Šilutės rajono savivaldybės meru išrinktas Vytautas Laurinaitis

Kovo 19 d. vykusiame antrajame tiesioginių merų rinkimų ture Šilutės rajono savivaldybės meru išrinktas Vytautas Laurinaitis, kurį palaikė 59,04 proc. rinkėjų.

Mero rinkimus laimėjęs Vytautas Laurinaitis. Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo.

10 metų meru dirbantis V. Laurinaitis, pastarąsias dvi kadencijas po 4 metus meru išrinktas tiesiogiai, gavo teisę vadovauti rajonui dar vieną 4 metų kadenciją.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas V. Laurinaitis dėl mero posto varžėsi su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovu Žygimantu Kurliansku, kurį antrajame ture palaikė 39,09 proc. rinkėjų.

Primename, kad kovo 5 d. mero posto Šilutės rajone siekė 9 kandidatai, daugiausia balsų gavo V. Laurinaitis ir Ž. Kurlianskas. Jiems ir teko teisė dėl mero posto varžytis kovo 19 d. vykusiame merų tiesioginių rinkimų antrajame ture.

Šilutės rajone 37-iose balsavimo apylinkėse balsuoti galėjo 33 717 rinkėjų. Balsavo 13 352 rinkėjai: už V. Laurinaitį – 8033 balsai, už Ž. Kurlianską – 5319 balsų, 254 biuleteniai pripažinti negaliojančiais.

Amžina meilė saviškiams

VLaurinaitį palaikė vidutiniškai 60 proc. Šilutėje balsavusių rinkėjų, o Vainuto krašte, kur gyvena V. Laurinaitis, gerokai gausiau. Vainute gavo 87,83 proc. balsų, Kivyliuose – 89,70 proc., Gorainiuose – 70,91 proc., Bikavėnuose – 66,67 proc. Stubriuose V. Laurinaitis gavo 82,52 proc. balsų, Šyliuose, Kintuose, Usėnuose, Juknaičiuose – per 70 proc.

Tačiau Švėkšnos krašte V. Laurinaitį gerokai aplenkė Ž. Kurlianskas, mat yra švėkšniškis. Švėkšnoje V. Laurinaitį palaikė tik per 32 proc. rinkėjų, Stemplėse – per 34 proc. Net Žemaičių Naumiesčio kaimiškoje balsavimo apylinkėje V. Laurinaitis gavo per 47 proc. balsų.

Ž. Kurlianskas  Šilutės miesto balsavimo apylinkėse surinko 38-42 proc. balsų, vidutiniškai apie 39 proc. Rusnėje gavo per 33 proc., Gardame ir Ramučiuose – po daugiau negu 44 proc. balsų. Užtat Stemplėse surinko per 65 proc. balsų, Švėkšnoje – per 67 proc., Inkakliuose – 53 proc., Pempiškėse – 58,93 proc.

Šyliai, Kintai, Usėnai  Ž. Kurlianskui pridėjo 25-27 proc. ten balsavusių rinkėjų balsų, Stubriai – tik per 17 proc. Vainuto krašte, kur gyvena V. Laurinaitis, Ž. Kurlianskas gavo mažai balsų: Vainute – 12,17 proc., Kivyliuose – 10,30 proc., o Bikavėnuose – 33,33 proc.

Tokie išankstiniai tiesioginių merų rinkimų rezultatai Šilutės rajone.

Kas papildys demokratų būrelį?

Verta priminti, kad Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ per kovo 5 d. vykusius savivaldybių tarybų rinkimus gavo 10 mandatų, įskaitant ir sąrašo pirmuoju įrašytą V. Laurinaitį. Kadangi V. Laurinaitis tiesiogiai išrinktas rajono meru, į savivaldybės tarybą turi teisę patekti 11-asis sąraše esantis Andrius Jurkus, dirbantis Savivaldybėje tarybos ir mero sekretoriumi, vadovaujantis sekretoriatui. Koks bus A. Jurkaus sprendimas, kol kas nežinome. Tačiau aišku, kad, pasirinkęs savivaldybės tarybos nario mandatą,  jis netektų dabar turimų sekretoriato vadovo pareigų.

Ž. Kurlianskas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovams savivaldybės taryboje gavus 4 mandatus, lieka taryboje, jeigu nepriims kokio kito sprendimo.

Kaip jau esame paskelbę, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, gavusi 10 mandatų, Socialdemokratų partija, gavusi 6 mandatus, ir partija „Laisvė ir teisingumas“, gavusi 2 mandatus, jau paskelbė apie bendrą koaliciją. Iš 25 savivaldybės tarybos narių galima nauja valdančioji dauguma turėtų 18 mandatų.

Kokį sprendimą priims 4 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai, 1 Liberalų sąjūdžio atstovas ir 2 Regionų partijos atstovai dar neaišku. Kadenciją baigiančioje savivaldybės taryboje 5 konservatoriai ir 3 liberalai sudarė opoziciją, iš 8 joje buvusių politikų rinkėjai paliko tik 5.

Rinkimų rezultatai dar nepatvirtinti. Tad dabartiniai savivaldybės tarybos nariai šią savaitę renkasi į komitetų posėdžius ir ruošiasi kovo pabaigoje suplanuotam posėdžiui.

Stasė Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite