Šilutės žemės ūkio mokyklą baigia pirmieji žuvininkystės verslo darbuotojai

„Stebėdami situaciją Lietuvoje ir pasaulyje bei svarstydami tolimesnę mokyklos plėtros kryptį pasirinkome strategiją rengti žuvies auginimo ir perdirbimo specialistus. Kvalifikuotų darbuotojų jau dabar reikia augančiai žuvies perdirbimo pramonei. Sparčiai plečiasi vandens turizmas, rekreacinė žvejyba, mažųjų laivų prieplaukų tinklas, jaučiamas rekreacinės žvejybos, žuvų veisimo bei mažųjų laivų laivavedžių specialistų poreikis“, – sako Šilutės žemės ūkio mokyklos vadovas A. Abromaitis, atkreipdamas dėmesį, kad kvalifikuotų šios srities specialistų neruošia nei šalies universitetai, nei kolegijos, nei profesinio rengimo mokyklos. Šią spragą užpildė Šilutės žemės ūkio mokykla – pirmoji ir vienintelė Baltijos šalyse kurianti modernų žuvininkystės praktinio mokymo centrą.

Būsimieji žuvininkystės verslo darbuotojai su specialybės profesijos mokytoju Jonu Dygliu.

Geriausia žuvų užsiauginti patiems
Geriausias būdas patenkinti žuvų poreikius – užsiauginti jų patiems. Pamario kraštas nuo seno garsėja žuvininkyste, senos ir žuvų auginimo tvenkiniuose tradicijos. Šiandien akvakultūra – viena iš ypač sparčiai besiplečiančių ūkio šakų visame pasaulyje
Šilutės žemės ūkio mokykla savo ambicingiems planams realizuoti parengė projektą. Jam įgyvendinti panaudojo ES struktūrinių fondų ir valstybės skirtas lėšas. Bemaž 10 mln. litų prireikė naujam Žuvininkystės praktinio mokymo centrui įkurti rekonstruotuose Žemaičių Naumiesčio mokyklos pastatuose. Statybos darbai jau baigti, diegiama šiuolaikinės technologijos įranga. Įgyvendindama Europos socialinio fondo projektą „Žuvininkystės posričio modulinės profesinio mokymo programoms skirtų priemonių rengimas ir modulinių mokymo programų išbandymas“ parengė naujai programai maksimaliai pritaikytas šiuolaikines mokymo priemones.
Mokymo programa
Žuvininkystės verslo darbuotojams ruošti parengta mokymo programa suformuota moduliniu principu. Viena iš naujovių – kvalifikacijos bus įgyjamos kaupiamuoju būdu. Kiekvienas mokymosi etapas suteiks vis aukštesnę tarpinę kvalifikaciją: žuvidės (žuvų inkubatoriaus), žuvų auginimo apytakinėse sistemose, tvenkinių priežiūros darbuotojų, o ateityje – ir akvakultūros techniko. Visos šios tarpinės kvalifikacijos jau šiandien yra paklausios darbo rinkoje.
Pasak mokyklos direktoriaus A. Abromaičio, mokykloje laukiama visų mėgėjų žvejoti, vandens pramogas ir turizmą, svajojančių apie nuosavą verslą, norinčių išmokti valdyti vandens transporto priemones, būti laivavedžiais.
Turės ką parodyti
Nors įkurtuvės planuojamos šių metų rugsėjį, tapti diplomuotais žuvininkystės verslo darbuotojais mokykla pakvietė dar 2013 metais. Šiemet pirmieji 29 būsimieji žuvininkystės specialistai yra antrakursiai. Praėjusį rudenį mokykla sulaukė dar 28 jaunuolių. Jie specialybės mokytis atvyko turėdami vidurinį išsilavinimą. Iš viso specialybės mokosi beveik 60 jaunuolių, tarp kurių yra ir dvi merginos. Pirmieji žuvininkystės verslo specialybės diplomai bus įteikti šiemet. Dauguma mokinių yra iš aplinkinių rajonų, tačiau artimiausiu metu geografija turėtų išsiplėsti. Šilutės žemės ūkio mokyklos direktorius Algimantas Abromaitis užsimena apie svarstomą galimybę panašių profesijų studijų steigimą A. Stulginskio universitete. Žuvininkystės verslo darbuotojo specialybę įgijusiems Šilutės žemės ūkio mokyklos absolventams bus palankesnės sąlygos profesines žinias gilinti universitetiniu lygiu.
Pirmosios žuvelės
Moderniame pastate, kur kuriamas žuvininkystės praktinio mokymo centras, dar neseniai šeimininkavo statybininkai. Dabar vyksta technologinės įrangos diegimo darbai, o moksleiviai jau semiasi praktinių įgūdžių.
Pasak žuvininkystės verslo darbuotojo specialybės profesijos mokytojo Jono Dyglio, centras ruoš trijų specializacijų darbuotojus: žuvų augintojus įprastinėmis ir recirkuliacinėmis technologijomis, vidaus vandenų mažųjų laivų ir žvejybinių valčių laivavedžius bei rekreacinės žuvininkystės paslaugų teikėjus. Moksleiviai išmoks veisti ir auginti žuvis nuo ikrelių iki suaugusių žuvų, mokysis dirbti laboratorijoje ir su įvairia žuvų auginimo įranga.
Žuvininkystės praktinio mokymo centro baseine jau plaukioja pirmosios žuvys peledės (lašišinių šeimos žuvis). Kol kas šių vertingų žuvų įveista tik 20 kg. Pasak J. Dyglio, paruoštuose baseinuose galima sutalpinti iki 300 kilogramų. Šių taikių, būriais plaukioti mėgstančių peledžių bei kitų žuvų planuojama užsiauginti ir veisti, nes tai atitinka akvakultūros mokymo tikslus. Dabartinės tėra 6 mėnesių, kiekviena jų sveria nuo 100 iki 250 gramų. Iki reprodukcinio amžiaus užaugintos peledės svers po 500 gramų. Būtent tada išaiškėja, ar žuvis yra patinas ar patelė.
Peledės auginamos baseine, kuriame cirkuliuoja maždaug 14 laipsnių temperatūros vanduo. Pasak J. Dyglio, vanduo yra taip gerai išvalytas, kad kokybe prilygsta geriamam vandeniui. Vandens valymui yra sumontuota moderni uždaros apytakos recirkuliacinė sistema. Per mechaninius ir biologinius filtrus cirkuliuojantis vanduo išvalomas ir vėl naudojamas.
Vienas iš pirmųjų praktinių užsiėmimų moksleiviams bus mažesnių žuvų atskyrimas nuo didžiųjų, sunaudojančių daugiau pašaro.
Šiuolaikiniame praktinio mokymo centre akvakultūrai auginti ir veisti skirta 1200 kv. metrų ploto. Bus mokoma ir užaugintas žuvis apdoroti. Apie 500 kv. metrų bus skirta mokomajam žuvies perdirbimo cechui, kuriame mokys skrosti, sūdyti, rūkyti žuvis, paruošti filė. Šiame mokymo ceche stovi žuvininkystės įmonių gamyklose naudojama technika, tad studijų metu įgiję praktikos moksleiviai iškart galės eiti dirbti.
Lietuvoje gausu žuvininkystės tvenkinių, jų yra ir mūsų rajone. Mokykla organizuoja išvykas į tvenkinių ūkius. Išvykų metu mokiniai supažindinami su žuvų auginimo ypatumais, darbo tvenkinių ūkiuose organizavimu. Šios specialybės moksleiviams atsiveria didelės galimybės ir nėra rizikos likti be darbo.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės rajone patvirtintas trečiasis koronaviruso atvejis: skelbiamas tikslus šyliškio maršrutas

Šilutės r. savivaldybė skelbia, kad balandžio 2 dieną patvirtintas dar vienas koronavirusu užsikrėtęs asmuo – Šylių kaimo (Gardamo sen.) gyventojas. Šiuo metu jis gydomas Klaipėdos ligoninėje. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) paskelbė, kur keliavo koronavirusu užsikrėtęs šyliškis. 1. Asmuo 2020-04-01 kreipėsi  į VšĮ Šilutės PSPC GMP. 2. Asmuo nuo 2020-04-01 GMP pervežtas į VšĮ Šilutės ligoninės priėmimo skyrių. 3. Asmuo 2020-04-01 GMP pervežtas į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę. 4. 2020-04-03 atliktas tyrimas dėl COVID-19 ir  patvirtintas teigiamas atvejis. 5. Asmuo niekur

S. Skvernelis: šventinį savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus ir miestelius

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šventinį Velykų savaitgalį bus ribojamas patekimas į miestus ir miestelius. „Negalime atsipalaiduoti. Negalime rizikuoti, tai vis dar per daug pavojinga. Todėl prašau: susilaikykime nuo viešnagių ir kelionių, pasveikinkime ir palinkėkime sveikatos šeimos nariams bei artimiesiems nuotoliniu būdu. Visi esame pasiilgę atskirai gyvenančių senelių, tėvų, kitų šeimos narių. Tačiau geriausia, ką šiandien galime padaryti dėl jų ir dėl savęs pačių – nevažiuoti sveikinti ir lankyti jų per Velykas“, – feisbuke pranešė S. Skvernelis. Kaip paskelbė

Karantino metu darželinukų ir neformaliojo ugdymo įstaigų ugdytinių tėvams nebus taikomas mokestis

Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai balandžio 2-ąją dalyvavo IX šaukimo 13-ajame neeiliniame posėdyje nuotoliniu būdu. Darbotvarkėje registruoti 3 sprendimo projektai. Visiems jiems buvo pritarta. Tarybos narių balsų dauguma pritarta Šilutės rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto pakeitimui. Su šiuo sprendimo projektu galite susipažinti čia. Taip pat pritarta sprendimo projektui „Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Dėl karantino nevykdant ugdymo proceso švietimo įstaigose, siūlyta papildyti mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo

Paslaptingieji Velykų rytmečio svečiai     

Artėjančios Velykų šventės kaskart tampa proga prisiminti tradicijas ir papročius. Velykų vaizdiniai dabar panašūs visoje Lietuvoje: išsprogusios beržų šakelės, skubėjimas į bažnyčią, Velykų rytą šokanti saulė, dažomi ir daužomi margučiai… Tačiau kas tuos margintus kiaušinius atneša? Kas palieka ant palangės ar sode, kur vaikai juos susiieško? O gal galima ir patiems kuo nors prisidėti? Reikėtų pastebėti, kad didžiosios kalendorinės šventės – Velykos ir Kalėdos – turi savo personažą, kuris aplanko vaikus ir įvertina gerus arba blogus darbus. Per Kalėdas tai