Šilutės muziejaus ekspozicija mena K. Donelaičio laikus

FONDAS2014-uosius LR Seimui paskelbus Kristijono Donelaičio metais, reikia tikėtis, kad kultūros darbuotojai įsiklausys į „Metų“ ritmą ir gražiai apmąstydami, metų laikais suskirstydami veiklas, gražiai pagerbs kunigą ir poetą, taip išgarsinusį lietuvių kalbą. Susidomėjimas K. Donelaičiu ir jo gyventu laiku tikrai bus nemažas ne tik Lietuvoje, tačiau ir pasaulyje. Gal mes su šeimomis, pedagogai su moksleivių grupėmis keliausime į Tolminkiemį. Taip parodytumėm, jog mename savo šaknis, gerbiame savo kalbos lopšį ir tai labai reikalinga mūsų vaikams. Tačiau ruošiantis renginiui ar kelionei į Tolminkiemį siūlyčiau pasidomėti ir šalia mūsų esančiais ženklais, siejančiais mus su Kristijono Donelaičio laikais.

Tolminkiemis. F. O. Tecnerio piešinys.

K. Donelaičio laikų baldai – Šilutėje
Pirmiausiai kviečiu aplankyti Šilutės muziejaus ekspoziciją, kur eksponuojama dvarininko H. Šojaus (H. Scheu) sukaupta XVIII a. vidurio lietuvininko ūkininko baldų kolekcija. Jaunimui kolekcija dažnai atrodo nuobodi ir jau įkyrėjusi, nes muziejuje eksponuojama nuo pat pokario, tačiau ši kolekcija unikali tuo, kad tai yra autentiškas Donelaičio laikų baldų komplektas. Gal bus įdomu sužinoti, jog Tolminkiemio (dabar Čistyje Prudi) bažnyčios klebonijoje įrengto muziejaus eksponatai yra šios kolekcijos kopijos. Lietuvos Kultūros ministerijai užsakius, Telšių dailiųjų amatų mokyklos restauratoriai, išmatavę ir nufotografavę baldus, pagamino kopijas ir taip atkūrė autentišką Donelaičio laikų aplinką Tolminkiemio muziejuje.
Šilutės muziejaus ekspozicijų salėje muziejininkai parengė nedidelę ekspoziciją iš muziejaus archyvų. Eksponuojame visa, kas muziejuje sukaupta Donelaičio tematika. Dar 1991 metais muziejus gavo siuntą leidinių iš Mažosios Lietuvos fondo, esančio JAV. Vienas iš šių leidinių, 1964 m. Čikagoje išleista K.Donelaičio 250-osioms metinėms skirta knyga „Kristijonas Donelaitis. Lietuviško realizmo pradininkas“. Knygoje Mykolas Drunga prieinamai, paprastai ir išsamiai straipsnyje „Tolminkiemio klebonas Kristijonas Donelaitis“ pristato K. Donelaičio biografiją, jo kūrybą, taip pat pateikia rankraščio nuotrauką, „Metų“ pirmosios dalies – „Pavasario linksmybių“ – pradžią, kelis „Metų“ vertimus į vokiečių, latvių, rusų, lenkų ir anglų kalbas pavyzdžius. Spausdinamos šešios pasakėčios.

Tolminkiemio parapijos krikštų knyga, kurioje nuo 1744 m. krikštus registravo pats K. Donelaitis.

Eksponuojame ir K. Donelaičio giminės atstovo Lutz Wenau (to paties, kuris sutelkė visą savo plačią giminę Vokietijoje ir giminės surinktomis lėšomis pastatė paminklinį ženklą Donelaičiui atminti Mažosios Lietuvos panteone – Rambyno kapinaitėse) išleistas knygas vokiečių kalba. Tai yra dvi knygos „Der Pfarrerdichter von Tollminkehmen und seine Zeit“ (Kunigas poetas iš Tolminkiemio ir jo laikai), 1996 m., ir „Einst war es die Grosse Wildnis“ (Kažkada buvusi didžioji dykynė), 2002 m. Abu leidiniai išleisti Vokietijoje, Lilientalio (Lilienthal) mieste. Pirmoji knyga skirta „visiems Lietuvos žmonėms, kurie ypatingu būdu rūpinasi, kad mūsų įžymus protėvis Kristijonas Donelaitis (Christian Donalitius) liktų mūsų visų atmintyje“. Antrojoje knygoje pasakojama dviejų šeimų, kilusių iš Prūsų Lietuvos, K. Donelaičio protėvių, 500 metų istorija.
2006 m. ponas Lutz Wenau muziejui perdavė visą medžiagą, kurią jis sukaupė tyrinėdamas K. Donelaičio ir jo pirmtakų gyvenimą. Tai – dokumentai, nuotraukos, žemėlapiai, kuriuos jis nuskanavo ir tvarkingai surišo į sąsiuvinius.
Tolminkiemio krikštų knyga
Viename iš sąsiuvinių yra įrišta Tolminkiemio parapijos krikštų knygos kopija. Tolminkiemio krikštų registracijos knyga pradėta pildyti 1725 m, kai po reformacijos Prūsijos hercogystėje buvo suvoktas krikšto knygų reikalingumas ir jau nuo 17 a. pradžios krikštų knygas privalėjo pildyti ne tik Karaliaučiaus miesto, bet ir provincijos parapijų kunigai. Tolminkiemio parapijos krikštų knyga yra įdomi ne tik tuo, kad nuo 1744 m. joje krikštus registravo pats K. Donelaitis, tačiau ir tuo, kad šios knygos paraštėse jis 36 metus rašė pastabas. Šiuos užrašus paskelbė vokiečių literatūros istorikas F. O. Tecneris (F. O. Tetzner) 1896-1914 metais.
F. O. Tecneris rašė, jog tai raktas į Donelaičio kasdieninio gyvenimo ir asmenybės vidinį pasaulį. Jonas Aistis žurnale „Draugas“ (1964 m. sausio 4 d.) rašo: „… Tose pastabose yra visko: atsiminimų, meditacijų, gyvenimo faktų, parapijos reikalų, parapijiečių moralės duomenų, šv. Rašto ir klasikinių autorių citatų, bet dažniausiai intymios ir betarpiškos išpažintys, tikras jausmų, vilčių ir svajonių paveikslas, vidinis poeto portretas. Tai yra neįkainojama dokumentinė medžiaga, nušviečianti poeto dvasinį pasaulį ir jo kūrybą“ (citata iš aukščiau minėto leidinio „Kristijonas Donelaitis lietuviško realizmo pradininkas“).
Kitas sąsiuvinis vadinasi „Vienos knygos istorija“ – tai tos pačios Tolminkiemio parapijos krikšto knygos atradimo istorijos aprašymas. Sąsiuvinio autorius Lutz Wenau aprašo taip pat ir savo asmenines paieškas: „Kai aš pirmą kartą po abiejų Vokietijų susijungimo patekau į Leipcigo archyvą ir ten užtikau Tolminkiemio krikšto knygą, pildytą nuo 1725 m., mano nustebimas ir džiaugsmas buvo toks didelis, jog nepastebėjau, kad tai yra originalo kopija. Sklaidydamas knygą 188 puslapyje radau įrašą, jog nuo šio puslapio krikšto knygą pildo kunigas Christian Donalitius (tai buvo įrašai, pradėti 1744 metais) ir supratau, kad kaip tik dabar matau originalų savo didžio protėvio rankraštį….“

Tolminkiemio klebonija-muziejus šiandien.

Trečias sąsiuvinis pavadintas „Tolminkiemio parapijos kronika“. Leidinyje pateikta visa parapijos istorija iki šių laikų – išvardyti ir trumpai pristatyti visi parapijos kaimai, įdėti visų kaimų kartografiniai žemėlapiai ir, pasinaudojus 1925 m. adresų knyga, surašyti visi to meto kaimų gyventojai, veikusios mokyklos, mokytojai ir t. t.
Ketvirtame sąsiuvinyje, pagal V. Jurkūno ir K. Jonyno medžio raižinius, skirtus „ K. Donelaičio „Metams“ iliustruoti, parengtas pranešimas „Su vyžomis į lažą arba kaip gyveno mūsų protėviai prieš 150 m. Mažojoje Lietuvoje“.
Naujoji Donalitiana
Aštuonių sąsiuvinių rinkinyje, pavadintame „Neue Donalitiana“ (Naujoji Donalitiana), pateikta Tolminkiemio parapijos istorija, visa archyvinė dokumentacija, pasakojanti apie bažnyčios veiklą, našlių namų statybą. Šiame sąsiuvinyje aprašyta Donelaičių giminės istorija, poemos „Metai“ rankraščio kopija, Gumbinės apylinkių apgyvendinimo nuo 1590 iki 1618 m. žemėlapis ir t. t.
Kartu su leidiniais Lutz Wenau šeima padovanojo muziejui du tapybos darbus – Tecnerio piešinio, naudoto 1902 m. leidinio „Die Slawen in Deutschland“ (Slavai Vokietijoje) iliustracijai, kopiją. Tecneris pakomentavo savo piešinį tokia pastaba: „Našlių namai ir bažnyčia. Aukščiau, kairėje – klebonija. Donelaičio laikais abu gyvenamieji namai buvo dengti šiaudais, tie statiniai nedaug kuo skiriasi nuo šiandieninių“. Aliejiniais dažais tapytos kopijos autorius yra pats knygos sudarytojas Lutz Wenau.
Kitas padovanotas tapybos darbas yra dailininko B. Jarovo 1999 metais tapytas paveikslas „K. Donelaičio Metai “.

Tolminkiemio muziejuje eksponuojami baldai – Šilutės muziejaus baldų kopijos.

Visa ši medžiaga šiais metais yra eksponuojama Šilutės muziejuje ir visi gali su ja susipažinti.
Šilutės muziejus taip pat dalyvauja bendrame projekte, kurio rengėjas yra Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Partneriai: Gargždų krašto muziejus, Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras, Kaliningrado srities istorijos ir meno muziejus (Rusija), Kintų Vydūno kultūros centras, Neringos istorijos muziejus, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus, Rašytojo Tomo Mano memorialinis muziejus, Salos etnokultūros ir informacijos centras, Šilutės muziejus. Projekto rėmėja – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Projektas vadinasi „Kelionė į istorinę Prūsiją. Skirta K. Donelaičio metams paminėti“. Nuo sausio 17 d. iki vasario 28 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus lankytojai galėjo apžiūrėti kilnojamąją parodą, kurioje pristatoma XVIII a. Prūsija bei K. Donelaičio kūrybinis palikimas. Demonstruotas ir specialiai šiai progai sukurtas filmas „K. Donelaitis, Tolminkiemis ir mes“.
Ši paroda, filmas, moksleivių piešti atvirukai „Metų“ tematika ir edukacinė programa iškeliavo į partnerių įstaigas. Balandžio mėnesį ji bus eksponuojama Vydūno kultūros centre Kintuose, rugsėjį – Rusnės salos etnokultūros centre, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną (gegužės 7 d.) paroda bus atidaroma M. Jankaus muziejuje, Bitėnuose, spalio mėnesį lauksime Šilutės muziejuje.
Karaliaučiaus krašte (Kaliningrado sr. RF) ši paroda, filmas ir edukacinė programa yra parengta rusų kalba ir šiuo metu jau keliauja po kraštą.

Šilutės muziejaus direktorė R. Šikšnienė

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite