Šilutės ūkininkai prašo valdžios pagalbos

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis pasirašė raštą, kuriuo kreipiasi į Žemės ūkio ministeriją ir Vyriausybę dėl nuostolių kompensavimo ūkininkams. Gausūs krituliai ir menkos grūdų pirkimo kainos šiemet mūsų rajono ūkininkams pridarys daug nuostolių.

Įmirkusiuose laukuose technika palieka gilias provėžas.

Įmirkusiuose laukuose technika palieka gilias provėžas.

Ko prašo ūkininkai?
Rašte Žemės ūkio ministerijai ir Vyriausybei rašoma, kad Šilutės r. savivaldybė gavo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Šilutės skyriaus kreipimąsi dėl liepos-rugpjūčio mėnesiais iškritusio gausaus kritulių kiekio. Šilutės hidrometeorologijos stoties duomenimis, liepos mėnesį iškrito 87,1 mm kritulių, kai įprasta klimatinė norma 70,0 mm, nuo rugpjūčio 1 iki 20 dienos iškrito 173,8 mm (klimatinė norma 59,0 mm).
Ūkininkai vis dar negali įvažiuoti į kai kuriuos laukus su kombainais, nes technika klimpsta permirkusiose dirvose. Dėl pakitusių oro sąlygų, jų nepastovumo, nuimamo derliaus kiekis ir kokybė smarkiai sumažėjo. Perdirbimo įmonės nenori pirkti prastos kokybės derliaus arba moka už jį labai nedaug.
„Matydami, kad drėgmės šiemet per daug ir norėdami patikslinti duomenis, mes paprašėme informacijos iš Šilutės hidrometeorologijos stoties. Pamatėme, kad įprastinės normos viršijamos beveik trigubai. O dėl patiriamų nuostolių ūkininkai į mus kreipėsi ne pavieniui, o per Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus vadovą Kęstutį Andrijauską“, – sakė Šilutės r. savivaldybės kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis.
Anot K. Andrijausko, akivaizdu, kad bus patirta didelių nuostolių, kai kam ir bankrotas jau žvelgia į akis. Nuspręsta prašyti rajono vadovų, LR Seimo narių Artūro Skardžiaus, Kęsto Komskio, Remigijaus Žemaitaičio pagalbos. Belieka tikėtis, kad pavyks sulaukti bent kokios nors paramos.

Žvilgsnis iš arčiau
Kęstutis Andrijauskas pakvietė Kaimo reikalų skyriaus vedėją Povilą Budvyti kartu apsilankyti UAB „Šilutės g

Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis (kairėje) ir Vainuto seniūnijoje ūkininkaujantis Jonas Ercius apžiūri lietaus ir paukščių nuniokotus laukus.

Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis (kairėje) ir Vainuto seniūnijoje ūkininkaujantis Jonas Ercius apžiūri lietaus ir paukščių nuniokotus laukus.

irnos“, kuri perka grūdus, lietaus nuniokotuose ūkininkų laukuose, pabendrauti su pačiais žemdirbiais.
„Derlius kone perpus mažesnis nei pernai, o kainos kritusios. Pernai prikuldavome apie 5 tonas kviečių iš hektaro ir toną parduodavome gaudami apie 178 eurus už ekstra klasės grūdus ir apie 168 eurus už 3 klasės kviečius. Manėme, kad moka mažai. Šiemet prikuliame apie 3,5 tonos iš hektaro, bet už ekstra klasės grūdus bemoka apie 150 eurų, už 3 klasės grūdus apie – 130 eurų ir tos kainos nuolat mažėja. Grūdų kokybė tokia, kad jie dažniausiai yra tik 4 klasės, o už tokių toną temoka iki 120 eurų. Anksčiau tokiu metu būčiau su jumis nebendravęs, dirbčiau savo laukuose. Dabar iki pietų turime laukti, kol nudžius rasa. Po pietų laiko taip pat nėra daug, nes vakarėjant anksti susidaro rasa. Išlaidas didina ir apie 20 proc. grūdų drėgnumas. Juos reikia džiovinti iki standartinių 14 proc.“, – prie elevatorių pasakojo Ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas, jam antrino kiti derlių atvežę ūkininkai.
„Kad būtų aiškiau, pateiksiu skaičių: mums, šilutiškiams, į vieną hektarą kviečių reikia investuoti mažiausiai 700 eurų. Kad nepatirtume nuostolių, derlius turi būti mažiausiai 3,5 tonos, o supirkimo kainos – bent 150 eurų už toną, plius maždaug 150 eurų už hektarą subsidijų. Paprastai vidutinis derlius būna apie 5 tonas iš hektaro. Taigi, akivaizdu, kad šiemet dirbame nuostolingai. Blogai ir javų, ir daržovių augintojams. Savaitę vandenyje pramirkusias bulves sudėtinga sandėliuoti, ant daugelio šiuometinių bulvių gumbų jau matosi puvinio židiniai“, – kalbėjo K. Andrijauskas. Jis pakvietė į Ramučių kaimą apžiūrėti gardamiškio ūkininko Rimanto Jurjono žirnių lauko, Kulėšuose rodė į žemę suplūktas pajuodusias Jono Šakurskio kviečių varpas.
Su Balčių kaime (Vainuto sen.) ūkininkaujančiu Jonu Erciumi pavyko ir pabendrauti.

Ūkininkų pagalbos šauksmą valdžiai perdavė Ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas, kuris pats ūkininkauja Gardamo seniūnijoje.

Ūkininkų pagalbos šauksmą valdžiai perdavė Ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas, kuris pats ūkininkauja Gardamo seniūnijoje.

Tokių metų dar nematė
Apie 120 ha Vainuto seniūnijoje valdantis Jonas Ercius sakė tokių metų nepamenantis, jis nelabai beišmano, kaip reikės finansiškai išsisukti. „Baisu. Dar tokių metų nesu matęs: ir iš pieno dėl mažų kainų nieko gero, ir iš grūdų nieko. Neįmanoma įvažiuoti į laukus. Technika arba stringa, arba palieka gilias lauką gadinančias vėžes. Žirnių kūlėme po toną iš hektaro. Prikūlėme tiek, kiek leido orai. Kiti išbyrėjo ir jau sudygo. Negana to, laukus nutrypia gervės. Yra tokių vietų, kur jos susirenka didžiuliais pulkais. Būtų malonu, kad valdžia atkreiptų dėmesį į ūkininkus, pamatytų, kad ir tokie egzistuoja, jie irgi gyvi žmonės, kuriems reikia išgyventi. Kimbamės iš paskutiniųjų ir vienaip, ir kitaip. Gal ir nedrąsu paramos parašyti tai dėl pieno kainų, tai dėl lietaus pridarytų nuostolių, bet kitos valstybės savo ūkininkus juk remia. Kainos menkos, kreditai paimti. Visi spaudžia. Pagrindiniai mokėjimų terminai – spalio pradžioje. Kreditoriai grasina atimti žemę. Visai neįsivaizduoju, kaip toliau gyventi“,– nulydėdamas akimis nuskrendančių gervių pulkelį pasakojo ūkininkas Jonas Ercius.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tvarus garderobas: kaip jį susikurti kiekvienam?

Žodis „tvarumas“ jums vis dar asocijuojasi su vėjo jėgainėmis ar elektriniais automobiliais? Be reikalo. Aplinkos tausojimu galima užsiimti ir vaikščiojant po prekybos centrą bei ieškant naujų marškinėlių ar renkantis suknelę. To savo klientus moko socialinio verslo įmonės įkūrėja, Copie prekės ženklo steigėja ir draugiško aplinkai garderobo kūrėja Gerūta Navickaitė. Ji pataria, kaip elgtis kuo atsakingiau ir padaryti kuo mažesnį poveikį aplinkai, kurioje gyvename. Mada – tvarumo ir ekologijos problema Norint pagaminti vienerius džinsus pramonininkai sunaudoja apie 8000 litrų vandens nuo

Šią savaitę sugrįš ir 29 laipsnių karščiai

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja apie šios savaitės orus: po lietaus sugrįžta šiluma ir net karščiai. Sinoptikai prognozavo, kad šiandien, pirmadienį, tankesnių debesų kaupėsi vakarinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyje, čia ir palijo. Temperatūra įdienojus pakils iki 19-22, šalies pietryčiuose 23-24 laipsnių. Rugpjūčio 9 d., antradienį, naktį debesys sklaidysis, bet kai kur šiaurės vakariniuose rajonuose trumpai palis. Paryčiais vietomis matomumą mažins nusidriekęs rūkas. Temperatūra kris iki 9-14, pajūryje bus 15-16 laipsnių. Antradienio dieną debesų vis dar bus nemažai, vietomis iš jų sulauksime

Vagystė Rusnėje: nuostoliai siekia 6,5 tūkstančio

Policija informuoja apie rugpjūčio 5-8 d. užfiksuotus įvykius Šilutės rajone. Jie tiriami. Rugpjūčio 4-5 d. Ilgbrastės k., Švėkšnos sen.,  iš moteriai, gim. 1951 m., priklausančio garažo buvo pavogta žoliapjovė, benzininis pjūklas, grąžtas, akumuliatoriaus krautuvas ir du akumuliatoriniai suktuvai. Nuostolis 1000 eurų. Rugpjūčio 6 d. naktį Ramučių k., Gardamo sen., neblaivus (2,16 prom.) vyras, gim. 1996 m., vairuodamas automobilį BM, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė jo, ir atsitrenkė griovyje į pakelės medį. Vairuotojas ir neblaivus (1,97 prom.) keleivis, gim. 1996 m.,

NEZ Baltijos šalių ralio kroso čempionato etape Lietuvos himnas nesuskambo

Sekmadienį Vilkyčių automobilių sporto komplekse baigėsi visą savaitgalį trukęs ralio kroso festivalis. Šeštadienį čia varžėsi Lietuvos ir Latvijos ralio kroso čempionato dalyviai  Šiaurės Europos zonos Baltijos šalių (NEZ) ralio kroso čempionato dalyviai. Priešingai nei šeštadienį, sekmadienio lenktynėse lietuviai liko varžovų iš Latvijos ir Estijos šešėlyje. Sekmadienį prie starto antrame Šiaurės Europos zonos Baltijos šalių ralio kroso čempionato etape stojo beveik keturios dešimtys dalyvių, kurie varžėsi penkiose klasėse. „NEZ Touring Car“ įskaitoje susigrūmė du estai, suomis ir latvis. Po dramatiško finalo

Taip pat skaitykite