Šilutės muziejaus edukacines pamokas aplanko ir iš kaimyninių miestų

FONDASŠilutės muziejus yra parengęs edukacinių programų, sulaukiančių didelio lankytojų susidomėjimo, ypač iš mokyklų. Pernai Šilutės muziejuje dažnai lankėsi mokiniai iš Plungės, šiemet – iš Klaipėdos.

Spaustuvininko rūbais apsirengusi Šilutės muziejaus bibliotekininkė R. Šukienė rodė kaip, spausdinama senovine spaudos mašina.

Neseniai muziejuje svečiavosi Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos ketvirtokai. Mokytoja Boris Irina sakė, kad kiekvieną mėnesį vaikams rengiama pamoka kitoje aplinkoje. Klaipėdiečiai Šilutės muziejuje dalyvavo edukacinėse pamokėlėse „Knygos istorija“ ir „Klaipėdos krašto mokyklos“.
Muziejaus spaustuvėje atvykusieji buvo supažindinti su knygų istorija. Apie rašto kilmę, raštui naudotas priemones pasakojo Šilutės muziejaus darbuotoja Roma Šukienė: „Rašto poreikis atsirado prasidėjus prekybiniams mainams. Viena gentis keitėsi su kita maisto produktais. Pirmas raštas – daiktų raštas“.
Daiktaraščiui iliustruoti renginio vedėja ant stalo sudėjo medinius paukščiukus, varlę, strėles ir pasakojo: „Sirai persų karaliui Dariui atsiuntė diplomatinį dokumentą, kuriame buvo įdėta paukščiukų, varlė, žiurkė ir strėlių. Kiekvienoje gentyje buvo žmogus, mokėjęs iššifruoti, t. y. perskaityti tokį raštą. Persų žynys raštą perskaitė taip: „Persai, jeigu jūs nemokate skraidyti kaip paukščiai, šokinėti per balas kaip varlės, slėptis urvuose kaip žiurkės, tai mes jus užpulsime, sunaikinsime ir jūs namo nebegrįšite“.

Įdomu rašyti ant grifelinių lentelių, ant kurių mokyklose rašydavo prieš šimtą metų.

Edukacinės pamokos dalyviai sužinojo kaip 2000 metų prieš Kristų piemenukai mokėsi matematikos. Ant virvelių užmegzdavo tiek mazgų, kiek ryte išvarydavo karvių. Per dieną ganę, su kitais piemenukais žaidę pamiršdavo, kiek ryte karvių išginė, tačiau paėmę mazgaraštį suskaičiuodavo mazgus ir žinodavo, kiek karvių turi parginti.
O kaip suaugusieji dienas skaičiuodavo? Panašiai: vyras išjodamas į medžioklę surišdavo tiek mazgų, kiek dienų prabus medžioklėje. Žmona kiekvieną dieną atrišdama po mazgą žinodavo, kada laukti sugrįžtančio vyro.
Edukacinės pamokos dalyviai turėjo galimybę paskaičiuoti pagal mazgaraštį, parašyti ant vaškinių, molinių lentelių, pasigaminti popierių. Dalyviai pamatė, kaip Šilutės spaustuvėje pokario metais veikė plokščiaspaudė spausdinimo mašina.
Edukacinė pamoka apie Klaipėdos krašto mokyklas vyko muziejuje įrengtoje klasėje. Mokinius sutiko pokario mokyklą primenanti mokytoja (Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė), apsirengusi tamsiai mėlyna suknele su balta apykakle. Mokytoja pakvietė sėsti į suolus, kuriuos muziejus įsigijo iš uždaromų Žemaitkiemio ir Mantvydų pradinių mokyklų. Tokie pat suolai, tik nudažyti juodai, buvo ir pokario mokyklose.
Supažindindama su Klaipėdos krašto mokyklų istorija, mokytoja parodė vaikams krašto mokyklų žemėlapį. Prieškariu išleistą žemėlapį nupiešė mokytojas. Žemėlapyje mirguliuoja gausybė mokyklų. Galima priminti, kad XVIII a. viduryje Prūsijos vyriausybė buvo išleidusi įstatymą, kad vaikai į mokyklą negali eiti toliau negu 3 kilometrus.
R. Šikšnienė sako, kad jaunesnius mokinius stengiamasi sudominti pasakojimu apie krašto mokyklas, tam pasitelkiant multimedijos priemones, kino projektorių, net mokyklinį patefoną. Vaizdo projektoriaus demonstruojamos senosios nuotraukos, kuriose užfiksuota, kaip basi vaikai iš pelkininkų kaimų plaukia valtele į Vabalų mokyklą.
Besidomintiems Mažosios Lietuvos mokyklos raida būna įdomu sužinoti, kaip buvo rašoma į rašalą pamirkytomis plunksnomis. Mokinių ir mokytojų rašalinės skyrėsi, mokytojų būdavo didelės, stiklinės. Įdomu tai, kad iš apvirtusios moksleiviškos rašalinės rašalas neištekėdavo.
Mokiniai pamatė, kaip prieš pusę amžiaus mokykloje skaičiuodavo mediniais skaitytuvais, o mokyklines rašymo priemones tuometiniai mokiniai laikė mediniuose penaluose, kurie turėjo net slapukus.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti dyzelinių automobilių servisą?

Šiandien daugelis žmonių neįsivaizduoja gyvenimo be automobilių. Gyvenimas be jų būtų sunkus ir sugaištume daug laiko keliaudami iš vietos į vietą. Tačiau dyzelinis automobilis reikalauja daug priežiūros, o įvairūs gedimai nėra išimtis. Turbūt lengviausias būdas patikimai ir greitai pataisyti vieną ar kitą transporto priemonės gedimą yra kreiptis į remonto centrą. Savaime suprantama, kad kai kurias problemas galima išspręsti patiems, tačiau tikrai ne kiekvienas turi tokių gabumų. Išsirinkti autoservisą gali būti sunku, ypač jei planuojate naudotis šiomis paslaugomis pirmą kartą. Reikia

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Taip pat skaitykite