti paraiškas Kultūros paveldo departamento Paveldotvarkos programai. Iš programos yra dalinai finansuojami priešprojektiniai tyrimai, tvarkybos projektų parengimas, tvarkomieji darbai. O su žydų bendruomene ne kartą bendrauta. Jie žadėjo ieškoti galimybių prisidėti, kai prasidės sinagogos atstatymo darbai.
Klaipėdos žydų bendruomenė kreipėsi į Savivaldybę su prašymu grąžinti visus žydams priklausiusius pastatus 1991 metais. Tačiau pagal tuo metu galiojusius teisės aktus bendruomenė nepateikė reikalingų dokumentų šiai procedūrai atlikti, kita vertus, bendruomenė neturėjo religinės bendruomenės statuso – tai buvo būtina siekiant susigrąžinti nekilnojamąjį turtą. Nuo 1991 metų Lietuvos žydų bendruomenė ar kita žydų organizacija nė karto nesikreipė į Savivaldybę su prašymu susigrąžinti Žemaičių Naumiesčio sinagogos pastatą. Švėkšnos ir Žemaičių Naumiesčio sinagogų pastatus buvo bandyta privatizuoti, bet Lietuvos žydų bendruomenės prašymu jie buvo išbraukti iš sąrašų.
Žemaičių Naumiesčio sinagoga yra viena iš dviejų išlikusių sinagogų Šilutės rajone. Sinagoga pastatyta 1816 metais. 1954 m. sinagogos pastate buvo įrengta sporto salė, vėliau kultūros namai. Žemaičių Naumiesčio bendruomenei atsisakius šį pastatą panaudoti viešiesiems poreikiams, jis nuo 1991 metų nebenaudojamas. 2012 metais respublikinėje spaudoje kilo ažiotažas dėl Žemaičių Naumiesčio sinagogos pastato blogos būklės. Kultūros paveldo departamentas, vadovaudamasis spaudos pranešimais ir istorikės R. Kibelkos-Leizerowitz prašymu, pradėjo sinagogos pastato įrašymo į LR kultūros vertybių registrą procedūrą. Praėjusių metų pabaigoje Savivaldybė savo lėšomis atliko pastato ekspertizę. UAB „Ekspertikos“ parengė aktą, kuriuo sinagogos pastatas pripažintas avariniu. Jame nurodoma, kad pastatas neatitinka LR statybos įstatymo nustatytų esminių statinio reikalavimų, todėl „nedelsiant būtina apriboti pašalinių asmenų patekimą į nenaudojamą pastatą, aptverti pastatą apsaugine juosta ir pakabinti įspėjamuosius užrašus. Jei nėra techninių galimybių pašalinti avarinės griūties pavojaus ir Esminių statinio reikalavimų pažeidimus, statinį rekomenduojama nugriauti“. Ši ekspertizė dar kartą sukėlė ažiotažą spaudoje, kur buvo skelbiamas pavojus, kad Savivaldybė siekia pastatą nugriauti, todėl jį reikia gelbėti. Tuo metu Savivaldybė gavo raštus iš Lietuvos ambasados Izraelio valstybėje, kur reiškiamas susirūpinimas sinagogų pastatais, ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio, kur nurodoma, kad jau nuspręsta suteikti teisinę apsaugą Žemaičių Naumiesčio sinagogai. Nuo 2014 m. gegužės 26 d. Žemaičių Naumiesčio sinagogos pastatas su jam priskirta teritorija buvo įrašyti į LR kultūros vertybių registrą.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nelieka gimnazijos skyriaus Kintuose

Tokį sprendimą priėmė Šilutės rajono savivaldybės taryba. Šilutės pirmoji gimnazija turėjo Kintų skyrių, kurio nuo rugpjūčio 31 d. nelieka. Tad Savivaldybės taryba patvirtino naują šios gimnazijos struktūrą, kai nutraukiamas vidurinio ugdymo programos vykdymas Kintų skyriuje, kurio nebelieka, taip pat pritarė atnaujintiems gimnazijos nuostatams. Pokyčių atsiranda dėl naujų teisės aktų. Tokiems pokyčiams pritarė gimnazijos bendruomenė, gimnazijos Taryba, visus dokumentus Savivaldybei pateikė gimnazijos direktorė Laima Spirginė. Belieka pridurti, kad Kintuose skyriaus nelieka, nes trūksta mokinių. Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Kintų

Ar Šilutės rajone bus apgyvendinta nelegalių migrantų?

To pasiteiravome Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virgilijaus Pozingio. „Iš Vidaus reikalų ministerijos buvo klausimų, ar galėtume priimti nelegalių migrantų, buvo tokių siūlymų. Tačiau atsakymas toks: mes neturime kur jų įkurdinti, tam nepasiruošę. Nėra tam tinkamų pastatų“, – sakė V. Pozingis ir pridūrė, jog tam reikia ne tik pastato, žinoma, aptverto, su apsauga visą parą. Esą tektų tuos pastatus sutvarkyti, kad būtų sąlygos gyventi: reikia sanitarinių sąlygų, pagaliau lovų ir viso kito, stalų, kėdžių, o dar maitinimo organizavimas… „Yra Vyriausybė,

Rusnėje paminėtos 150-osios Hermano Kalenbacho gimimo metinės

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis savaitgalį lankėsi Rusnės saloje, kur vietiniai gyventojai ir ambasadoriai iš įvairių pasaulio šalių susirinko paminėti Hermano Kalenbacho 150-ųjų gimimo metinių. Tądien įteiktas ir išskirtinis apdovanojimas „Už nuopelnus Lietuvos ir Indijos draugystei”. Šiemet juo apdovanotas Indijos kilmės garbės konsulas Lietuvoje, Hermano Kalenbacho gyvenimo tyrinėtojas, biografas, įvairių kultūros projektų vadovas, mokslininkas iš Izraelio p. Shimon Lev. „Smagu kiekvienais metais dalyvauti ir stebėti vis pilnėjančias gretas taip jau vadinamame „Šeimos susiėjime”. Renginio metu labai jaučiamas visų šalių

Liudo Dovydėno premijai pasiūlytas ir šilutiškis Dovydas Pancerovas

Šilutėje užaugęs, gimnaziją baigęs Dovydas Pancerovas spėjo išgarsėti kaip žurnalistas, tačiau yra išleidęs ir knygų. Žymaus XX amžiaus rašytojo Liudo Dovydėno premijai, kuria apdovanojamas geriausio naujo lietuviško romano autorius, šiemet pristatyti penki kandidatai: Rugilė Audenienė už romaną „Vojago“ (Aukso žuvys, 2020) – pasiūlė leidykla „Aukso žuvys“; Liutauras Degėsys už romaną „Lengva nebus“ (LRS leidykla, 2020) – pasiūlė Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka; Rimantas Kmita už romaną „Remyga“ (Tyto alba, 2020) – pasiūlė leidykla „Tyto alba“; Dovydas Pancerovas už romaną

Taip pat skaitykite