Sinagogos griuvėsiai – kultūros paveldas ir galvos skausmas

Neatsižvelgus į Šilutės rajono savivaldybės argumentus, gegužės 26 dieną Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Žemaičių Naumiesčio sinagogos pastatas su jam priskirta teritorija buvo įrašyti į LR kultūros vertybių registrą. Pastatui suteiktas regioninis statusas. Savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Reda Švelniūtė Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje pateikė Tarybos nariams informaciją, susijusią su Žemaičių Naumiesčio sinagoga. Dabar politikams teks spręsti, ką su sinagoga daryti toliau.

Tapusi kultūros paveldo objektu, Žemaičių Naumiesčio sinagoga sukėlė papildomų rūpesčių Savivaldybės administracijai ir politikams, nes lėšų jos tvarkymui nėra.

Pasak R. Švelniūtės, Savivaldybė, kaip objekto savininkas, įpareigojama panaikinti pastato avarinę būklę, o po to spręsti, ką su tuo statiniu daryti toliau. Kadangi jis tapo kultūros paveldo objektu, jo nugriauti nebegalima, nors ne vieną kartą teigta, kad šis statinys Šilutės rajono savivaldybei nereikalingas. Atsižvelgiant į finansines Savivaldybės galimybes bei turimus įsipareigojimus dėl Žemaičių Naumiesčio sinagogos pastato išsaugojimo, Šilutės rajono savivaldybės administracija siūlo nugriauti sovietmečiu prie Žemaičių Naumiesčio sinagogos pristatytą priestatą, kurio būklė yra ypač bloga ir kelianti grėsmę žmonėms. Taip pat išvalyti pastato vidų ir aplinką nuo statybinių atliekų bei aptverti sinagogos pastatą metaline tvora su varteliais. Po to būtų galima spręsti, ką daryti toliau, ieškoti finansavimo šaltinių pastatui sutvarkyti.
Tarybos narys Alfonsas Vanagas teiravosi, iš kokių lėšų galima būtų atlikti remonto darbus, ar pasirengusi prisidėti žydų bendruomenė. Anot R. Švelniūtės, išvalius ir aptvėrus sinagogos likučius kitais metais būtų galima teikti prašymą atstatymo darbų finansavimui. Valstybės saugomų kultūros paveldo objektų savininkai dėl dalinio finansavimo gali rengti paraiškas Kultūros paveldo departamento Paveldotvarkos programai. Iš programos yra dalinai finansuojami priešprojektiniai tyrimai, tvarkybos projektų parengimas, tvarkomieji darbai. O su žydų bendruomene ne kartą bendrauta. Jie žadėjo ieškoti galimybių prisidėti, kai prasidės sinagogos atstatymo darbai.
Klaipėdos žydų bendruomenė kreipėsi į Savivaldybę su prašymu grąžinti visus žydams priklausiusius pastatus 1991 metais. Tačiau pagal tuo metu galiojusius teisės aktus bendruomenė nepateikė reikalingų dokumentų šiai procedūrai atlikti, kita vertus, bendruomenė neturėjo religinės bendruomenės statuso – tai buvo būtina siekiant susigrąžinti nekilnojamąjį turtą. Nuo 1991 metų Lietuvos žydų bendruomenė ar kita žydų organizacija nė karto nesikreipė į Savivaldybę su prašymu susigrąžinti Žemaičių Naumiesčio sinagogos pastatą. Švėkšnos ir Žemaičių Naumiesčio sinagogų pastatus buvo bandyta privatizuoti, bet Lietuvos žydų bendruomenės prašymu jie buvo išbraukti iš sąrašų.
Žemaičių Naumiesčio sinagoga yra viena iš dviejų išlikusių sinagogų Šilutės rajone. Sinagoga pastatyta 1816 metais. 1954 m. sinagogos pastate buvo įrengta sporto salė, vėliau kultūros namai. Žemaičių Naumiesčio bendruomenei atsisakius šį pastatą panaudoti viešiesiems poreikiams, jis nuo 1991 metų nebenaudojamas. 2012 metais respublikinėje spaudoje kilo ažiotažas dėl Žemaičių Naumiesčio sinagogos pastato blogos būklės. Kultūros paveldo departamentas, vadovaudamasis spaudos pranešimais ir istorikės R. Kibelkos-Leizerowitz prašymu, pradėjo sinagogos pastato įrašymo į LR kultūros vertybių registrą procedūrą. Praėjusių metų pabaigoje Savivaldybė savo lėšomis atliko pastato ekspertizę. UAB „Ekspertikos“ parengė aktą, kuriuo sinagogos pastatas pripažintas avariniu. Jame nurodoma, kad pastatas neatitinka LR statybos įstatymo nustatytų esminių statinio reikalavimų, todėl „nedelsiant būtina apriboti pašalinių asmenų patekimą į nenaudojamą pastatą, aptverti pastatą apsaugine juosta ir pakabinti įspėjamuosius užrašus. Jei nėra techninių galimybių pašalinti avarinės griūties pavojaus ir Esminių statinio reikalavimų pažeidimus, statinį rekomenduojama nugriauti“. Ši ekspertizė dar kartą sukėlė ažiotažą spaudoje, kur buvo skelbiamas pavojus, kad Savivaldybė siekia pastatą nugriauti, todėl jį reikia gelbėti. Tuo metu Savivaldybė gavo raštus iš Lietuvos ambasados Izraelio valstybėje, kur reiškiamas susirūpinimas sinagogų pastatais, ir Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio, kur nurodoma, kad jau nuspręsta suteikti teisinę apsaugą Žemaičių Naumiesčio sinagogai. Nuo 2014 m. gegužės 26 d. Žemaičių Naumiesčio sinagogos pastatas su jam priskirta teritorija buvo įrašyti į LR kultūros vertybių registrą.

Vaidotas VILKAS

Hits: 60

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite