Šilutiškiai susitiko su lygių galimybių eksperte

Kokios pagrindinės priežastys lemia nevienodą moterų ir vyrų padėtį Lietuvoje? Kokios naudos kiekvienas iš mūsų sulauktų, jei moterų ir vyrų padėtis Lietuvoje būtų lygiavertė? Į šiuos ir kitus klausimus liepos 30-ąją Šilutės r. savivaldybės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pabandė atsakyti Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė. Šilutės r. savivaldybės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos nuotr.

Tądien vyko informacinis–edukacinis renginys „Kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie lyčių nelygybės mažinimo?“ Renginys organizuotas įgyvendinant Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Žmogaus teisių stebėjimo instituto ir asociacijos LGL projektą „Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje – nauji standartai diskriminacijos mažinimui“, kurio viena iš krypčių – sąmoningumo didinimo kampanija, siekianti sudaryti sąlygas pažinti diskriminaciją patiriančius žmones per jų žmogiškumo iliustravimą, kelti klausimus apie Lygių galimybių įstatyme įtvirtintus pagrindus.

Dalyvių nuomonė
Renginio pradžioje šilutiškiai dalijosi savo mintimis apie lyčių nelygybę. Daugelis dalyvavusiųjų įsitikinę, jog mažesniuose šalies miestuose ypač trūksta tolerancijos mažumoms, daugiau ir įvairių diskusijų kyla lyčių nelygybės klausimais.

„Išgirdus apie šį renginį, daugeliui tai sukėlė įvairių dvejonių: koks tai renginys, ar verta jame dalyvauti…Tikiu, kad didmiesčiuose daugiau tolerancijos ir supratimo apie lyčių lygybę“, – kalbėjo viena į renginį atėjusi šilutiškė. Kiti svečiai sakė suprantantys lyčių nelygybę, kaip vieną iš esminių problemų, tikino, kad tiek vyrai, tiek moterys turi gauti vienodą užmokestį už darbą.

Renginyje dalyvavo ir mažametę dukrą auginanti mama, kuri sieks, kad ši užaugusi būtų tolerantiška skirtingoms bendruomenėms, neatsižvelgiant į lyčių skirtumus, protinius gebėjimus: „Noriu, kad dukra žmones priimtų tiesiog kaip žmones, neskirstant jų į kategorijas“.

Tyrimai rodo, kad visuomenėse, kur lyčių lygybės yra daugiau, mažesnis agresijos ir savižudybių lygis bei aukštesnė ekonominė gerovė. Europos valstybėse, kur efektyviai siekiama lyčių lygybės, gimsta daugiau vaikų, fiksuojamas mažesnis skyrybų skaičius ir aukštesnis inovacijų lygis, daugiau lėšų skiriama sveikatos apsaugai, švietimui, socialinėms reikmėms.

Ekspertės aiškinimai
Lygių galimybių ekspertė renginio metu aptarė daugialypės moterų diskriminacijos priežastis ir galimus lyčių nelygybės problemos sprendimo būdus. Anot jos, moterys yra socializuojamos gyventi tokioje kultūroje, kurioje lyčių nelygybė yra tarsi savaime suprantamas dalykas ir atrodo, kad kitaip būti negali.

Fotografijos parodos „Įvairovės veidai“ eksponatai.

Ekspertė aiškino, jog tai formuojama ilgus tūkstantmečius ir tikima, kad moterys turi rūpintis tik buities reikalais. Mergaitėms, anot pašnekovės, nuo pat mažens yra aiškinama, jog tai yra moters priedermė. Tad artimoje aplinkoje neturint kitokių pavyzdžių gali atrodyti, kad yra tik vienas priimtinas moters gyvenimo modelis.

Be to, požiūris, jog moteris, kaip asmuo, nėra lygi vyrui, pagrindinė smurto prieš moteris problema. „To priežastis – ne alkoholizmas, nedarbas ar sunki vaikystė. <…> Pirminė priežastis, kodėl smurtaujama prieš moteris – sisteminis smurtas. Ir tai ne fizinis smurtas. Tai kontroliavimas kiekvieno tavo gyvenimo aspekto, kur tu pinigus išleidi, su kuo susitinki, kaip rengiesi, kada grįžti namo…“, – aiškino M. Jankauskaitė, pridurdama, kad ši nuolatinė kontrolė tarytum parodo, kad moteris žinotų savo vietą.

Anot renginio svečio, vyro ir moters nelygybė demonstruojama nuolatos ir subtiliai. Pavyzdžiui, įsijungus televizorių, analitinėje laidoje tarp ekspertų nėra nė vienos moters. Tai rodo, kad moteris rimtuose reikaluose nesusigaudo. M. Jankauskaitė paaiškina, kad jei kalba kryptų apie šukuosenas, sodą ar daržą, tuomet būtų kitaip, tačiau, kai kalba krypsta apie valstybės saugumą, moterų eksperčių nėra.

Pasiūlyta dalyviams atkreipti dėmesį, kiek proporcingai mokymosi vadovėliuose minimi vyrai ir moterys. „Tai siunčia paprastą žinutę, kad moterys nėra tokios reikšmingos ir svarbios. Mes skaitome savo valstybės istoriją ir beveik nėra moteriškų pavardžių. Minėjome šimtmetį. Ar valstybė prisiminė, kad tai buvo ir šimtmetis, kai moterys gavo balsavimo teisę?“ – retoriškai klausė ekspertė. Ji pabrėžė, kad, jeigu anuomet moteris nebūtų išsikovojusi šios teisės, šiandien nesivadintume demokratine valstybe.

„Kai žmonės tarpusavyje yra šitaip socializuojami, jiems sudėtinga susikalbėti. Moteris ir vyras yra dvi skirtingos puselės. Kai jas sudedame, gauname visumą. Tas tiko dvidešimto amžiaus pradžioje. Mūsų laikais ši logika nebetinka“, – sakė ekspertė. M. Jankauskaitė teigė, kad šiuolaikinėje visuomenėje vis labiau tampa priimtinesnė partnerystė šeimoje, kai vyras ir moteris yra lygiaverčiai spręsti įvairias problemas, dalyvauti visuomenės gyvenime.

Ji pateikė ir atlikto tyrimo išvadas. Pavyzdžiui, kai vyrai ir moterys yra vieniši, jie vienodai paskirsto laiką. Galbūt moteris šiek tiek daugiau skirdavo tvarkymuisi ir gaminimui. Tačiau, kai asmenys pradeda gyventi kartu, anot ekspertės, vyrai tampa, tarytum, iš Marso atėję, o moterys iš Veneros…

„Jie pradeda gyventi visai kitokį gyvenimą: daug dėmesio skiria darbui, o moterys darbo atsisako ir skiria laiką vaikams“, – kalbėjo M. Jankauskaitė.

Kaip mažinti lyčių nelygybę?
Anot ekspertės, svarbu keisti nusistovėjusius stereotipus. Dar vaikystėje suformuoti stereotipai dažnai moterims trukdo būti lyderėmis. M. Jankauskaitė akcentavo, kad keisti savo socialinę padėtį yra lengviau toms moterims, kurios yra įgijusios aukštąjį išsilavinimą, turi artimųjų palaikymą. Beje, svarbi yra ir valstybėje sukurta infrastruktūra, suteikianti palankias galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje.

„Įvairovės veidai“
Renginio metu eksponuota fotografijų paroda „Įvairovės veidai“, iliustruojanti žmonių įvairovę ir kviečianti ją priimti be išankstinių nuostatų, nes tai dažnai apriboja galimybę matyti pasaulį atviromis akimis. Paroda Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje (I aukštas, Tilžės g. 10) bus eksponuojama iki rugpjūčio 7 d.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite