Šilutiškiai susitiko su lygių galimybių eksperte

Kokios pagrindinės priežastys lemia nevienodą moterų ir vyrų padėtį Lietuvoje? Kokios naudos kiekvienas iš mūsų sulauktų, jei moterų ir vyrų padėtis Lietuvoje būtų lygiavertė? Į šiuos ir kitus klausimus liepos 30-ąją Šilutės r. savivaldybės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pabandė atsakyti Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė. Šilutės r. savivaldybės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos nuotr.

Tądien vyko informacinis–edukacinis renginys „Kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie lyčių nelygybės mažinimo?“ Renginys organizuotas įgyvendinant Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Žmogaus teisių stebėjimo instituto ir asociacijos LGL projektą „Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje – nauji standartai diskriminacijos mažinimui“, kurio viena iš krypčių – sąmoningumo didinimo kampanija, siekianti sudaryti sąlygas pažinti diskriminaciją patiriančius žmones per jų žmogiškumo iliustravimą, kelti klausimus apie Lygių galimybių įstatyme įtvirtintus pagrindus.

Dalyvių nuomonė
Renginio pradžioje šilutiškiai dalijosi savo mintimis apie lyčių nelygybę. Daugelis dalyvavusiųjų įsitikinę, jog mažesniuose šalies miestuose ypač trūksta tolerancijos mažumoms, daugiau ir įvairių diskusijų kyla lyčių nelygybės klausimais.

„Išgirdus apie šį renginį, daugeliui tai sukėlė įvairių dvejonių: koks tai renginys, ar verta jame dalyvauti…Tikiu, kad didmiesčiuose daugiau tolerancijos ir supratimo apie lyčių lygybę“, – kalbėjo viena į renginį atėjusi šilutiškė. Kiti svečiai sakė suprantantys lyčių nelygybę, kaip vieną iš esminių problemų, tikino, kad tiek vyrai, tiek moterys turi gauti vienodą užmokestį už darbą.

Renginyje dalyvavo ir mažametę dukrą auginanti mama, kuri sieks, kad ši užaugusi būtų tolerantiška skirtingoms bendruomenėms, neatsižvelgiant į lyčių skirtumus, protinius gebėjimus: „Noriu, kad dukra žmones priimtų tiesiog kaip žmones, neskirstant jų į kategorijas“.

Tyrimai rodo, kad visuomenėse, kur lyčių lygybės yra daugiau, mažesnis agresijos ir savižudybių lygis bei aukštesnė ekonominė gerovė. Europos valstybėse, kur efektyviai siekiama lyčių lygybės, gimsta daugiau vaikų, fiksuojamas mažesnis skyrybų skaičius ir aukštesnis inovacijų lygis, daugiau lėšų skiriama sveikatos apsaugai, švietimui, socialinėms reikmėms.

Ekspertės aiškinimai
Lygių galimybių ekspertė renginio metu aptarė daugialypės moterų diskriminacijos priežastis ir galimus lyčių nelygybės problemos sprendimo būdus. Anot jos, moterys yra socializuojamos gyventi tokioje kultūroje, kurioje lyčių nelygybė yra tarsi savaime suprantamas dalykas ir atrodo, kad kitaip būti negali.

Fotografijos parodos „Įvairovės veidai“ eksponatai.

Ekspertė aiškino, jog tai formuojama ilgus tūkstantmečius ir tikima, kad moterys turi rūpintis tik buities reikalais. Mergaitėms, anot pašnekovės, nuo pat mažens yra aiškinama, jog tai yra moters priedermė. Tad artimoje aplinkoje neturint kitokių pavyzdžių gali atrodyti, kad yra tik vienas priimtinas moters gyvenimo modelis.

Be to, požiūris, jog moteris, kaip asmuo, nėra lygi vyrui, pagrindinė smurto prieš moteris problema. „To priežastis – ne alkoholizmas, nedarbas ar sunki vaikystė. <…> Pirminė priežastis, kodėl smurtaujama prieš moteris – sisteminis smurtas. Ir tai ne fizinis smurtas. Tai kontroliavimas kiekvieno tavo gyvenimo aspekto, kur tu pinigus išleidi, su kuo susitinki, kaip rengiesi, kada grįžti namo…“, – aiškino M. Jankauskaitė, pridurdama, kad ši nuolatinė kontrolė tarytum parodo, kad moteris žinotų savo vietą.

Anot renginio svečio, vyro ir moters nelygybė demonstruojama nuolatos ir subtiliai. Pavyzdžiui, įsijungus televizorių, analitinėje laidoje tarp ekspertų nėra nė vienos moters. Tai rodo, kad moteris rimtuose reikaluose nesusigaudo. M. Jankauskaitė paaiškina, kad jei kalba kryptų apie šukuosenas, sodą ar daržą, tuomet būtų kitaip, tačiau, kai kalba krypsta apie valstybės saugumą, moterų eksperčių nėra.

Pasiūlyta dalyviams atkreipti dėmesį, kiek proporcingai mokymosi vadovėliuose minimi vyrai ir moterys. „Tai siunčia paprastą žinutę, kad moterys nėra tokios reikšmingos ir svarbios. Mes skaitome savo valstybės istoriją ir beveik nėra moteriškų pavardžių. Minėjome šimtmetį. Ar valstybė prisiminė, kad tai buvo ir šimtmetis, kai moterys gavo balsavimo teisę?“ – retoriškai klausė ekspertė. Ji pabrėžė, kad, jeigu anuomet moteris nebūtų išsikovojusi šios teisės, šiandien nesivadintume demokratine valstybe.

„Kai žmonės tarpusavyje yra šitaip socializuojami, jiems sudėtinga susikalbėti. Moteris ir vyras yra dvi skirtingos puselės. Kai jas sudedame, gauname visumą. Tas tiko dvidešimto amžiaus pradžioje. Mūsų laikais ši logika nebetinka“, – sakė ekspertė. M. Jankauskaitė teigė, kad šiuolaikinėje visuomenėje vis labiau tampa priimtinesnė partnerystė šeimoje, kai vyras ir moteris yra lygiaverčiai spręsti įvairias problemas, dalyvauti visuomenės gyvenime.

Ji pateikė ir atlikto tyrimo išvadas. Pavyzdžiui, kai vyrai ir moterys yra vieniši, jie vienodai paskirsto laiką. Galbūt moteris šiek tiek daugiau skirdavo tvarkymuisi ir gaminimui. Tačiau, kai asmenys pradeda gyventi kartu, anot ekspertės, vyrai tampa, tarytum, iš Marso atėję, o moterys iš Veneros…

„Jie pradeda gyventi visai kitokį gyvenimą: daug dėmesio skiria darbui, o moterys darbo atsisako ir skiria laiką vaikams“, – kalbėjo M. Jankauskaitė.

Kaip mažinti lyčių nelygybę?
Anot ekspertės, svarbu keisti nusistovėjusius stereotipus. Dar vaikystėje suformuoti stereotipai dažnai moterims trukdo būti lyderėmis. M. Jankauskaitė akcentavo, kad keisti savo socialinę padėtį yra lengviau toms moterims, kurios yra įgijusios aukštąjį išsilavinimą, turi artimųjų palaikymą. Beje, svarbi yra ir valstybėje sukurta infrastruktūra, suteikianti palankias galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje.

„Įvairovės veidai“
Renginio metu eksponuota fotografijų paroda „Įvairovės veidai“, iliustruojanti žmonių įvairovę ir kviečianti ją priimti be išankstinių nuostatų, nes tai dažnai apriboja galimybę matyti pasaulį atviromis akimis. Paroda Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje (I aukštas, Tilžės g. 10) bus eksponuojama iki rugpjūčio 7 d.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kalėdinis Mažosios Lietuvos žąsų turgus Pagėgiuose

…oi daug ten visko buvo. Kad tinkamai surašytum, kelių dienų prireiks. Tad šįkart tik vaizdai iš to garsiojo Pagėgiuose devintą kartą šiame amžiuje surengto žąsų turgaus, į kurį su pylėm, žąsimis, visokiais tavorais ir storom piniginėm iš visos Mažosios Lietuvos (ir ne tik – net iš Vilnijos krašto!) suėjo ir suvažiavo. Smulkiau paporinsim penktadienio „Pamario“ laikraštyje. Šiuokart tik vaizdeliai iš tos didelės prekeivių šventės, kuriuos užfiksavo Petras Skutulas.

Pagerbti Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai

Pirmadienį, gruodžio 9-ąją, į Šilutės konferencijų ir susitikimų centrą rinkosi Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai. Įvyko sportininkų pagerbimo ceremonija, kurios metu pasidžiaugta sportininkų rezultatais, padėkota už pergales, įteikti piniginiai prizai. „Esate valingumo, susitelkimo ir geležinės valios pavyzdys. Savo pasiekimais pergalėmis įkvepiate aplinkinius siekti savo svajonių ir tikslų. Taip pat ugdote patriotizmo, pasididžiavimo savo miestu ir šalimi jausmą. Džiaukimės kartu mūsų sportininkų laimėjimais“, – iškilmingai sportininkus pristatė Šilutės kamerinio dramos teatro artistai ir tarti sveikinimo žodį pakvietė Šilutės rajono savivaldybės

Kokia ateityje bus Šilutė?

Į „Pamaryje“ (Nr. 48 (3265), 2019 m. lapkričio 29 d.) išspausdintą rašinį „Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje“ atsiliepė šilutiškis Anatolijus Žibaitis. Pateikiame jo nuomonę, kviečiame ir kitus Šilutės gyventojus padiskutuoti šia tema. Informacija spaudoje apie Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdį skatina pasvarstyti apie Šilutės miesto pagrindinių gatvių – Lietuvininkų ir Tilžės – ateitį. Komiteto nariai aptarė, ar apmokestinti automobilių stovėjimą šiose gatvėse. Diskusijoje užgriebta ir kitokių miesto tvarkymo problemų. Pirmiausia norėtųsi nesutikti su kai

Pagaliau susitiko pasikalbėti…

Šilutės r. savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas surengė susitikimą su ūkininkais, kurie protestuodami neseniai pristatė laukuose žalių kryžių bei traktorių kolonomis važiavo per miestus ir miestelius. Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Tomas Budrikis susitikimą apibūdino dviem klausimais: „Kaip sekasi? Ar Savivaldybė gali būti naudinga, ar gali padėt?“ Pokalbyje su 5 komiteto nariais ūkininkams atstovavo Juzefa Tamavičienė, vadovaujanti rajono pieno gamintojams, Kęstutis Andrijauskas, Ūkininkų sąjungos Šilutės r. skyriaus pirmininkas, ūkininkai Vytautas Buivydas ir Irena Petrauskienė. Savivaldybės Kaimo reikalų