Šilutės ligoninėje – nerimo dienos

Šilutės ligoninė skaičiuoja vis didėjančias skolas. Šių metų 9 mėnesių rezultatas – 800 tūkst. Lt nuostolis. Gyvenimą skolon lemia sumažintas gydymo paslaugų įkainis bei dalis paslaugų, už kurias Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (TLK) visai nemoka. Šilutės ligoninės administracija ir skyrių vedėjai pirmą kartą laiku negavo atlyginimų.

Šaukiasi pagalbos
Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Lietuvos nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, Ligoninių asociacija spalio 21 d. kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrę Rimantę Šalaševičiūtę, siūlydami dar šiais metais skirti sveikatos priežiūros įstaigoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo viršplaninių bei rezervo lėšų. Iš šių metų viršplaninių ir rezervo lėšų paskyrus bent 80-90 milijonų Lt, kitais metais, jeigu nesisektų surinkti planuotų šio biudžeto pajamų, galima būtų mažinti bazinį paslaugų įkainį, nemažinant paslaugų skaičiaus.
Toks sprendimas, jį priėmus dar šiemet, sustabdytų sveikatos priežiūros įstaigų gyvenimą „į minusą“, padėtų išvengti teisminių ginčų dėl skolų, delspinigių išieškojimo, sąskaitų areštavimo, nekiltų sumaišties medikų kolektyvuose, kai laiku nemokamas ar mažinamas atlyginimas, iškyla grėsmė netekti darbo.
Ligoninių vadovai sunerimę, kad didėjančios skolos, nepaisant išnaudotų visų galimybių taupyti, sėja nerimą dėl ligoninių ateities – gyventojams neramu, kad rajonuose gali nelikti ligoninių – tada gydytis tektų didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Eurostato duomenimis, trečdalis Lietuvos gyventojų yra žemiau skurdo ribos arba arti šios ribos – aut. pastaba).
Rašte akcentuota, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervą šiais metais sudaro per 272 milijonus Lt, o 2015 m. į šį rezervą planuojama per 352 mln. Lt. Toks užmojis nėra pagrįstas, kai medicinos įstaigos skęsta skolose.

Šilutės ligoninės vyr. gydytojas
Darius Steponkus.

Pacientai – pirmiausia
Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus ligoninių gyvenimą „į minusą“ pirmiausia sieja su tuo, kad dirbti tenka nežinioje – ligoninė teikia paslaugas, nežinodama, ar metų gale už visas jas bus sumokėta, kinta gydymo paslaugų įkainis, ligoninės pajamos – vis mažėja, o brangsta viskas: ligoninės veiklai būtinos paslaugos, prekės ir visa kita.
„Kai taip „prisuka kranelį“, bandome prisitaikyti, tačiau čia yra kaip su augalu, kuriam įpilant vis mažiau vandens, jis taps negražus, nyks, neduos vaisių ir bus išmestas…“ – kalba D. Steponkus, viešai pripažindamas, kad ligoninė metus pradeda apgraibomis ir nežinodama, kuo tie metais baigsis. Nuošalyje lieka prioritetai, perspektyvos, ateities planavimas, tenka pamiršti investicijas. Esama gydymo įstaigų, kurios taupydamos nebeteikia kai kurių paslaugų, atsisakė specialistų. „Mūsų tikslas – išsaugoti ligoninę tokią, kokia ji yra dabar. Nenorime atsisakyti dalies paslaugų, nes jų pacientams reikia čia, o atsisakytų paslaugų vėliau jau nebebus galima susigrąžinti“, – sakė D. Steponkus, primindamas pavyzdį, kai buvo restruktūrizuota dešimt Lietuvos ligoninių. Ten neliko chirurgijos, kitų paslaugų, kurių ten ir nebebus, šios ligoninės jau atsidūrė ant bankroto slenksčio, specialistų nebėra, skyriai uždaryti.
Anot D. Steponkaus, Šilutės ligoninės palatos nuolat būna pilnos pacientų, vadinasi, įstaiga reikalinga, ji veikia ir, nepaisant grėsmių, tinkama pagalba pacientams yra ir bus svarbiausias tikslas. Dirbti šį tą ir šiek tiek – ne išeitis, atsisakyti dalies paslaugų ir specialistų – blogybė, nes taupydami medikai gali klaidingai diagnozuoti ligą. Dienos chirurgijos paslaugos, kurių ėmėsi Šilutės ligoninė, sumažino ligonių skaičių palatose, tačiau iš pradžių už dienos chirurgiją mokėjo kaip už prioritetinę paslaugą, dabar – ne, žadama mokėti gal bent už dalį. Tik kitų metų pradžioje bus aišku, bus šių pinigų ar ne, daug ar mažai…
Lietuvoje akivaizdu, kad lėšų srautai nukreipiami į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didžiąsias ligonines, tačiau ar tai priimtina gyventojui, kuris pas tos ligoninės gydytoją gali patekti per du mėnesius. Ilgos eilės yra ir operuotis. O kiek būna kelionių, kiek tai kainuoja?
Ar visi Šilutės krašto žmonės išgalėtų taip gydytis?
Spėlionės
Ar ligoninės sulauks pagalbos? Neaišku. Ar gydymo paslaugos bazinis įkainis kitais metais bus 97 centai? Ar kis ligoninės ir TLK sutartis? Tokią situaciją medicinoje tinkamiausia pavadinti gyvenimu nežinioje. Neramu medikams, tačiau ar ramu gyventojams, kai ir taip brangūs vaistai, gydytis tenka vis dažniau, nes sergamumas Lietuvoje tik didėja. Priežastys? Daugybę jų išvardintų bet kuri kaimo močiutė…
Šilutės ligoninėje atliekama hemodializė, kompiuterinio tomografo tyrimai. Kiek už tyrimą moka Ligonių kasa? Pinigų suma paskirstoma pagal regione atliktų tyrimų skaičių. Išeitų: jei tyrimų buvo daugiau – mokės mažiau, jei tyrimų mažiau – moka daugiau… Tik mėnesio gale sužinoma, kiek Ligonių kasa mokės už vieną tyrimą.
Už operacijas irgi mokama pagal panašią sistemą. Įprasta atlikus žarnyno tyrimą ar kitokią operaciją siųsti mėginius į laboratoriją, kur po poros savaičių nustatys, ar aptikta vėžinių ląstelių. Už tokį tyrimą moka ligoninė. Šis tyrimas turi kelis lygius, pradinis yra pigesnis, kiti – brangesni. Tad gali būti tyrimų, kurių kaina tris kartus didesnė už TLK apmokamą.
Brangsta vaistai, medikamentai, įranga, maisto produktai ligoniams maitinti, degalai ir visa kita, kas būtina ligoninei funkcionuoti net gyvenant akivaizdžios sumaišties sąlygomis, o pinga tik ligoninės teikiamos paslaugos, nes už jas ligoninė gauna vis mažiau pinigų.
Ligoninė reikalinga ne Šilutei papuošti, ji reikalinga susirgusiam gyventojui. 200 lovų nuolat užimta. Jeigu lovų sumažėtų, ar visus priglaustų Klaipėdos, Vilniaus, Kauno ligoninės?
„Tariamės, taupome, tačiau ligoninės pacientai nepajuto ir nepajus mus slegiančių nepriteklių“, – sakė D. Steponkus, dar nepraradęs vilties, kad regioninės ligoninės statusą turinti Šilutės ligoninė išliks tokia, kokia yra. Beje, regioninės ligoninės statusas neturi jokios įtakos skiriant ligoninei lėšų. Tačiau regioninės ligoninės statusas labai svarbus siekiant išsaugoti visą paslaugų spektrą.

Stasė SKUTULIENĖ

5 komentarai

  • Silutiskis

    Pas šeimos gydytoją eini ar neini, o kas mėnesį už tave tai įstaigai kapsi pinigėliai. Gi ligoninei nemoka ir už atliktas gydymo paslaugas, o jei moka, tai mažai, nevienodai, net ir nemoka. Didina miniamią algą – iš ko ligoninei verstis? Gal silutiskiai turetų imti ginti savo ligonine?

  • Priminimas

    Kai siekė Šilutei regioninės ligoninės statuso, rūpinosi ir savivaldybės vadovai, ir Seimo nariai, važiavo pas ministą. Ir pasiekė. Reikia ir dabar pasistengti. Vienas ligoninės vadovas neapgins ir neišsaugos ligoninės. Skaičiau, kad daugiausia mirštama Lietuvoje nuo kraujotakos ligų (insultai ir t.t.), o Europos Sąjungoje Lietuva pagal šias mirtis užima trečią vietą po Bulgarijos ir Latvijos. Treti iš 28 ES valstybių.Ir mūsų rajone ši liga pekerta daugiausia žmonių. Ligoninė turi būti, veikti, negalima jos mažinti ar kitaip pertvarkyti. Biedni žmonės liktų visai be pagalbos.

  • taip

    Pritariu ir manau, kad viskas susitvarkys žmonių naudai. Juk mes mokame sveikatos draudimo įmokas.

  • Taip

    O kas sako, kad mes tylėsime? Reiks, bus surinkta parašų, reiks, eisime ir pasakysime, kad negali atimti ligoninės. Tik mūsų valdžia turėtų greičiau ir stipriau rūpintis. Gaišta jie ten laiką niekams, o kas žmonėms svarbu, gal nerūpi… Esu optimistas. Bus gerai. Tvirtybės linkiu mūsų medikams.

  • taip

    patarimas, 1. gygytojai turi saziningiau atlikti savo pareiga. 2. sumazinti veltedzius 3. labiau gerbti pasientus. 4 tyrimai labai ilgai atliekami, 5. labai prastas aptarnavimas, uztai dauguma vaziuoja ididmiesti.. 6. vadovo vikrumas. 7. tikiu kad esamas vadovas ir pasientai suras trukumus ir pakovos uz ligonines issaugojima.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

NIKO Kintuose koncertavo vienuoliktą kartą

Šią vasarą muzikos rajone netrūksta: trankiai nuskambėjo miestelių šventės, vyko tradiciniai renginiai – „Muzikuojanti Rusnės sala“ ir Rusnės festivalis. Artėja Žolinė. Tačiau ilgiausiai besitęsiantis Kintų muzikos festivalis kiekvienais metais turi ką pasiūlyti ir pačiam išrankiausiam žiūrovui. Gražų sekmadienio vakarą į Kintų didžiąją bažnyčią rinkosi kamerinės muzikos gerbėjai iš viso rajono ir ne tik pasižiūrėti ir pasiklausyti NIKO koncerto. Šio kamerinio orkestro muzika Kintuose skambėjo jau vienuoliktą kartą. Naujų idėjų kamerinis orkestras (Niko) – tai styginių instrumentų ansamblis, kurį 2006 metais

Kaip išsirinkti kompiuterį kiekvieno mokinio ir studento poreikiams?

Nešiojamasis kompiuteris jau seniai tapo neatsiejama dažno moksleivio ir studento akademinio gyvenimo dalimi. Tačiau jaunuoliai kompiuterius naudoja ne tik mokslams. Įrenginių aktyviai ieškoma kūrybiniam darbui bei laisvalaikiui. „Senukų“ ekspertai išskiria svarbiausius nešiojamųjų kompiuterių parametrus skirtingų poreikių turintiems jaunuoliams, ir aptaria priedus, palengvinsiančius darbą. Kas svarbu mokslų reikmėms? Nors nuslūgus pandemijai mokiniai grįžo atgal į mokymosi įstaigas, dalis mokyklinės veiklos tikriausiai taip ir liks virtualioje erdvėje. Prekybos tinklo duomenimis, šiuo metu klientai aktyviai ruošiasi naujiems mokslo metams ir ieško kompiuterių tiek

Lietuvos bankas išleidžia naujas monetas, skirtas pasakai apie Zuikį Puikį

Lietuvos bankas išleidžia kolekcines monetas, skirtas pasakai „Zuikis Puikis” (eiliuotos pasakos autorius – Eduardas Mieželaitis). Išleidžiamos dviejų nominalų monetos – 5 eurų sidabro ir 1,50 euro vario ir nikelio lydinio. Monetų reverse akyliausieji gali surasti visą lietuvių kalbos abėcėlę. Mokslo metų pradžios proga „Zuikis Puikis“ – antroji pasaka, kuri įamžinta monetų serijoje „Mano pasakos”. Seriją 2021 m. pradėjo monetos, skirtos pasakai „Eglė – žalčių karalienė”. „Žaismingai, bet kartu ir pamokančiai Zuikio Puikio istorijai skirtas monetas išleidžiame artėjant naujųjų mokslo metų

Brangstantis pragyvenimas didina skurstančiųjų gretas

Lietuvoje infliacija ir toliau auga, nors jos tempai nėra tokie spartūs. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, liepą, palyginti su šių metų birželiu, buvo fiksuojamas 1,2 proc. kainų augimas. Metinė infliacija liepą pasiekė 21,6 proc. Per metus pabrango praktiškai viskas: vartojimo prekių kainos padidėjo 25,6 proc., paslaugų – 12,3 proc. Pramogų, pietų restoranuose ar atostogų sumenkus pajamoms galima atsisakyti, tačiau maistas ir būsto išlaikymas – tos kategorijos, kur taupymo galimybės ribotos. Statistikos departamento skaičiavimais, būsto išlaikymas – vanduo, elektra, dujos bei kitas

Taip pat skaitykite