Šilutės rajone vangiausiai pajamas deklaruoja individualia veikla besiverčiantys gyventojai

Nuo metų pradžios pajamas deklaravo per 74 tūkst. Klaipėdos apskrities gyventojų (iš jų Šilutės r.– per 9,3 tūkst.) – lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tai sudaro 103,3 proc. (Šilutės  r.–  107,1 proc.). Daugiau nei 11,4 tūkst. Klaipėdos apskrities gyventojų (iš jų Šilutės r. – per 1 tūkst.) jau susigrąžino per  4,3 mln. litų permokų (Šilutės r. – 0,3 mln. litų).

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — Klaipėdos AVMI) ragina praėjusiais metais individualią veiklą vykdžiusius gyventojus neatidėlioti ir laiku, t.y. iki gegužės 2 d., deklaruoti 2013 m. gautas pajamas bei sumokėti gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM). Nuo metų pradžios pajamas jau deklaravo per 74 tūkst. Klaipėdos apskrities gyventojų (iš jų per 9,3 tūkst. Šilutės r.), tačiau pajamų deklaracijas teikti vis dar delsia nemaža dalis smulkiųjų verslininkų, nepaisančių jiems išsiųstų išankstinių priminimų.

„Gyventojai, kurie 2013 m. vykdė savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus ar su pažymomis, privalo teikti pajamų deklaracijas, nesvarbu, gavo jie pajamų per tuos mokestinius metus, ar negavo. Žinotina, jog ir keletui dienų verslo liudijimą įsigijęs gyventojas privalo pateikti pajamų deklaraciją už visą mokestinį laikotarpį, t. y. už metus“, – primena Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Edita Cibienė.

Pasak E. Cibienės, deklaracijų neskuba teikti kirpėjos, notarai, advokatai ir kiti savarankišką veiklą praėjusiais metais vykdę Klaipėdos apskrities gyventojai. Pažymėtina, jog gyventojai, kurie neprivalėjo registruoti individualios veiklos, tačiau gavo pajamų, pavyzdžiui, iš patalpų nuomos, šias pajamas taip pat turi deklaruoti ir sumokėti privalomus mokesčius.

Klaipėdos AVMI primena, kad deklaruoti pajamas ir sumokėti pajamų mokestį taip pat privalo ūkininkai ir jų partneriai bei gyventojai, nuomojantys žemę ūkininkams. Deklaracijas pateikti  būtina ir tiems, kurie perleido nekilnojamąjį turtą, neišlaikytą nuosavybėje trejus ar (kitais atvejais) penkerius metus ar gavo apmokestinamųjų vertybinių popierių pardavimo pajamų.

Deklaruoti privalu ir gyventojams, kurie per tuos metus gavo dovanų ar pajamų iš šaltinio užsienio valstybėse, pajamų iš neribotos civilinės atsakomybės vieneto, išlošė  loterijose ar gavo azartinių lošimų laimėjimų;  taip pat gyventojams, kurie per mokestinį laikotarpį gavo pajamų iš žemės ūkio veiklos ir yra registruoti ar turi registruotis PVM mokėtojais.

Pajamas ir turtą deklaruoti privalo politikai, tarnautojai, valstybės įstaigų ir įmonių vadovai bei kiti asmenys, išvardyti Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme, ir jų šeimos nariai, tačiau, kaip rodo turima Šilutės r. statistika, privalomas deklaracijas pateikė tik kiek daugiau nei pusė jų.

Klaipėdos AVMI primena, kad priminimus gavę ir vis tiek deklaracijų nepatekę gyventojai gali sulaukti baudų, kurios siekia iki 500 litų, o vėluojant deklaruoti nebe pirmą kartą – baudos dvigubėja. Praėjusiais metais administraciniai teisės pažeidimo protokolai surašyti daugiau nei 300 Klaipėdos  apskrities gyventojų.

Pajamų ir turto deklaracijas patogiausia pateikti e. būdu, tačiau patariama nelaukti paskutinių dienų, ypač tais atvejais, kai reikalinga mokesčių specialisto konsultacija, nes, paskutinėmis dienomis, kaip įprasta, mokesčių inspekcijų padaliniuose nusidriekia ilgos eilės, tenka sugaišti daugiau laiko. Abejojant, ar  privalu deklaruoti pajamas ir turtą, galima pasitikslinti paskambinus trumpuoju Mokesčių informacijos centro (MIC) telefonu 1882.

 

Laima Domarkienė,

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

NIKO Kintuose koncertavo vienuoliktą kartą

Šią vasarą muzikos rajone netrūksta: trankiai nuskambėjo miestelių šventės, vyko tradiciniai renginiai – „Muzikuojanti Rusnės sala“ ir Rusnės festivalis. Artėja Žolinė. Tačiau ilgiausiai besitęsiantis Kintų muzikos festivalis kiekvienais metais turi ką pasiūlyti ir pačiam išrankiausiam žiūrovui. Gražų sekmadienio vakarą į Kintų didžiąją bažnyčią rinkosi kamerinės muzikos gerbėjai iš viso rajono ir ne tik pasižiūrėti ir pasiklausyti NIKO koncerto. Šio kamerinio orkestro muzika Kintuose skambėjo jau vienuoliktą kartą. Naujų idėjų kamerinis orkestras (Niko) – tai styginių instrumentų ansamblis, kurį 2006 metais

Kaip išsirinkti kompiuterį kiekvieno mokinio ir studento poreikiams?

Nešiojamasis kompiuteris jau seniai tapo neatsiejama dažno moksleivio ir studento akademinio gyvenimo dalimi. Tačiau jaunuoliai kompiuterius naudoja ne tik mokslams. Įrenginių aktyviai ieškoma kūrybiniam darbui bei laisvalaikiui. „Senukų“ ekspertai išskiria svarbiausius nešiojamųjų kompiuterių parametrus skirtingų poreikių turintiems jaunuoliams, ir aptaria priedus, palengvinsiančius darbą. Kas svarbu mokslų reikmėms? Nors nuslūgus pandemijai mokiniai grįžo atgal į mokymosi įstaigas, dalis mokyklinės veiklos tikriausiai taip ir liks virtualioje erdvėje. Prekybos tinklo duomenimis, šiuo metu klientai aktyviai ruošiasi naujiems mokslo metams ir ieško kompiuterių tiek

Lietuvos bankas išleidžia naujas monetas, skirtas pasakai apie Zuikį Puikį

Lietuvos bankas išleidžia kolekcines monetas, skirtas pasakai „Zuikis Puikis” (eiliuotos pasakos autorius – Eduardas Mieželaitis). Išleidžiamos dviejų nominalų monetos – 5 eurų sidabro ir 1,50 euro vario ir nikelio lydinio. Monetų reverse akyliausieji gali surasti visą lietuvių kalbos abėcėlę. Mokslo metų pradžios proga „Zuikis Puikis“ – antroji pasaka, kuri įamžinta monetų serijoje „Mano pasakos”. Seriją 2021 m. pradėjo monetos, skirtos pasakai „Eglė – žalčių karalienė”. „Žaismingai, bet kartu ir pamokančiai Zuikio Puikio istorijai skirtas monetas išleidžiame artėjant naujųjų mokslo metų

Brangstantis pragyvenimas didina skurstančiųjų gretas

Lietuvoje infliacija ir toliau auga, nors jos tempai nėra tokie spartūs. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, liepą, palyginti su šių metų birželiu, buvo fiksuojamas 1,2 proc. kainų augimas. Metinė infliacija liepą pasiekė 21,6 proc. Per metus pabrango praktiškai viskas: vartojimo prekių kainos padidėjo 25,6 proc., paslaugų – 12,3 proc. Pramogų, pietų restoranuose ar atostogų sumenkus pajamoms galima atsisakyti, tačiau maistas ir būsto išlaikymas – tos kategorijos, kur taupymo galimybės ribotos. Statistikos departamento skaičiavimais, būsto išlaikymas – vanduo, elektra, dujos bei kitas

Taip pat skaitykite