Šilutiškių politinių dėlionių atgarsiai aidi ir Pagėgių krašte

Praėjusį šeštadienį Mociškiuose, Vilkyškių seniūnijoje, buvo surengtas partijos „Tvarka ir teisingumas“ Pagėgių skyriaus narių sąskrydis, kurio dalyvius pasveikino ir Liberalų ir centro sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Steponas Kazlauskas. Gal niekas tuo ir nesistebėtų, jeigu ne politinė sumaištis Šilutėje: opozicija užsimojo versti merą ir organizuoja naują valdančiąją koaliciją, kuri būtų jau ketvirtoji per šią ketverių metų kadenciją.

Per ketverius šios kadencijos metus merais spėjo pabūti (iš kairės): Virgilijus Pozingis, Daiva Žebelienė, Šarūnas Laužikas. Ar bus ketvirtas?
„Pamario“ archyvo nuotr.

Statybų verslu užsiimančios „Žibų“ bendrovės vadovas Steponas Kazlauskas yra Šilutės r. savivaldybės tarybos narys, Šilutės rajono liberalcentristų lyderis. Į partijos „Tvarka ir teisingumas“ Pagėgių skyriaus sąskrydį S. Kazlauskas atvyko su bendrapartiečiu Vytautu Laurinaičiu, irgi Šilutės r. savivaldybės tarybos nariu. Šiedu politikai neslėpė ir neslepia, kad liberalcentristams ar daliai jų iš Šilutės skyriaus vertėtų jungtis su partija „Tvarka ir teisingumas“. Pritarimo tam viešai nėra išsakęs pedagogas Algirdas Gečas, tačiau šis Šilutės r. tarybos narys priklauso liberalcentristų frakcijai. Iš liberalcentristų kažkada į sąjungą „Taip“ (kuri gegužę jungėsi su ta pačia Liberalų ir centro sąjunga – red. pastaba) pasitraukęs Arvydas Jakas dabar priklauso Liberalų trijų narių frakcijai. Šis šešetas kartu su 6 socialdemokratais sudaro 12 Tarybos narių opoziciją, prieš pusmetį praradusią valdžią.
Prieš tai jie valdžią buvo gavę, kai du partijos „Tvarka ir teisingumas“ Šilutės skyriaus nariai Daiva Žebelienė ir Vladas Kainovaitis, palikę opozicijoje bendrapartiečius Vaidą Pavilonį ir Gintarą Bružą, perskėlė frakciją. Valdžią gavusi ir net mere pusantrų metų buvusi D. Žebelienė su bendraminčiu V. Kainovaičiu šiandien jau yra socialdemokratai… Gi V. Pavilonis ir G. Bružas dabar yra valdančiojoje daugumoje, kartu su 5 Darbo partijos, 4 Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų, 4 kitais atstovais. Tad valdančiųjų – 15, opozicijoje – 12 Tarybos narių. Valdantieji prarastų teisę valdyti, jei netektų nors dviejų narių. O V. Pavilonis ir G. Bružas juk ir yra dviese…
Šilutės politikos liūnas
Čia – labai drumstas vanduo, sakoma, kad tokiame lengviausia pagauti žuvį. Žvejyba jau įsibėgėjo. Opozicijai nepavyko pasiekti, kad būtų svarstomas nepasitikėjimas administracijos direktoriumi Tomu Budrikiu, kuris minimas kelių Darbo partijos atstovų skandale Šilutės uoste, kai vienas jiems nepažįstamas žmogus atsidūrė lediniame vandenyje… Kuo baigsis toji istorija, tikėtina, sužinosime, tačiau tai buvo pretekstas klibinti valdančiąją daugumą, kad iš jos išstūmus 5 Darbo partijos atstovus, taip pat ir 4 konservatorių – krikščionių demokratų frakcijos narius, kurių sprendimas prieš pusmetį sugriovė buvusią valdančiųjų daugumą.
Taikiniu tapo Šarūnas Laužikas, meru išrinktas konservatorius, kuriam opozicija ir pareiškė nepasitikėjimą. Čia ir prasidėjo…
Įdomiausia, ko gero, tai, kad svarstomas siekis suburti naują frakciją, kurioje būtų partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai V. Pavilonis ir G. Bružas, taip pat minėtieji liberalcentristai S. Kazlauskas ir V. Laurinaitis. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ Šilutės skyriaus pirmininkas V. Pavilonis „Pamariui“ sakė, kad frakcija kuriama, esama ir dokumentų, tačiau…
„To nėra buvę, kad du frakcijos nariai priklausytų valdančiajai daugumai, kiti du – opozicijai, tačiau Šilutėje, matyt, ir tuo jau nieko nenustebintume….“ – dėstė telefonu kalbintas V. Pavilonis, ketvirtaisiais šios kadencijos metais galįs konstatuoti, kad buvo ir valdžioje, ir opozicijoje, vėl atsidūrė valdžioje, o dabar vėl gali rinktis buvimą valdžioje su esamais sąjungininkais arba su opozicija, kurios atstovai, rodos, valdžios postų trokšta tarsi vandens vasaros karštymečiu.
Ar ne šis begalinis troškulys ir trukdo susitarti?
Liberalcentristai svarsto
„Gal mes keli ir įsiliesime į jų gretas“, – telefonu kalbėjo Vytautas Laurinaitis apie dalyvavimą Mociškiuose surengtame tvarkiečių sąskrydyje, kuris palikęs malonių įspūdžių. Kolega Steponas Kazlauskas pasveikinęs į sąskrydį susirinkusius tvarkiečius su šeimomis, pasidžiaugęs tradiciniu šios partijos renginiu, gausiu dalyvių būriu.
Birželio 19 d. planuojamas Liberalų ir centro sąjungos Šilutės skyriaus partiečių susirinkimas, kuriame vyks diskusija dėl ateities. V. Laurinaitis sakė nekomentuosiąs jau parengtų ar pasirašytų sutarčių, tačiau atvirai pasakojo, kad liberalcentristai yra už vidurio politinių jėgų vienijimą: „Situacija sudėtinga, ar bus įkurta mūsų ir tvarkiečių bendra frakcija, priklausys nuo to, kaip pavyks sudėlioti žingsnius, o jeigu ne…“
Telefonu atsiliepęs Steponas Kazlauskas pirmiausia pasidžiaugė, jog sąskrydis paliko gerų įspūdžių, o su partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariais taip dar nebuvo tekę pabūti. „Kad ir kaip viskas besusiklostytų, mano akimis, tvarka ten yra, gana patraukliai viskas atrodė, jautėsi įdirbis. Vos ne Pagėgių savivaldybės suruošta šventė. Tegul tik visi taip suruošia. Pasveikinau“, – pasakojo S. Kazlauskas, apie bendrą frakciją užsiminęs gana mįslingai. Esą kai dar niekas nesusilipdė, pasipylė visokių žingsnių, kurie sumanymus pasukę kita kryptimi.
„Aš nebūsiu kaip pakreips, aš būsiu aš, nesu pastumdėlis… Dalis mūsų skyriaus ir aš buvome nusiteikę rinktis partiją „Tvarka ir teisingumas“. Tačiau dabar neliko to aiškumo, situacijos nekomentuosiu, nes trūksta informacijos“, – kalbėjo S. Kazlauskas, pagaliau tiesiai pripažinęs, kad negali būti du frakcijos nariai valdančiojoje daugumoje, o kiti du – opozicijoje. „Bet irgi nėra buvę, kad per ketverius kadencijos metus keturis kartus „virstų ąžuolai“…“ – kalbėjo S. Kazlauskas apie nuolat keistą Šilutės rajono savivaldybės valdžią.
„Aš nenoriu palaikyti dabartinės rajono valdžios, neparsidavinėsiu, nemenkinsiu savęs dėl kelių mėnesių…“ – gana tvirtai sakė S. Kazlauskas, atkreipdamas dėmesį, kad šios Savivaldybės tarybos kadencija baigiasi kitų metų balandžio viduryje, o savivaldos rinkimai bus surengti anksčiau. Tad valdžiai beliko keli mėnesiai.
Panašu, kad į tokią poziciją tuo pačiu atsakius V. Paviloniui ir G. Bružui, be jų lemiamų balsų opozicija mero Š. Laužiko nenuvers ir valdžia nesikeis. Tiesa, iš atostogų Turkijoje kitą savaitę sugrįš mero pavaduotojas Virgilijus Pozingis, su pora saviškių galintis iškrėsti kokią išdaigą.

„Pamario“ inf.

Hits: 50

2 komentarai

  • stebi

    Cia gudu ir skaityti, baisuokliu cirkas. Pririnkom ir uzspringom.

  • Ar

    Ar nebūtų geriau, kad susirinkę Šilutės gyventojai su šluotražiais tuos nebepakeičiamus išvaikytų iš tų GĖRYBĖMIS kvepiančių RŪMŲ? Koktu nuo tų valdininkų Šilutėje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo pirmadienio atsiveria daugiau parduotuvių, kino teatrai, leidžiami renginiai

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu veiklą gali atnaujinti parduotuvės, veikiančios prekybos centruose, kino teatrai, leidžiami renginiai. Prekybos centruose, kuriuose veiklą vykdo daugiau nei viena parduotuvė ar vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos centro ar kitos prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą prekybos centro, turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip

Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškariu 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas profesorius Juozas Skirius: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė

Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių.  Žala kasmet didėja  „Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją. Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140,

Dėl netinkamų padangų žalą gali tekti atlyginti patiems

Dygliuotas žiemines padangas pasikeisti į vasarines šiemet galima iki gegužės 10 d. Tuo tarpu su žieminėmis nedygliuotomis padangomis važinėti galima ir šiltuoju sezonu. Itin svarbu, kad padangos būtų tinkamos techninės būklės, todėl draudikai rekomenduoja patikrinti naudojamų padangų protektoriaus gylį, nusidėvėjimo tolygumą ir oro slėgį jose. Skirtingai nei žiemą, kai su vasarinėmis padangomis važinėti draudžiama, nedygliuotos žieminės padangos pavasarį ir vasarą yra leistinos. „Jei automobilio techninė būklė neatitinka reikalavimų ir dėl to įvyksta eismo įvykis – draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam

Taip pat skaitykite