Šilutės ugniagesiai šiemet sulauks naujos technikos

Naujojo Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) pastato sienos vis gražėja. Užbaigti statybas tikimasi kitais metais, tačiau naujos technikos Šilutės gaisrininkai laukia šių metų pabaigoje. 

Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technikos parką jau šiemet papildys nauja automobilinė cisterna ir keltuvas.

Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technikos parką jau šiemet papildys nauja automobilinė cisterna ir keltuvas.

Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) viršininkas Rimantas Mačijauskas sakė, kad šiemet bus baigta įrengti technikos saugojimo garažus, skirtus technikai laikyti, plauti ir aptarnauti. Tad šiemet tikisi sulaukti ir naujos technikos. Iki metų pabaigos į Šilutę turėtų atriedėti trijų varomųjų ašių čekiško sunkvežimio „Tatra“ pagrindu pagaminta automobilinė cisterna ir keltuvas.
Automobilinis keltuvas turės pakeisti jau daug metų naudojamą sovietinį sunkvežimio ZIL-131 pagrindu pagamintą keltuvą. Anot R. Mačijausko, svarbiausia, kad keltuvą ugniagesiai galės valdyti iš lopšio ir patys reguliuoti keltuvo strėlės padėtį. Anksčiau, klausydamas ugniagesių komandų, tai darydavo keltuvo operatorius, todėl tiksliai jį suvaldyti buvo sudėtingiau.
Labiausiai laukiama naujos automobilinės cisternos. Ji bus apie 20 tonų talpos ir galės įveikti iki 1 metro gylio brastą, veždama 10 tonų vandens. Tai bendras čekų ir lietuvių gaminys. „Tatra“ pateiks važiuoklę, o visą įrangą ant jos sumontuos UAB „Iksada“ iš Vilniaus. Šilutės PGT viršininko žiniomis, automobilio gamybos darbai jau baigiami. Turėdami didesnes vandens atsargas, gaisrininkai galės efektyviau malšinti liepsnas. Ant didesnio pravažumo važiuoklės pritvirtinta cisterna įgalins prireikus ją naudoti ir gelbėjimo darbams.
Šiuo metu Šilutės PGT beturi vien ratinę amfibiją, nes naftininkų panaudai duotos amfibijos „Marija“ nebeliko. AB „Orlen Lietuva“, 2013 m. kovą pasirašiusi panaudos sutartį su Šilutės rajono savivaldybe, perleido jai rusišką vikšrinį visureigį GAZ-71 GT-SM . Biržuose, kur ši technika naudota iki šiol, visureigis buvo vadinamas Marijos vardu. Tikėtasi, kad ji pravers potvynio metu, kai nereikia vežti daug žmonių arba sunkaus krovinio. Ji galėjo vežti 10 žmonių arba apie toną krovinių. Amfibija, pagaminta 1994 metais, galėjo važiuoti apie 60 km/val. greičiu, apie 5-6 km per valandą greičiu plaukti, įveikti 1,2 metro gylio brastą. Atrodė, kad ši technika puikiai užsirekomenduos mūsų rajone, tačiau taip neatsitiko. Paaiškėjo, kad ji per lengva. Potvynio metu ją neša srovė, sukeldama pavojų patiems gelbėtojams. Pasak R. Mačijausko, mūsų rajone reikalingos 10-20 tonų sveriančios amfibijos, o su lengvesnėmis dirbti sudėtinga.
Prastovėjusi 3 metus, „Marija“ grąžinta AB „Orlen Lietuva“ ir jau parduota aukcione. Šiuo metu gaisrininkams belieka tenkintis turima ratine amfibija ir laukti, kol kariškiai atgabens sunkiasvorę vikšrinę. Beje, ir toji beliko tik viena. Gerai, kad kelinti metai iš eilės potvyniai būna nedideli.

Vaidotas VILKAS

2013 metų pavasarį naftininkų paskolinta amfibija „Marija“ Šilutės gelbėtojams taip ir nepravertė, nes buvo per lengva.

2013 metų pavasarį naftininkų paskolinta amfibija „Marija“ Šilutės gelbėtojams taip ir nepravertė, nes buvo per lengva.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite