Šilutės rajone rekordinis skaičius bedarbių – 4500

Užimtumo tarnybos Šilutės skyriuje šį gruodį užregistruota 4500 darbo neturinčių Šilutės rajono gyventojų.

Nors apie antrojo karantino pasekmes darbo rinkoje kalbėti dar anksti, tačiau gruodį Lietuvoje fiksuojama per 266 tūkst. darbo neturinčių asmenų, iš kurių – 4500 Šilutės rajono gyventojai.

Lietuvos nedarbo lygis šoktelėjo 7 proc., o Šilutės rajone – 6 proc.

Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėja Inga Girdenienė.

Šiuo metu rajone nedarbo lygis siekia 18 proc. Tai yra didžiausias procentas rajone per pastaruosius ketverius metus. Užimtumo tarnybos specialistai užfiksavo, kad po pirmojo karantino Šilutės rajone nedarbo lygis siekė apie 12 proc., o šiuo metu – 18 proc.

„Skirtumas akivaizdus. Po karantino bedarbių mažėjo. Vasarą nedarbo lygis siekė apie 13 proc. Rugpjūtį šis skaičius sumažėjo iki 12 proc., o šiuo metu turime patį didžiausia nedarbo lygį. Tai nedžiuginanti statistika, bet tikimės, kad situacija pagerės po šio karantino. Tikroji situacija pasimatys kitų metų sausį“, – sakė Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėja Inga Girdenienė. 

Kokios to priežastys?

Verslininkams plėtoti veiklą, o bedarbiams susirasti darbą sunkino antrąkart paskelbtas karantinas. Pasirodo, į Užimtumo tarnybą vėl kreipiasi savarankiškai dirbantys asmenys. Mat nuo lapkričio 7 d. savarankiškai dirbantys asmenys, kurie turi trijų mėnesių darbo stažą per einamuosius metus, įgyja teisę gauti savarankiškai dirbančio asmens išmoką. Pretenduoti į 257 Eur dydžio mėnesio išmoką savarankiškai dirbantys asmenys gali tuomet, jeigu atitinka dar kelias sąlygas: gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 607 Eur, neatskaičius mokesčių, o jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas.

Išmoka bus mokama dar ir tuo atveju, jeigu asmuo įtraukiamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą nukentėjusių nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino dėl įvestų ribojimų sąrašą.

„Sumažėjo prekyba, todėl šie asmenys kreipėsi dėl išmokų. Jie turi vėl registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą. Tuomet būtų skiriama 257 Eur išmoka“, – paaiškino I. Girdenienė. Pasak jos, šiuo metu tokių prašymų yra pateikę apie 300 žmonių. Spėjama, kad jų yra ir daugiau, nes prašymus žmonės teikia kasdien. – Išmoka bus mokama atgaline data – nuo lapkričio 7 d., kai įsigaliojo antrasis karantino režimas. Visi asmenys, kurie tai žino, turi užsiregistruoti. Tokia situacija ir pakėlė nedarbo lygį rajone“.

Ekstremaliajai situacijai ar karantinui pasibaigus, išmoka savarankiškai dirbantiems dar bus mokama vieną mėnesį. 

Atleidžiama po kelis

Šiuo metu, anot I. Girdenienės, darbdaviai baiminasi priimti į darbą žmonių, mat nežino, kaip bus ateityje. Situaciją sunkina ir žiemos laikotarpis, nes kasmet šiuo metu mažiau registruojama laisvų darbo vietų.

„Šiuo metu įmonės atleidžia po kelis asmenis. Ypač tos, kurioms nebereikia padavėjų, virėjų. Po karantino jų likimas taip pat neaiškus. Jeigu įmonės nebeatsidarys ar sumažins apimtis… Nors ir po kelis asmenis atleidžia, tačiau susidaro nemaži skaičiai“, – sakė pašnekovė.

Pasak vedėjos, daugelis verslininkų laukia sausio mėnesio. Viliamasi, kad situacija bus palankesnė ir vėl bus galima dirbti.

Šiuo metu Šilutės rajone įregistruota 4500 bedarbių. Pirmojo karantino metu – 2780, o 2019 m. darbo neturėjo 2246 Šilutės rajono gyventojai.

„Beveik dvigubai daugiau negu pavasarį. Tai labai didelis skaičius. Žinoma, tikrąją bedarbystę pamatysime maždaug sausio pabaigoje ar vasario pradžioje. Tuomet jau bus pasibaigusios darbo paieškos išmokos. Tie asmenys, kurie buvo registruoti dėl darbo paieškos išmokos ir neieškojo darbo, jiems nebebus reikalo toliau būti registruotiems mūsų tarnyboje“, – sakė I. Girdenienė. Pasak jos, kitais metais paaiškės, kurie asmenys aktyviai ieško darbo, kurie darbinasi ir kurie net nenori dirbti.

Viktorija SKUTULIENĖ

Darbo skelbimai Klaipėdoje

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sukčiai iš moters išviliojo beveik 37 tūkstančius eurų

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone, kuriuos tiria policijos pareigūnai. Sukčiavimo būdu iš moters, gim. 1952 m., buvo išviliota nemaža suma pinigų – 36 926 eurai. Rugpjūčio 12-16 d. Oželių k., Švėkšnos sen., iš miško technikos „John Deere 11“degalų bako pavogtas dyzelinis kuras. Nuostolis 210 eurų. Rugpjūčio 16 d. po pietų Uostadvario k., Rusnės sen., į griovį nuvažiavo automobilis „Nissan Almera“, kurį vairavo neblaivi (1,86 prom.) moteris, gim. 1964 m. Rugpjūčio 16 d. vakare bute Kintuose kilus konfliktui,

COVID-19: kodėl Šilutėje skiepija pasibaigusio galiojimo vakcina?

Paskambinusi moteris papasakojo, kad rugpjūčio 12 d., penktadienį, nuvyko į Šilutės pirminės sveikatos centrą skiepytis nuo COVID-19. Buvo užsiregistravusi prieš savaitę. Iš to paties buteliuko jau buvo paskiepyta žmonių, bet moterį sudomino vakcinos galiojimo laikas. Pasirodo, birželį jis jau pasibaigė, o skiepija dar ir rugpjūčio beveik vidury. Moteris skiepytis atsisakė. Situaciją aiškinomės su Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro direktore Lina Stanišauskiene. Įstaigos vadovė sakė, jog vakcinas parsiveža iš Klaipėdos, kartu yra gautas Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kad vakcina, kurios galiojimo

Karštą dieną atgaivins didelis ąsotis su šaltu vandeniu ir žiupsnelis vaizduotės

Termometro stulpeliams vasarą pasiekus aukščiausią tašką, labiausiai džiugina šviežias ir gaivus gėrimas. Malonaus skonio gėrimų labai nesunku paruošti ir namuose.   Prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vilma Juodkazienė teigia, kad karštą dieną atsigaivinti ir atkurti skysčių pusiausvyrą organizme geriausiai padeda geriamasis vanduo. Tačiau norint, kad vanduo nepabostų, vertėtų jį paskaninti įvairiais gaiviais priedais. „Gali būti, kad daugeliui ne visada pavyksta įveikti rekomenduojamą vandens dienos normą, o tai ypač svarbu per karščius. Vis dėlto su žaisminga gėrimo versija privalomos 8 stiklinės, kurios

Perkate būstą nesusituokę. Ką būtina žinoti?

Bendrą gyvenimą pradedančių porų sprendimą įsigyti ar nuomotis būstą dažnai nulemia jų šeiminė padėtis. Vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, susituokusieji būstus įsigyja 4 kartus dažniau nei gyvenantys neregistruotoje santuokoje. Kas atbaido poras nuo būsto įsigijimo ir į ką atkreipti dėmesį perkant NT nesusituokus, atsako ekspertė.   „Didesnę dalį perkančių būstą sudaro susituokusios arba bent susižadėjusios poros, kurios jaučiasi pakankamai drąsiai kartu pradėti ieškoti bendrų namų. Tačiau populiarėjant gyvenimui oficialiai neįregistravus poros santykių, vis dažniau sulaukiame

Taip pat skaitykite