Šilutės rajono savivaldybės meru išrinktas Vytautas Laurinaitis

Kovo 19 d. vykusiame antrajame tiesioginių merų rinkimų ture Šilutės rajono savivaldybės meru išrinktas Vytautas Laurinaitis, kurį palaikė 59,04 proc. rinkėjų.

Mero rinkimus laimėjęs Vytautas Laurinaitis. Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo.

10 metų meru dirbantis V. Laurinaitis, pastarąsias dvi kadencijas po 4 metus meru išrinktas tiesiogiai, gavo teisę vadovauti rajonui dar vieną 4 metų kadenciją.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas V. Laurinaitis dėl mero posto varžėsi su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovu Žygimantu Kurliansku, kurį antrajame ture palaikė 39,09 proc. rinkėjų.

Primename, kad kovo 5 d. mero posto Šilutės rajone siekė 9 kandidatai, daugiausia balsų gavo V. Laurinaitis ir Ž. Kurlianskas. Jiems ir teko teisė dėl mero posto varžytis kovo 19 d. vykusiame merų tiesioginių rinkimų antrajame ture.

Šilutės rajone 37-iose balsavimo apylinkėse balsuoti galėjo 33 717 rinkėjų. Balsavo 13 352 rinkėjai: už V. Laurinaitį – 8033 balsai, už Ž. Kurlianską – 5319 balsų, 254 biuleteniai pripažinti negaliojančiais.

Amžina meilė saviškiams

VLaurinaitį palaikė vidutiniškai 60 proc. Šilutėje balsavusių rinkėjų, o Vainuto krašte, kur gyvena V. Laurinaitis, gerokai gausiau. Vainute gavo 87,83 proc. balsų, Kivyliuose – 89,70 proc., Gorainiuose – 70,91 proc., Bikavėnuose – 66,67 proc. Stubriuose V. Laurinaitis gavo 82,52 proc. balsų, Šyliuose, Kintuose, Usėnuose, Juknaičiuose – per 70 proc.

Tačiau Švėkšnos krašte V. Laurinaitį gerokai aplenkė Ž. Kurlianskas, mat yra švėkšniškis. Švėkšnoje V. Laurinaitį palaikė tik per 32 proc. rinkėjų, Stemplėse – per 34 proc. Net Žemaičių Naumiesčio kaimiškoje balsavimo apylinkėje V. Laurinaitis gavo per 47 proc. balsų.

Ž. Kurlianskas  Šilutės miesto balsavimo apylinkėse surinko 38-42 proc. balsų, vidutiniškai apie 39 proc. Rusnėje gavo per 33 proc., Gardame ir Ramučiuose – po daugiau negu 44 proc. balsų. Užtat Stemplėse surinko per 65 proc. balsų, Švėkšnoje – per 67 proc., Inkakliuose – 53 proc., Pempiškėse – 58,93 proc.

Šyliai, Kintai, Usėnai  Ž. Kurlianskui pridėjo 25-27 proc. ten balsavusių rinkėjų balsų, Stubriai – tik per 17 proc. Vainuto krašte, kur gyvena V. Laurinaitis, Ž. Kurlianskas gavo mažai balsų: Vainute – 12,17 proc., Kivyliuose – 10,30 proc., o Bikavėnuose – 33,33 proc.

Tokie išankstiniai tiesioginių merų rinkimų rezultatai Šilutės rajone.

Kas papildys demokratų būrelį?

Verta priminti, kad Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ per kovo 5 d. vykusius savivaldybių tarybų rinkimus gavo 10 mandatų, įskaitant ir sąrašo pirmuoju įrašytą V. Laurinaitį. Kadangi V. Laurinaitis tiesiogiai išrinktas rajono meru, į savivaldybės tarybą turi teisę patekti 11-asis sąraše esantis Andrius Jurkus, dirbantis Savivaldybėje tarybos ir mero sekretoriumi, vadovaujantis sekretoriatui. Koks bus A. Jurkaus sprendimas, kol kas nežinome. Tačiau aišku, kad, pasirinkęs savivaldybės tarybos nario mandatą,  jis netektų dabar turimų sekretoriato vadovo pareigų.

Ž. Kurlianskas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovams savivaldybės taryboje gavus 4 mandatus, lieka taryboje, jeigu nepriims kokio kito sprendimo.

Kaip jau esame paskelbę, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, gavusi 10 mandatų, Socialdemokratų partija, gavusi 6 mandatus, ir partija „Laisvė ir teisingumas“, gavusi 2 mandatus, jau paskelbė apie bendrą koaliciją. Iš 25 savivaldybės tarybos narių galima nauja valdančioji dauguma turėtų 18 mandatų.

Kokį sprendimą priims 4 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai, 1 Liberalų sąjūdžio atstovas ir 2 Regionų partijos atstovai dar neaišku. Kadenciją baigiančioje savivaldybės taryboje 5 konservatoriai ir 3 liberalai sudarė opoziciją, iš 8 joje buvusių politikų rinkėjai paliko tik 5.

Rinkimų rezultatai dar nepatvirtinti. Tad dabartiniai savivaldybės tarybos nariai šią savaitę renkasi į komitetų posėdžius ir ruošiasi kovo pabaigoje suplanuotam posėdžiui.

Stasė Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite