Sinagogos griuvėsiai – kultūros paveldas ir galvos skausmas

Neatsižvelgus į Šilutės rajono savivaldybės argumentus, gegužės 26 dieną Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Žemaičių Naumiesčio sinagogos pastatas su jam priskirta teritorija buvo įrašyti į LR kultūros vertybių registrą. Pastatui suteiktas regioninis statusas. Savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Reda Švelniūtė Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje pateikė Tarybos nariams informaciją, susijusią su Žemaičių Naumiesčio sinagoga. Dabar politikams teks spręsti, ką su sinagoga daryti toliau.

Tapusi kultūros paveldo objektu, Žemaičių Naumiesčio sinagoga sukėlė papildomų rūpesčių Savivaldybės administracijai ir politikams, nes lėšų jos tvarkymui nėra.

Pasak R. Švelniūtės, Savivaldybė, kaip objekto savininkas, įpareigojama panaikinti pastato avarinę būklę, o po to spręsti, ką su tuo statiniu daryti toliau. Kadangi jis tapo kultūros paveldo objektu, jo nugriauti nebegalima, nors ne vieną kartą teigta, kad šis statinys Šilutės rajono savivaldybei nereikalingas. Atsižvelgiant į finansines Savivaldybės galimybes bei turimus įsipareigojimus dėl Žemaičių Naumiesčio sinagogos pastato išsaugojimo, Šilutės rajono savivaldybės administracija siūlo nugriauti sovietmečiu prie Žemaičių Naumiesčio sinagogos pristatytą priestatą, kurio būklė yra ypač bloga ir kelianti grėsmę žmonėms. Taip pat išvalyti pastato vidų ir aplinką nuo statybinių atliekų bei aptverti sinagogos pastatą metaline tvora su varteliais. Po to būtų galima spręsti, ką daryti toliau, ieškoti finansavimo šaltinių pastatui sutvarkyti.
Tarybos narys Alfonsas Vanagas teiravosi, iš kokių lėšų galima būtų atlikti remonto darbus, ar pasirengusi prisidėti žydų bendruomenė. Anot R. Švelniūtės, išvalius ir aptvėrus sinagogos likučius kitais metais būtų galima teikti prašymą atstatymo darbų finansavimui. Valstybės saugomų kultūros paveldo objektų savininkai dėl dalinio finansavimo gali rengti paraiškas Kultūros paveldo departamento Paveldotvarkos programai. Iš programos yra dalinai finansuojami priešprojektiniai tyrimai, tvarkybos projektų parengimas, tvarkomieji darbai. O su žydų bendruomene ne kartą bendrauta. Jie žadėjo ieškoti galimybių prisidėti, kai prasidės sinagogos atstatymo darbai.
Klaipėdos žydų bendruomenė kreipėsi į Savivaldybę su prašymu grąžinti visus žydams priklausiusius pastatus 1991 metais. Tačiau pagal tuo metu galiojusius teisės aktus bendruomenė nepateikė reikalingų dokumentų šiai procedūrai atlikti, kita vertus, bendruomenė neturėjo religinės bendruomenės statuso – tai buvo būtina siekiant susigrąžinti nekilnojamąjį turtą. Nuo 1991 metų Lietuvos žydų bendruomenė ar kita žydų organizacija nė karto nesikreipė į Savivaldybę su prašymu susigrąžinti Žemaičių Naumiesčio sinagogos pastatą. Švėkšnos ir Žemaičių Naumiesčio sinagogų pastatus buvo bandyta privatizuoti, bet Lietuvos žydų bendruomenės prašymu jie buvo išbraukti iš sąrašų.
Žemaičių Naumiesčio sinagoga yra viena iš dviejų išlikusių sinagogų Šilutės rajone. Sinagoga pastatyta 1816 metais. 1954 m. sinagogos pastate buvo įrengta sporto salė, vėliau kultūros namai. Žemaičių Naumiesčio bendruomenei atsisakius šį pastatą panaudoti viešiesiems poreikiams, jis nuo 1991 metų nebenaudojamas. 2012 metais respublikinėje spaudoje kilo ažiotažas dėl Žemaičių Naumiesčio sinagogos pastato blogos būklės. Kultūros paveldo departamentas, vadovaudamasis spaudos pranešimais ir istorikės R. Kibelkos-Leizerowitz prašymu, pradėjo sinagogos pastato įrašymo į LR kultūros vertybių registrą procedūrą. Praėjusių metų pabaigoje Savivaldybė savo lėšomis atliko pastato ekspertizę. UAB „Ekspertikos“ parengė aktą, kuriuo sinagogos pastatas pripažintas avariniu. Jame nurodoma, kad pastatas neatitinka LR statybos įstatymo nustatytų esminių statinio reikalavimų, todėl „nedelsiant būtina apriboti pašalinių asmenų patekimą į nenaudojamą pastatą, aptverti pastatą apsaugine juosta ir pakabinti įspėjamuosius užrašus. Jei nėra techninių galimybių pašalinti avarinės griūties pavojaus ir Esminių statinio reikalavimų pažeidimus, statinį rekomenduojama nugriauti“. Ši ekspertizė dar kartą sukėlė ažiotažą spaudoje, kur buvo skelbiamas pavojus, kad Savivaldybė siekia pastatą nugriauti, todėl jį reikia gelbėti. Tuo metu Savivaldybė gavo raštus iš Lietuvos ambasados Izraelio valstybėje, kur reiškiamas susirūpinimas sinagogų pastatais, ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio, kur nurodoma, kad jau nuspręsta suteikti teisinę apsaugą Žemaičių Naumiesčio sinagogai. Nuo 2014 m. gegužės 26 d. Žemaičių Naumiesčio sinagogos pastatas su jam priskirta teritorija buvo įrašyti į LR kultūros vertybių registrą.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite