Šilutės rajone rekordinis skaičius bedarbių – 4500

Užimtumo tarnybos Šilutės skyriuje šį gruodį užregistruota 4500 darbo neturinčių Šilutės rajono gyventojų.

Nors apie antrojo karantino pasekmes darbo rinkoje kalbėti dar anksti, tačiau gruodį Lietuvoje fiksuojama per 266 tūkst. darbo neturinčių asmenų, iš kurių – 4500 Šilutės rajono gyventojai.

Lietuvos nedarbo lygis šoktelėjo 7 proc., o Šilutės rajone – 6 proc.

Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėja Inga Girdenienė.

Šiuo metu rajone nedarbo lygis siekia 18 proc. Tai yra didžiausias procentas rajone per pastaruosius ketverius metus. Užimtumo tarnybos specialistai užfiksavo, kad po pirmojo karantino Šilutės rajone nedarbo lygis siekė apie 12 proc., o šiuo metu – 18 proc.

„Skirtumas akivaizdus. Po karantino bedarbių mažėjo. Vasarą nedarbo lygis siekė apie 13 proc. Rugpjūtį šis skaičius sumažėjo iki 12 proc., o šiuo metu turime patį didžiausia nedarbo lygį. Tai nedžiuginanti statistika, bet tikimės, kad situacija pagerės po šio karantino. Tikroji situacija pasimatys kitų metų sausį“, – sakė Užimtumo tarnybos Šilutės skyriaus vedėja Inga Girdenienė. 

Kokios to priežastys?

Verslininkams plėtoti veiklą, o bedarbiams susirasti darbą sunkino antrąkart paskelbtas karantinas. Pasirodo, į Užimtumo tarnybą vėl kreipiasi savarankiškai dirbantys asmenys. Mat nuo lapkričio 7 d. savarankiškai dirbantys asmenys, kurie turi trijų mėnesių darbo stažą per einamuosius metus, įgyja teisę gauti savarankiškai dirbančio asmens išmoką. Pretenduoti į 257 Eur dydžio mėnesio išmoką savarankiškai dirbantys asmenys gali tuomet, jeigu atitinka dar kelias sąlygas: gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 607 Eur, neatskaičius mokesčių, o jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas.

Išmoka bus mokama dar ir tuo atveju, jeigu asmuo įtraukiamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą nukentėjusių nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino dėl įvestų ribojimų sąrašą.

„Sumažėjo prekyba, todėl šie asmenys kreipėsi dėl išmokų. Jie turi vėl registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą. Tuomet būtų skiriama 257 Eur išmoka“, – paaiškino I. Girdenienė. Pasak jos, šiuo metu tokių prašymų yra pateikę apie 300 žmonių. Spėjama, kad jų yra ir daugiau, nes prašymus žmonės teikia kasdien. – Išmoka bus mokama atgaline data – nuo lapkričio 7 d., kai įsigaliojo antrasis karantino režimas. Visi asmenys, kurie tai žino, turi užsiregistruoti. Tokia situacija ir pakėlė nedarbo lygį rajone“.

Ekstremaliajai situacijai ar karantinui pasibaigus, išmoka savarankiškai dirbantiems dar bus mokama vieną mėnesį. 

Atleidžiama po kelis

Šiuo metu, anot I. Girdenienės, darbdaviai baiminasi priimti į darbą žmonių, mat nežino, kaip bus ateityje. Situaciją sunkina ir žiemos laikotarpis, nes kasmet šiuo metu mažiau registruojama laisvų darbo vietų.

„Šiuo metu įmonės atleidžia po kelis asmenis. Ypač tos, kurioms nebereikia padavėjų, virėjų. Po karantino jų likimas taip pat neaiškus. Jeigu įmonės nebeatsidarys ar sumažins apimtis… Nors ir po kelis asmenis atleidžia, tačiau susidaro nemaži skaičiai“, – sakė pašnekovė.

Pasak vedėjos, daugelis verslininkų laukia sausio mėnesio. Viliamasi, kad situacija bus palankesnė ir vėl bus galima dirbti.

Šiuo metu Šilutės rajone įregistruota 4500 bedarbių. Pirmojo karantino metu – 2780, o 2019 m. darbo neturėjo 2246 Šilutės rajono gyventojai.

„Beveik dvigubai daugiau negu pavasarį. Tai labai didelis skaičius. Žinoma, tikrąją bedarbystę pamatysime maždaug sausio pabaigoje ar vasario pradžioje. Tuomet jau bus pasibaigusios darbo paieškos išmokos. Tie asmenys, kurie buvo registruoti dėl darbo paieškos išmokos ir neieškojo darbo, jiems nebebus reikalo toliau būti registruotiems mūsų tarnyboje“, – sakė I. Girdenienė. Pasak jos, kitais metais paaiškės, kurie asmenys aktyviai ieško darbo, kurie darbinasi ir kurie net nenori dirbti.

Viktorija SKUTULIENĖ

Darbo skelbimai Klaipėdoje

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įamžinama seserų elzbietiečių veikla Švėkšnoje

2023 m. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicija įgyvendina projektą „Šv. Jokūbo festivalis Švėkšnoje: seserų elzbietiečių veikla Švėkšnoje“. Projekto tikslas – įamžinti vienuolės Antaninos Žemgulytės-Bonitos bei seserų elzbietiečių veiklą Lietuvoje ir Švėkšnoje. Po Pirmo pasaulinio karo nepriklausomoje Lietuvoje susiklostė palankios sąlygos augti vienuolijoms. 1918–1940 m. Lietuvoje naujai įsikūrė 11 ordinų ir kongregacijų vienuoliai: vargdienių seserys, kazimierietės, kryžietės, elzbietietės, pranciškonės, jėzuitai, kapucinai, dominikonai, saleziečiai, pranciškietės ir salezietės. 1924 m. į Lietuvą iš Karaliaučiaus, kur buvo įsikūręs kongregacijos provincijos centras su noviciatu,

Kaip tinkamai laikyti nusipirktą pieną

Pienas – vienas perkamiausių lietuvių maisto produktų. Kad jis išlaikytų savo skonį ir maistines savybes iki pat galiojimo laiko pabaigos, jį parsinešę namo turėtume laikytis tam tikrų taisyklių. Dalis iš jų, ko gero, yra žinomos daugeliui, tačiau kai kurios gali nustebinti. Apie tai, kokių klaidų vengti nusipirkus pieno, pasakoja prekės ženklą „Dvaro“ valdančios bendrovės „Pieno žvaigždės“ vyriausioji technologė Dalia Mickeliūnienė. Pienas turi būti laikomas šaldytuve. Tad įsipylę pieno, visuomet stenkitės kuo greičiau jį padėti atgal į šaldytuvą. Taip pat visuomet

Gydymo įstaigos gaus daugiau lėšų už suteiktas paslaugas, medikai – didesnius atlyginimus

Siekiant sudaryti sąlygas gydymo įstaigoms nuo 2024 m. sausio 1 d. didinti medikų darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., sveikatos apsaugos ministro įsakymu padidintos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Tai leis gydymo įstaigoms gauti papildomų lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir skirti jas darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Pagal padidintus įkainius būtų atsiskaitoma už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas nuo šių metų lapkričio 1 d. „Laikomės įsipareigojimų reguliariai didinti medicinos darbuotojų atlygius – tai daroma peržiūrint įkainius

Su patyčiomis mokyklose vaikai kovoja pasitelkę piešinius

Patyčios tarp mokyklinio amžiaus vaikų yra viena opiausių problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, patyčias patiria vidutiniškai 42 proc. berniukų ir 37 proc. mergaičių 40-yje labiausiai išsivysčiusių šalių. Pasipriešinti patyčioms nusiteikę ir Lietuvos vaikai, pasitelkę tam kūrybingas idėjas. „Su patyčiomis susidurti gali ne tik vaikai ar paaugliai, bet ir suaugusieji. Tačiau, jei suaugusieji gali apsiginti, labai dažnai vaikai jaučiasi bejėgiai prieš juos emociškai, o kartais net fiziškai žalojantį elgesį. Galime pasidžiaugti, kad patyčios mokyklose nebėra tabu – ši problema ne

Taip pat skaitykite