Šilutės rajone rekordinis skaičius bedarbių – 4500

Užimtumo tarnybos Šilutės skyriuje šį gruodį užregistruota 4500 darbo neturinčių Šilutės rajono gyventojų.

Nors apie antrojo karantino pasekmes darbo rinkoje kalbėti dar anksti, tačiau gruodį Lietuvoje fiksuojama per 266 tūkst. darbo neturinčių asmenų, iš kurių – 4500 Šilutės rajono gyventojai.

Lietuvos nedarbo lygis šoktelėjo 7 proc., o Šilutės rajone – 6 proc.

Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėja Inga Girdenienė.

Šiuo metu rajone nedarbo lygis siekia 18 proc. Tai yra didžiausias procentas rajone per pastaruosius ketverius metus. Užimtumo tarnybos specialistai užfiksavo, kad po pirmojo karantino Šilutės rajone nedarbo lygis siekė apie 12 proc., o šiuo metu – 18 proc.

„Skirtumas akivaizdus. Po karantino bedarbių mažėjo. Vasarą nedarbo lygis siekė apie 13 proc. Rugpjūtį šis skaičius sumažėjo iki 12 proc., o šiuo metu turime patį didžiausia nedarbo lygį. Tai nedžiuginanti statistika, bet tikimės, kad situacija pagerės po šio karantino. Tikroji situacija pasimatys kitų metų sausį“, – sakė Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėja Inga Girdenienė. 

Kokios to priežastys?

Verslininkams plėtoti veiklą, o bedarbiams susirasti darbą sunkino antrąkart paskelbtas karantinas. Pasirodo, į Užimtumo tarnybą vėl kreipiasi savarankiškai dirbantys asmenys. Mat nuo lapkričio 7 d. savarankiškai dirbantys asmenys, kurie turi trijų mėnesių darbo stažą per einamuosius metus, įgyja teisę gauti savarankiškai dirbančio asmens išmoką. Pretenduoti į 257 Eur dydžio mėnesio išmoką savarankiškai dirbantys asmenys gali tuomet, jeigu atitinka dar kelias sąlygas: gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 607 Eur, neatskaičius mokesčių, o jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas.

Išmoka bus mokama dar ir tuo atveju, jeigu asmuo įtraukiamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą nukentėjusių nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino dėl įvestų ribojimų sąrašą.

„Sumažėjo prekyba, todėl šie asmenys kreipėsi dėl išmokų. Jie turi vėl registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą. Tuomet būtų skiriama 257 Eur išmoka“, – paaiškino I. Girdenienė. Pasak jos, šiuo metu tokių prašymų yra pateikę apie 300 žmonių. Spėjama, kad jų yra ir daugiau, nes prašymus žmonės teikia kasdien. – Išmoka bus mokama atgaline data – nuo lapkričio 7 d., kai įsigaliojo antrasis karantino režimas. Visi asmenys, kurie tai žino, turi užsiregistruoti. Tokia situacija ir pakėlė nedarbo lygį rajone“.

Ekstremaliajai situacijai ar karantinui pasibaigus, išmoka savarankiškai dirbantiems dar bus mokama vieną mėnesį. 

Atleidžiama po kelis

Šiuo metu, anot I. Girdenienės, darbdaviai baiminasi priimti į darbą žmonių, mat nežino, kaip bus ateityje. Situaciją sunkina ir žiemos laikotarpis, nes kasmet šiuo metu mažiau registruojama laisvų darbo vietų.

„Šiuo metu įmonės atleidžia po kelis asmenis. Ypač tos, kurioms nebereikia padavėjų, virėjų. Po karantino jų likimas taip pat neaiškus. Jeigu įmonės nebeatsidarys ar sumažins apimtis… Nors ir po kelis asmenis atleidžia, tačiau susidaro nemaži skaičiai“, – sakė pašnekovė.

Pasak vedėjos, daugelis verslininkų laukia sausio mėnesio. Viliamasi, kad situacija bus palankesnė ir vėl bus galima dirbti.

Šiuo metu Šilutės rajone įregistruota 4500 bedarbių. Pirmojo karantino metu – 2780, o 2019 m. darbo neturėjo 2246 Šilutės rajono gyventojai.

„Beveik dvigubai daugiau negu pavasarį. Tai labai didelis skaičius. Žinoma, tikrąją bedarbystę pamatysime maždaug sausio pabaigoje ar vasario pradžioje. Tuomet jau bus pasibaigusios darbo paieškos išmokos. Tie asmenys, kurie buvo registruoti dėl darbo paieškos išmokos ir neieškojo darbo, jiems nebebus reikalo toliau būti registruotiems mūsų tarnyboje“, – sakė I. Girdenienė. Pasak jos, kitais metais paaiškės, kurie asmenys aktyviai ieško darbo, kurie darbinasi ir kurie net nenori dirbti.

Viktorija SKUTULIENĖ

Darbo skelbimai Klaipėdoje

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite