Šilutės rajono kultūros centrams – žemesnės kategorijos

Nuotr. iš „Pamario“ archyvo.

Šilutės r. savivaldybės taryba gegužės pabaigoje posėdyje nuspręs, ar patvirtinti antrą kategoriją šiems Šilutės rajono savivaldybės kultūros centrams: Senųjų kaimo tradicijų centrui (Vainutas), Salos etnokultūros ir informacijos centrui (Rusnė), Žemaičių krašto etnokultūros centrui (Žemaičių Naumiestis), Kintų Vydūno kultūros centrui. Nors minimi kultūros centrai veikia nurodytose rajono vietovėse, jie aptarnauja ir priskirtas kitas kaimiškas seniūnijas.

 

Kultūra pavaldi savivaldybėms

Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 13 punkte nustatoma, kad savivaldybių funkcijoms priskiriamas gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimas (dalyvavimas kultūros plėtros projektuose, muziejų, teatrų, kultūros centrų ir kitų kultūros įstaigų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas, likvidavimas ir jų veiklos priežiūra, savivaldybių viešųjų bibliotekų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas ir jų veiklos priežiūra).

16 straipsnio 4 dalyje pažymima, kad Savivaldybės tarybos kompetencija sprendimų dėl biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės valdomų įmonių steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo, atskyrimo, likvidavimo ir dėl dalyvavimo steigiant viešuosius ir privačius juridinius asmenis priėmimas, taip pat juridinių asmenų, kurių dalyvė yra savivaldybė, priežiūra.

Kam reikalingos kategorijos?

Kultūros centrų įstatymo 14 straipsnio 7 punktu nustatoma, kad Savivaldybės taryba suteikia savivaldybės kultūros centrams kategorijas, įvertina pateiktas ataskaitas ir turi teisę keisti kultūros centrui suteiktą kategoriją.

Šilutės rajono savivaldybės kultūros centrams kategorijos buvo patvirtintos 2009 m. Tuo metu kategorijos turėjo įtakos darbuotojų atlyginimams (šiuo metu, pasikeitus darbo apmokėjimo tvarkai, tai nebegalioja). Tuo metu centrams buvo suteiktos pirmos kategorijos.

Kategorijos dabar turi įtakos įstaigų vadovų kvalifikaciniams reikalavimams. Įvertinus Senųjų kaimo tradicijų centro, Salos etnokultūros ir informacijos centro, Žemaičių krašto etnokultūros centro ir Kintų Vydūno kultūros centro pateiktas statistines ataskaitas, įstaigų pateiktus akreditavimo duomenis, minėti centrai neatitinka pirmos kategorijos (remiantis Kultūros centrų akreditavimo tvarkos aprašu – pirmoji kategorija suteikiama kultūros centrui surinkus nuo 1000 iki 1400 balų, antroji kategorija suteikiama kultūros centrui, kurio veikla įvertinama nuo 400 iki 1000 balų). Salos etnokultūros ir informacijos centras įvertintas 759 balais, Kintų Vydūno kultūros centras – 500 balų, Senųjų kaimo tradicijų centras – 467 balais, Žemaičių krašto etnokultūros centras – 516 balų.

Užteks ir antros kategorijos?

Siūloma Senųjų kaimo tradicijų centrui, Salos etnokultūros ir informacijos centrui, Žemaičių krašto etnokultūros centrui ir Kintų Vydūno kultūros centrui suteikti antrą kategoriją.

Antros kategorijos kultūros centrų vadovams nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra žemesni nei  pirmos kategorijos kultūros centrų vadovams. Tikimasi, kad dėl žemesnių reikalavimų kultūros centrų vadovų konkursuose dalyvaus daugiau kandidatų. Darbo užmokestis  darbuotojams bei kultūros centrų finansavimas dėl šio sprendimo nepasikeis.

Tokią informaciją Savivaldybės tarybos nariams su sprendimo projektu pateikė Švietimo ir kultūros skyriaus Kultūros poskyrio vyriausioji specialistė Kristina Kožemiakinienė.

Parengta pagal Savivaldybės inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite