Šilutės uostas ruošiasi naujam sezonui ir pokyčiams

Šilutės mažųjų laivų uostas, kurį koncesijos būdu valdo UAB Šilutės vandens turizmo centras, ruošiasi pokyčiams. Nuo kovo 1 d. šio uosto kapitonu, o kartu ir komercijos direktoriumi dirbantis Vaidas Pavilonis patikino, kad per vasarą atsiras nemažai klientų patogumui skirtų naujovių.

Nuo kovo 1 d. Šilutės mažųjų laivų uosto kapitonu, o kartu ir komercijos direktoriumi dirbantis Vaidas Pavilonis tikisi, kad per vasarą uoste atsiras nemažai klientams skirtų naujovių.

Koncesijos sutartyje numatyta Šilutės mažųjų laivų uosto kapitono pareigybė. Uosto kapitonas yra asmuo, atsakingas už laivybos priežiūrą, užtikrinantis tvarką uosto akvatorijoje bei krantinėse. Uosto kapitoną skiria ir atleidžia uosto administracijos vadovas – UAB Šilutės vandens turizmo centro vadovas Rimgaudas Višinskas.
Susisiekimo ministro nurodymu, numatyta speciali vidaus vandenų uosto kapitono uniforma, tačiau dėvėti ją nuolat uosto kapitonas neprivalo.

Pirmuoju Šilutės mažųjų laivų uosto kapitonu buvo Stanislovas Budvytis. Jam iškeliavus Anapilin, po kelerių metų pertraukos, tokiu kapitonu tapo minėtasis Vaidas Pavilonis, anksčiau dirbęs Nemuno deltos regioninio parko vadovu.
„Kur uosto kapitono, kur komercijos direktoriaus veikla, sunku atskirti, nes darbai tarpusavyje labai susiję. Reikia rūpintis ir laivais, kurių stovėjimo vietų tuoj padaugės nuo 110 iki 120, ir … gėlėmis, kurių sodinimas taip pat mano galvos skausmas. Viskas turi suktis kaip laikrodis, nes tai yra Šilutę reprezentuojanti miesto vieta. Čia visada turi būti tvarkinga ir gražu. Darbo valandų skaičiuoti neišeina, tenka dirbti daugiau“, – kalbėjo Šiltės mažųjų laivų uosto kapitonas Vaidas Pavilonis.
Beje, jo kabinetą puošia įvairių šalių vėliavos. Vaidas Pavilonis paaiškino, kad šioje kolekcijoje yra visų jo aplankytų šalių vėliavos.
Atostogos prie jūros prasidės Šilutėje
Uosto kapitonas labai daug tikisi iš naujojo „Kuršių deltos ekspreso“, kuris nuo birželio 17 d. pradės reguliariai plukdyti keleivius iš Šilutės į Nidą ir atgal. Pasak V. Pavilonio, šio maršruto detalės suderintos su Neringos savivaldybe, kurios vadovai suinteresuoti mažinti automobilių srautą į Kuršių neriją. Galbūt nidiškiai ar ten poilsiaujantieji taip pat norės aplankyti Šilutę.
Plaukiantys iš Šilutės į Nidą keltu, Šilutės uoste nemokamai galės palikti savo automobilius. Taip jie sutaupys laiko ir pinigų, nes nebereikės niekur važiuoti ir laukti eilėse į keltą, atkris mokesčiai: ekologinis, už kėlimą per marias, už automobilio stovėjimą Neringoje. Ko gero, patogiausia būtų atvykstant atsigabenti ir dviračius, su kuriais galima keltis į Nidą. Svarstoma galimybė nuomoti dviračius ir pačioje Šilutėje.
„Iš esmės, atostogos Nidoje prasidės jau Šilutės uoste įlipus į keltą. Nuo to laiko jau galima atsipalaiduoti ir mėgautis plaukimu. Tuo labiau, kad kelte veiks ir baras“, – pasakojo V. Pavilonis. Gegužės 27 d. baras pradės veikti ir pačiame uoste. Jo savininkai įsigijo naujos įrangos, gaminti skanių valgių personalą mokė specialistai iš Klaipėdos.
Plės uosto infrastruktūrą
Vaidas Pavilonis pasidžiaugė, kad Šilutėje yra vienintelė Lietuvoje prieplauka su degaline. Jis sakė, kad laivus Šilutės uoste laiko ne tik aplinkiniai, bet ir žmonės iš Vilniaus, Kauno, o pastaruoju metu labai padaugėjo laivų savininkų iš Tauragės. Kiekvienais metais atsigabenti lavus ir nuleisti juos į vandenį, o sezono pabaigoje išsivežti užima gana daug laiko ir pakankamai sudėtinga. Be to, reikia gerai pasukti galvą, kur saugoti brangius laivus per žiemą. Uosto elinge per žiemą galima palikti apie 15 laivų. Jau šią vasarą numatoma pastatyti naują apie 500 kv. m ploto angarą, tada čia tilptų per žiemą apie 50 laivų.
Taip pat numatoma pradėti teikti laivų techninės priežiūros paslaugas. Kol kas laivus prižiūrinčių specialistų laivų savininkai kviečiasi iš Klaipėdos. Numatoma pasirūpinti, kad laivus būtų galima aptarnauti savo jėgomis. Techninei priežiūrai būtų atskirta dalis dabartinio elingo. Mechanikai dirbtų visus metus, jie techniškai aptarnautų laivus, prižiūrėtų jų korpusus.
„Norėtume, kad pasibaigus sezonui laivo savininkas tik praneštų, kad daugiau nebeplaukios, o pavasarį jam tereikėtų įspėti, kada norės išplaukti ir pasiimti galutinai sutvarkytą ir darbiniais skysčiais užpildytą laivą. Net variklius pašildytume, jeigu reikėtų…“ – apie planuojamą Šilutės uosto infrastruktūros plėtrą kalbėjo V. Pavilonis.

Nuo gegužės 27 dienos uoste duris lankytojams vėl atvers baras.

Ant kranto nepaliks nė vieno
UAB „Kintai“ vadybininkas Simonas Skutulas sakė, kad daugiausiai jėgų šiuo metu skiriama reguliaraus maršruto keltu „Kuršių deltos ekspresas“ atidarymui. Naujas maršrutas Šilutė – Nida ir atgal patvirtintas Vidaus vandens kelių direkcijoje. Šiuo keltu vienu metu planuojama kelti 60 keleivių, tačiau, prireikus, anot S. Skutulo, „Kuršių deltos ekspresas“ gali sutalpinti ir daugiau poilsiautojų. Žodžiu, ant kranto nieko nepaliks.
Jau dabar galima tartis dėl užsakomųjų plaukimų. Šiuo metu rengiama elektroninė bilietų įsigijimo sistema, tad norintieji plaukti bilietų galės įsigyti iš anksto. Taip pat bus galima pasirinkti plaukimo laiką. Atplaukus vienu reisu, sugrįžti bus galima ir kitomis dienomis. Nors reguliarūs reisai prasidės birželio 17 d. ir truks iki rugsėjo 1-osios, kai kas jau išbandė kelionę keltu į Nidą. Artimiausios išvykos numatomos birželio 4, 10 ir 11 d. Simonas užsiminė, kad bus taikoma įvairių nuolaidų teminėms išvykoms bei reguliarių reisų metu, tad bus galimybių nuplaukti į Nidą pigiau.

„Kuršių deltos ekspresas“ skrodžia Atmatos vandenis.

Ne visada išvykoms reikalingas toks didelis laivas. Šilutės vandens turizmo centro vadovas Rimgaudas Višinskas sakė, kad klientams parengti dar 6 nedideli laivai bei 50 keleivių galinti plukdyti „Perloja“, 45 vietų „Neptūnas“, 30 žmonių talpinantis „Ventvėjas“.
„Žmonės pageidauja pramoginių, pažintinių plaukimų, nori pažvejoti. Atsižvelgdami į jų poreikius, galime pasiūlyti įvairių dydžių ir įvairių kainų laivų“, – sakė bendrovės vadovas.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasak entnologo L. Klimkos, iki Šeštinių dera viską pasėti

Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias katalikų bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Kryžiaus dienos Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis. Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Jie

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Taip pat skaitykite