Šilutės muziejus yra parengęs edukacinių programų, sulaukiančių didelio lankytojų susidomėjimo, ypač iš mokyklų. Pernai Šilutės muziejuje dažnai lankėsi mokiniai iš Plungės, šiemet – iš Klaipėdos.

Spaustuvininko rūbais apsirengusi Šilutės muziejaus bibliotekininkė R. Šukienė rodė kaip, spausdinama senovine spaudos mašina.

Neseniai muziejuje svečiavosi Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos ketvirtokai. Mokytoja Boris Irina sakė, kad kiekvieną mėnesį vaikams rengiama pamoka kitoje aplinkoje. Klaipėdiečiai Šilutės muziejuje dalyvavo edukacinėse pamokėlėse „Knygos istorija“ ir „Klaipėdos krašto mokyklos“.
Muziejaus spaustuvėje atvykusieji buvo supažindinti su knygų istorija. Apie rašto kilmę, raštui naudotas priemones pasakojo Šilutės muziejaus darbuotoja Roma Šukienė: „Rašto poreikis atsirado prasidėjus prekybiniams mainams. Viena gentis keitėsi su kita maisto produktais. Pirmas raštas – daiktų raštas“.
Daiktaraščiui iliustruoti renginio vedėja ant stalo sudėjo medinius paukščiukus, varlę, strėles ir pasakojo: „Sirai persų karaliui Dariui atsiuntė diplomatinį dokumentą, kuriame buvo įdėta paukščiukų, varlė, žiurkė ir strėlių. Kiekvienoje gentyje buvo žmogus, mokėjęs iššifruoti, t. y. perskaityti tokį raštą. Persų žynys raštą perskaitė taip: „Persai, jeigu jūs nemokate skraidyti kaip paukščiai, šokinėti per balas kaip varlės, slėptis urvuose kaip žiurkės, tai mes jus užpulsime, sunaikinsime ir jūs namo nebegrįšite“.

Įdomu rašyti ant grifelinių lentelių, ant kurių mokyklose rašydavo prieš šimtą metų.

Edukacinės pamokos dalyviai sužinojo kaip 2000 metų prieš Kristų piemenukai mokėsi matematikos. Ant virvelių užmegzdavo tiek mazgų, kiek ryte išvarydavo karvių. Per dieną ganę, su kitais piemenukais žaidę pamiršdavo, kiek ryte karvių išginė, tačiau paėmę mazgaraštį suskaičiuodavo mazgus ir žinodavo, kiek karvių turi parginti.
O kaip suaugusieji dienas skaičiuodavo? Panašiai: vyras išjodamas į medžioklę surišdavo tiek mazgų, kiek dienų prabus medžioklėje. Žmona kiekvieną dieną atrišdama po mazgą žinodavo, kada laukti sugrįžtančio vyro.
Edukacinės pamokos dalyviai turėjo galimybę paskaičiuoti pagal mazgaraštį, parašyti ant vaškinių, molinių lentelių, pasigaminti popierių. Dalyviai pamatė, kaip Šilutės spaustuvėje pokario metais veikė plokščiaspaudė spausdinimo mašina.
Edukacinė pamoka apie Klaipėdos krašto mokyklas vyko muziejuje įrengtoje klasėje. Mokinius sutiko pokario mokyklą primenanti mokytoja (Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė), apsirengusi tamsiai mėlyna suknele su balta apykakle. Mokytoja pakvietė sėsti į suolus, kuriuos muziejus įsigijo iš uždaromų Žemaitkiemio ir Mantvydų pradinių mokyklų. Tokie pat suolai, tik nudažyti juodai, buvo ir pokario mokyklose.
Supažindindama su Klaipėdos krašto mokyklų istorija, mokytoja parodė vaikams krašto mokyklų žemėlapį. Prieškariu išleistą žemėlapį nupiešė mokytojas. Žemėlapyje mirguliuoja gausybė mokyklų. Galima priminti, kad XVIII a. viduryje Prūsijos vyriausybė buvo išleidusi įstatymą, kad vaikai į mokyklą negali eiti toliau negu 3 kilometrus.
R. Šikšnienė sako, kad jaunesnius mokinius stengiamasi sudominti pasakojimu apie krašto mokyklas, tam pasitelkiant multimedijos priemones, kino projektorių, net mokyklinį patefoną. Vaizdo projektoriaus demonstruojamos senosios nuotraukos, kuriose užfiksuota, kaip basi vaikai iš pelkininkų kaimų plaukia valtele į Vabalų mokyklą.
Besidomintiems Mažosios Lietuvos mokyklos raida būna įdomu sužinoti, kaip buvo rašoma į rašalą pamirkytomis plunksnomis. Mokinių ir mokytojų rašalinės skyrėsi, mokytojų būdavo didelės, stiklinės. Įdomu tai, kad iš apvirtusios moksleiviškos rašalinės rašalas neištekėdavo.
Mokiniai pamatė, kaip prieš pusę amžiaus mokykloje skaičiuodavo mediniais skaitytuvais, o mokyklines rašymo priemones tuometiniai mokiniai laikė mediniuose penaluose, kurie turėjo net slapukus.

Laima PUTRIUVIENĖ