Šilutės muziejaus ekspozicija mena K. Donelaičio laikus

FONDAS2014-uosius LR Seimui paskelbus Kristijono Donelaičio metais, reikia tikėtis, kad kultūros darbuotojai įsiklausys į „Metų“ ritmą ir gražiai apmąstydami, metų laikais suskirstydami veiklas, gražiai pagerbs kunigą ir poetą, taip išgarsinusį lietuvių kalbą. Susidomėjimas K. Donelaičiu ir jo gyventu laiku tikrai bus nemažas ne tik Lietuvoje, tačiau ir pasaulyje. Gal mes su šeimomis, pedagogai su moksleivių grupėmis keliausime į Tolminkiemį. Taip parodytumėm, jog mename savo šaknis, gerbiame savo kalbos lopšį ir tai labai reikalinga mūsų vaikams. Tačiau ruošiantis renginiui ar kelionei į Tolminkiemį siūlyčiau pasidomėti ir šalia mūsų esančiais ženklais, siejančiais mus su Kristijono Donelaičio laikais.

Tolminkiemis. F. O. Tecnerio piešinys.

K. Donelaičio laikų baldai – Šilutėje
Pirmiausiai kviečiu aplankyti Šilutės muziejaus ekspoziciją, kur eksponuojama dvarininko H. Šojaus (H. Scheu) sukaupta XVIII a. vidurio lietuvininko ūkininko baldų kolekcija. Jaunimui kolekcija dažnai atrodo nuobodi ir jau įkyrėjusi, nes muziejuje eksponuojama nuo pat pokario, tačiau ši kolekcija unikali tuo, kad tai yra autentiškas Donelaičio laikų baldų komplektas. Gal bus įdomu sužinoti, jog Tolminkiemio (dabar Čistyje Prudi) bažnyčios klebonijoje įrengto muziejaus eksponatai yra šios kolekcijos kopijos. Lietuvos Kultūros ministerijai užsakius, Telšių dailiųjų amatų mokyklos restauratoriai, išmatavę ir nufotografavę baldus, pagamino kopijas ir taip atkūrė autentišką Donelaičio laikų aplinką Tolminkiemio muziejuje.
Šilutės muziejaus ekspozicijų salėje muziejininkai parengė nedidelę ekspoziciją iš muziejaus archyvų. Eksponuojame visa, kas muziejuje sukaupta Donelaičio tematika. Dar 1991 metais muziejus gavo siuntą leidinių iš Mažosios Lietuvos fondo, esančio JAV. Vienas iš šių leidinių, 1964 m. Čikagoje išleista K.Donelaičio 250-osioms metinėms skirta knyga „Kristijonas Donelaitis. Lietuviško realizmo pradininkas“. Knygoje Mykolas Drunga prieinamai, paprastai ir išsamiai straipsnyje „Tolminkiemio klebonas Kristijonas Donelaitis“ pristato K. Donelaičio biografiją, jo kūrybą, taip pat pateikia rankraščio nuotrauką, „Metų“ pirmosios dalies – „Pavasario linksmybių“ – pradžią, kelis „Metų“ vertimus į vokiečių, latvių, rusų, lenkų ir anglų kalbas pavyzdžius. Spausdinamos šešios pasakėčios.

Tolminkiemio parapijos krikštų knyga, kurioje nuo 1744 m. krikštus registravo pats K. Donelaitis.

Eksponuojame ir K. Donelaičio giminės atstovo Lutz Wenau (to paties, kuris sutelkė visą savo plačią giminę Vokietijoje ir giminės surinktomis lėšomis pastatė paminklinį ženklą Donelaičiui atminti Mažosios Lietuvos panteone – Rambyno kapinaitėse) išleistas knygas vokiečių kalba. Tai yra dvi knygos „Der Pfarrerdichter von Tollminkehmen und seine Zeit“ (Kunigas poetas iš Tolminkiemio ir jo laikai), 1996 m., ir „Einst war es die Grosse Wildnis“ (Kažkada buvusi didžioji dykynė), 2002 m. Abu leidiniai išleisti Vokietijoje, Lilientalio (Lilienthal) mieste. Pirmoji knyga skirta „visiems Lietuvos žmonėms, kurie ypatingu būdu rūpinasi, kad mūsų įžymus protėvis Kristijonas Donelaitis (Christian Donalitius) liktų mūsų visų atmintyje“. Antrojoje knygoje pasakojama dviejų šeimų, kilusių iš Prūsų Lietuvos, K. Donelaičio protėvių, 500 metų istorija.
2006 m. ponas Lutz Wenau muziejui perdavė visą medžiagą, kurią jis sukaupė tyrinėdamas K. Donelaičio ir jo pirmtakų gyvenimą. Tai – dokumentai, nuotraukos, žemėlapiai, kuriuos jis nuskanavo ir tvarkingai surišo į sąsiuvinius.
Tolminkiemio krikštų knyga
Viename iš sąsiuvinių yra įrišta Tolminkiemio parapijos krikštų knygos kopija. Tolminkiemio krikštų registracijos knyga pradėta pildyti 1725 m, kai po reformacijos Prūsijos hercogystėje buvo suvoktas krikšto knygų reikalingumas ir jau nuo 17 a. pradžios krikštų knygas privalėjo pildyti ne tik Karaliaučiaus miesto, bet ir provincijos parapijų kunigai. Tolminkiemio parapijos krikštų knyga yra įdomi ne tik tuo, kad nuo 1744 m. joje krikštus registravo pats K. Donelaitis, tačiau ir tuo, kad šios knygos paraštėse jis 36 metus rašė pastabas. Šiuos užrašus paskelbė vokiečių literatūros istorikas F. O. Tecneris (F. O. Tetzner) 1896-1914 metais.
F. O. Tecneris rašė, jog tai raktas į Donelaičio kasdieninio gyvenimo ir asmenybės vidinį pasaulį. Jonas Aistis žurnale „Draugas“ (1964 m. sausio 4 d.) rašo: „… Tose pastabose yra visko: atsiminimų, meditacijų, gyvenimo faktų, parapijos reikalų, parapijiečių moralės duomenų, šv. Rašto ir klasikinių autorių citatų, bet dažniausiai intymios ir betarpiškos išpažintys, tikras jausmų, vilčių ir svajonių paveikslas, vidinis poeto portretas. Tai yra neįkainojama dokumentinė medžiaga, nušviečianti poeto dvasinį pasaulį ir jo kūrybą“ (citata iš aukščiau minėto leidinio „Kristijonas Donelaitis lietuviško realizmo pradininkas“).
Kitas sąsiuvinis vadinasi „Vienos knygos istorija“ – tai tos pačios Tolminkiemio parapijos krikšto knygos atradimo istorijos aprašymas. Sąsiuvinio autorius Lutz Wenau aprašo taip pat ir savo asmenines paieškas: „Kai aš pirmą kartą po abiejų Vokietijų susijungimo patekau į Leipcigo archyvą ir ten užtikau Tolminkiemio krikšto knygą, pildytą nuo 1725 m., mano nustebimas ir džiaugsmas buvo toks didelis, jog nepastebėjau, kad tai yra originalo kopija. Sklaidydamas knygą 188 puslapyje radau įrašą, jog nuo šio puslapio krikšto knygą pildo kunigas Christian Donalitius (tai buvo įrašai, pradėti 1744 metais) ir supratau, kad kaip tik dabar matau originalų savo didžio protėvio rankraštį….“

Tolminkiemio klebonija-muziejus šiandien.

Trečias sąsiuvinis pavadintas „Tolminkiemio parapijos kronika“. Leidinyje pateikta visa parapijos istorija iki šių laikų – išvardyti ir trumpai pristatyti visi parapijos kaimai, įdėti visų kaimų kartografiniai žemėlapiai ir, pasinaudojus 1925 m. adresų knyga, surašyti visi to meto kaimų gyventojai, veikusios mokyklos, mokytojai ir t. t.
Ketvirtame sąsiuvinyje, pagal V. Jurkūno ir K. Jonyno medžio raižinius, skirtus „ K. Donelaičio „Metams“ iliustruoti, parengtas pranešimas „Su vyžomis į lažą arba kaip gyveno mūsų protėviai prieš 150 m. Mažojoje Lietuvoje“.
Naujoji Donalitiana
Aštuonių sąsiuvinių rinkinyje, pavadintame „Neue Donalitiana“ (Naujoji Donalitiana), pateikta Tolminkiemio parapijos istorija, visa archyvinė dokumentacija, pasakojanti apie bažnyčios veiklą, našlių namų statybą. Šiame sąsiuvinyje aprašyta Donelaičių giminės istorija, poemos „Metai“ rankraščio kopija, Gumbinės apylinkių apgyvendinimo nuo 1590 iki 1618 m. žemėlapis ir t. t.
Kartu su leidiniais Lutz Wenau šeima padovanojo muziejui du tapybos darbus – Tecnerio piešinio, naudoto 1902 m. leidinio „Die Slawen in Deutschland“ (Slavai Vokietijoje) iliustracijai, kopiją. Tecneris pakomentavo savo piešinį tokia pastaba: „Našlių namai ir bažnyčia. Aukščiau, kairėje – klebonija. Donelaičio laikais abu gyvenamieji namai buvo dengti šiaudais, tie statiniai nedaug kuo skiriasi nuo šiandieninių“. Aliejiniais dažais tapytos kopijos autorius yra pats knygos sudarytojas Lutz Wenau.
Kitas padovanotas tapybos darbas yra dailininko B. Jarovo 1999 metais tapytas paveikslas „K. Donelaičio Metai “.

Tolminkiemio muziejuje eksponuojami baldai – Šilutės muziejaus baldų kopijos.

Visa ši medžiaga šiais metais yra eksponuojama Šilutės muziejuje ir visi gali su ja susipažinti.
Šilutės muziejus taip pat dalyvauja bendrame projekte, kurio rengėjas yra Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Partneriai: Gargždų krašto muziejus, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras, Kaliningrado srities istorijos ir meno muziejus (Rusija), Kintų Vydūno kultūros centras, Neringos istorijos muziejus, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus, Rašytojo Tomo Mano memorialinis muziejus, Salos etnokultūros ir informacijos centras, Šilutės muziejus. Projekto rėmėja – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Projektas vadinasi „Kelionė į istorinę Prūsiją. Skirta K. Donelaičio metams paminėti“. Nuo sausio 17 d. iki vasario 28 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus lankytojai galėjo apžiūrėti kilnojamąją parodą, kurioje pristatoma XVIII a. Prūsija bei K. Donelaičio kūrybinis palikimas. Demonstruotas ir specialiai šiai progai sukurtas filmas „K. Donelaitis, Tolminkiemis ir mes“.
Ši paroda, filmas, moksleivių piešti atvirukai „Metų“ tematika ir edukacinė programa iškeliavo į partnerių įstaigas. Balandžio mėnesį ji bus eksponuojama Vydūno kultūros centre Kintuose, rugsėjį – Rusnės salos etnokultūros centre, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną (gegužės 7 d.) paroda bus atidaroma M. Jankaus muziejuje, Bitėnuose, spalio mėnesį lauksime Šilutės muziejuje.
Karaliaučiaus krašte (Kaliningrado sr. RF) ši paroda, filmas ir edukacinė programa yra parengta rusų kalba ir šiuo metu jau keliauja po kraštą.

Šilutės muziejaus direktorė R. Šikšnienė

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Atnaujintoje Vainuto bažnyčioje šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas

Vakar, sausio 16 d., Vainuto parapijos tikintiesiems sekmadienio šv. Mišios buvo ne eilinės. Jas aukojo Telšių vyskupas ordinaras Algirdas Jurevičius ir gausus būrys kunigų.  Kartu atvyko vyskupijos generalvikaras kanauninkas Vilius Viktoravičius. Dalyvavo Šilutės dekanato dekanas kanauninkas Remigijus Saunorius, vicedekanas Julius Meškauskas, Vainuto parapijos klebonas Vidmantas Šidlauskas, iš Vainuto kilęs diakonas Egidijus Cibauskas. Dalyvavo visi Šilutės rajono savivaldybės vadovai, tarp jų – ir meras Vytautas Laurinaitis, beje, pats iš šios parapijos. Susirinko tikintieji vainutiškiai, seniūnas Vitalijus Mockus, Vainuto gimnazijos direktorė Laima

Kiek vandens yra Žemės atmosferoje ir kas nutiktų, jei staiga jis visas iškristų?

Remiantis JAV geologijos tarnybos duomenimis, apie 71 proc. Žemės paviršiaus yra padengta vandeniu, o vandenynuose randama milžiniška dalis — net 96,5 proc. – planetos vandens atsargų.   Tačiau vanduo nelieka tik apačioje — kaip vandens ciklo (taip pat vadinamo hidrologiniu ciklu) dalis jis keliauja ir į atmosferą. Kiek vandens yra atmosferoje bet kuriuo duotuoju momentu? Kiek jo šiuo metu yra virš mūsų galvų ir, jei visa tai iškristų vienu metu, kokį poveikį tai sukeltų? Šiuo metu danguje yra milijardai galonų

Orai: šią savaitę šėls vėjas, bus kritulių

Pirmadienis Šilutės krašte tebėra vėjuotas, sniego nebesimato, nors savaitgalį kai kur buvo menkai pasnigę. Vėjo genami debesys pabarsto sniego žirniukų. Vėjas nerimsta. Kokių orų tikėtis šią savaitę? Sausio 17 d., pirmadienį, šalyje siautės vėjas, vyraus tikras kritulių kokteilis – nuo lietaus iki sniego. Eismo sąlygos bus sudėtingos. Šiaurės vakarų krypties vėjo gūsiai įsismarkaus iki 18-23, vietomis iki 24-26, pajūryje iki 28 metrų per sekundę. Vilniuje įdienojus oras šils iki 1, Kaune ir Klaipėdoje iki 2 laipsnių. Šiauliuose ir Panevėžyje bus

Daugelis vairuotojų pamiršta savo pareigas pėstiesiems

Vis dar pasitaiko vairuotojų, kurie pėsčiąjį yra linkę praleisti tik tada, kai jis jau žengia ar yra įžengęs į perėją. Tačiau Kelių eismo taisyklės aiškiai sako, kad privaloma sustoti prie perėjos ir tuo atveju, kai pėsčiasis dar tik laukia galimybės žengti į ją.   Tauragės aps. VPK pareigūnai 2022 m. sausio 10-13 d. stebėjo, ar vairuotojai sustoja prieš pėsčiųjų perėjas, kaip to reikalaujama pagal taisykles. Rezultatai nedžiugina. Reido metu nustatyti 54 pažeidimai. Šilutės rajone 23 vairuotojams buvo surašyti administracinio nusižengimo

Taip pat skaitykite