Šilutės ligoninėje: ir remontas, ir nauja įranga

Šilutės ligoninėje remontuojamas prastai atrodęs Vidaus ligų skyrius ir tame pastato aukšte esančios kitos patalpos. Akušerijos skyriui irgi teko šiek tiek susispausti, tačiau palatų gimdyvėms yra pakankamai, be to, vis gaunama naujos ginekologijos ir akušerijos įrangos. Ši brangios įrangos siunta Šilutės ligoninei teko pagal Šveicarijos paramos Lietuvai programą.

Būsimoji medikė Greta Undžytė (centre) dėmesingai klausosi Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėjo Arvydo Savulionio ir kitų skyriaus medikų patarimų.

Būsimoji medikė Greta Undžytė (centre) dėmesingai klausosi Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėjo Arvydo Savulionio ir kitų skyriaus medikų patarimų.

Modernus naujagimio reanimacijos stalas, echoskopas ir speciali kėdė – vien tai kainuoja per 70 tūkst. eurų. Tai naujausia įranga, kurios gavo Šilutės ligoninė, kartu su dar trylika šalies ligoninių aprūpinama pagal Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programą.
Pavasarį į Šilutę atgabenta kelis tūkstančius eurų kainuojanti funkcinė lova, kuri valdoma spaudant skydelyje mygtukus. Naujojoje lovoje netrukus įsikūrė mažylio susilauksi moteris.
Šveicarijos parama skirta nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių priežiūrai gerinti. Iš viso pagal šią programą Šilutės ligoninei skirta 25 pavadinimų įrangos, kurios vertė – per 150 tūkst. Eur. Tai brangus portatyvinis ultragarsinis aparatas su akušerijai tinkamais davikliais, naujagimio gyvybinių funkcijų monitoriai, prietaisai naujagimių klausai tikrinti ir kita, anot Šilutės ligoninės vyr. gydytojo Dariaus Steponkaus, kas yra būtina ir labai reikalinga.
Pagal šį Šveicarijos ir Lietuvos finansuojamą projektą Šilutės gydytojai dalyvaus mokymuose, turės naudingų konsultacijų, mat projektą įgyvendina Kauno klinikos, o šilutiškiai yra projekto partneriai. Naujausios žinios, kolegų patirtis bei moderni įranga padės Šilutės ligoninėje pacientėms suteikti geresnę paslaugą.

Gimdyti verta Šilutėje
Iš Valstybės investicijų programos gavus 140 tūkst. Eur, ligoninėje pradėtas Vidaus ligų skyriaus ir gretimų patalpų remontas. Ar šių lėšų užteks suplanuotiems darbams padaryti, kol kas nutylima. Tačiau džiaugtis jau galima: Šilutės ligoninės Vidaus ligų skyrius atrodė baisiausiai. Pacientų čia netrūkdavo, tačiau jaunesnio amžiaus ligonių lankytojai net nusipurtydavo pamatę, kur gydomas jiems brangus žmogus.
Per pusmetį Šilutės ligoninėje gimdė iki 130 moterų, būtinas skaičius per metus – bent 300 naujagimių. Ar pavyks pasiekti?
Jeigu naujagimių skaičius nesieks 300, gali atsinaujinti ketinimas nefinansuoti Šilutės ligoninėje Akušerijos skyriaus. Kai ligoninėje uždaromas vienas skyrius, tokio likimo gali sulaukti ir kitas. Verta susimąstyti, ar Šilutės rajone žmonėms reikalinga ligoninė. Gal patogiau važinėti ir ilgose eilėse laukti prie gydytojų kabinetų Klaipėdoje, kitame didmiestyje? Vien toks klausimas paprastai sukelia rajone pasipiktinimą.
Tokių klausimų nekiltų ir nebūtų diskusijų apie Šilutės ligoninės išlikimą, jeigu moterys gimdytų Šilutėje. Akušerijos ir ginekologijos skyriui nuo šių metų vadovauja Arvydas Savulionis. Personalas – patikimas ir darnus. Gauta labai modernios įrangos. Patalpos – jaukios, švarios, tvarkingos. Daromos ir sudėtingos operacijos, taip pat ir Cezario pjūvis. Moteriai gimdant, šalia leidžiama būti artimam jos žmogui. Tad ko gimdyvei veržtis į Klaipėdą?
Antai viena uostamiestyje gimdžiusi šilutiškė pasakojo, kad antrąjį vaikelį gimdys Šilutėje – tą ir padarė, dabar tikina pasirinkusi teisingai. Negarsėja Šilutė naujagimių ar gimdyvių mirtimis. Nebegirdėti skandalų, skundų.

Laikinai einanti Akušerijos skyriaus vyr. medicinos sesers pareigas Asta Kalvaitienė šalia naujojo naujagimio reanimacijos stalo su gausybe įvairių prietaisų.

Laikinai einanti Akušerijos skyriaus vyr. medicinos sesers pareigas Asta Kalvaitienė šalia naujojo naujagimio reanimacijos stalo su gausybe įvairių prietaisų.

Sulaukė praktikantės Gretos
Sveikatos mokslų universitete, Kaune, du kursus baigusi Greta Undžytė pasirinko Šilutės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyrių, kuriame praktikuojasi nuo praėjusios savaitės. Būsimoji gydytoja nusitekusi padirbėti net penkias savaites. Greta baigė Šilutės pirmąją gimnaziją, ji yra Degučiuose ūkininkaujančių Albinos ir Romo Undžių dukra.
„Liko ketveri metai bendrosios medicinos studijų, po to rezidentūra, dar 3-5 metai…“ – kalbėjo mergina, pasirinkusi medikės specialybę, o akušerija ir ginekologija ją dominanti labiausiai.

Kokie ilgų reformų rezultatai?
Rodos, sunku būtų suskaičiuoti, kiek metų vyksta sveikatos apsaugos reforma. Ji vis panašesnė į nefunkcionalų skirtingų darinių tvarinį. Žmonės nepatenkinti, medikai nepatenkinti, gerai tik tretinio lygio didžiosioms Lietuvos ligoninėms.
Kas galėtų išmintinga pavadinti pertvarką, kai po tuo pačiu stogu vietoj vienos įstaigos įkuriamos dvi?
Šilutėje atsitiko būtent taip, kai po Šilutės ligoninės stogu buvo įkurtas Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras, žodžiu, šeimos gydytojų centras. Radosi po dvi administracijas, laboratorijas, registratūras ir t. t. Sveikatos apsaugos lėšos yra gyventojų sumokėti sveikatos draudimo įnašai, o dalelę iš biudžeto dengia valstybė. Beje, biudžete – irgi mokesčių mokėtojų pinigai. Kažkodėl 22 įstaigos Lietuvoje teikia ir šeimos gydytojų, ir antrinio lygio specialistų paslaugas. Jų atskyrimas nepalietė, o štai racionaliau mąstančių siūlymas vietoj dviejų vėl turėti vieną įstaigą ir taupyti lėšas, kai kam Seime ir Sveikatos apsaugos ministerijos vadams labai nepatinka.
Užsienyje šeimos gydytojas gydo, Lietuvoje šis gabus ir išmanantis specialistas paverstas siuntimų pas gydytojus specialistus ir receptų išrašinėtoju. Vasarą dauguma Pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų atostogauja, o pacientai srautu eina į Šilutės ligoninės konsultacinę polikliniką. Šilutės ligoninei Ligonių kasa sumoka net ne už visas suteiktas paslaugas, šeimos gydytojų centrai, privatūs ar savivaldybių, pajamas gauna už prisirašiusius gyventojus, papildomai – šiek tiek už kitas suteiktas paslaugas.
Ar logiška mokėti už kelis tūkstančius prisirašiusių gyventojų, jeigu tik dalelė iš jų tebuvo užsukę pas šeimos gydytoją? Lietuvoje lyg ir kalbama, kad pinigai ne gaunami, bet uždirbami…
Visiškai aišku ir tai, kad privatūs šeimos gydytojų centrai dirba taupiau, tvarkosi racionaliau, neturi daugybės patalpų, kurių jiems nereikia. Gi Savivaldybės analogiškas centras gyvena tarsi sovietmečio laikais… Mat jiems patalpas nemokamai suteikė Savivaldybė, kuriai, matyt, nerūpi racionaliai naudoti patalpas, jai priklausantį turtą.
Siekis stiprinti šeimos gydytojų grandį yra tikslingas. Tačiau ar nebūtų teisingiau pusę finansavimo skirti už prisirašiusius gyventojus, antrą pusę – už suteiktas paslaugas?

Stasė SKUTULIENĖ

Šįkart Šilutės ligoninės vyr. gydytojo Dariaus Steponkaus plaukus šiaušė vėjas, nors mums visiems plaukai turėtų šiauštis nuo sveikatos apsaugos reformų ir nepaaiškinamų sprendimų.

Šįkart Šilutės ligoninės vyr. gydytojo Dariaus Steponkaus plaukus šiaušė vėjas, nors mums visiems plaukai turėtų šiauštis nuo sveikatos apsaugos reformų ir nepaaiškinamų sprendimų.

2 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rinkimų komisijų pirmininkėmis Šilutėje ir Pagėgiuose bus Loretos

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai. Vyriausioji rinkimų komisija priima su tuo susijusius sprendimus. Lapkričio 29 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino savivaldybių rinkimų komisijų sudėtis ir paskyrė šių rinkimų komisijų pirmininkus. Šilutės rajono rinkimų komisijai vadovaus Loreta Pakalniškienė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė, Pagėgių savivaldybėje – Loreta Razutienė, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė. Savivaldybių rinkimų komisijos sudarytos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybių administracijų direktorių ir politinių partijų pateiktų kandidatūrų.

Už ilgametį darbą padėkota Birutei Servienei ir Romualdui Blechertui

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, jo pavaduotoja Daiva Žebelienė bei kultūros įstaigų vadovai pagerbė ilgametę Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorę Birutę Servienę ir palinkėjo sėkmės naujame gyvenimo etape. B. Servienei įteikta padėka už ilgametį, nuoširdų, pasiaukojamą darbą siekiant išsaugoti ir populiarinti Mažosios Lietuvos ir Rusnės kultūros vertybes. B. Servienė nuo 2005 m. vadovavo Rusnėje veikiančiam Salos etnokultūros ir informacijos centrui, kuris rūpinasi kultūros veikla ne tik Rusnėje, bet ir Usėnų bei Juknaičių seniūnijose. B.

UV lempos naudojimo gidas – kaip naudoti?

Gelinis nagų lakavimas yra tapęs vienu iš populiariausių lakavimo būdų. Jis yra patogus tuo, jog užtikrina tvarkingo manikiūro ilgaamžiškumą bei su juo galima atlikti įvairiausius nagų dailės sprendimus. Gelinis nagų lakas turi specialias priemones, o viena jų pagrindinių – UV lempa nagams. Šios lempos padeda sukurti nepriekaištingą nagų įvaizdį. Ji tinkama net ir tiems, kurie tik pradeda mokytis nagų dailės meno! Kokiais privalumais pasižymi UV nagų lempa? UV nagų lempos vienas iš pagrindinių privalumų – ji nepamainoma pradedantiesiems. Nesvarbu, ar

Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Lygiai prieš 104 metus Tilžėje buvo pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Aktas, šiais laikais dažniausiai vadinamas Tilžės aktu. Manoma, kad 1918 m. lapkričio 30 d. šį dokumentą 24 jo signatarai pasirašė veikiausiai spaustuvininko, visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto bute, Tilžėje. Algirdas Matulevičius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, yra rašęs: „Žinoma tik tiek, kad MLTT susirinkimas, kurio metu ir buvo pasirašytas šis dokumentas, galėjo vykti žymaus Tilžės spaustuvininko, „Lituanios“ savininko Enzio Jagomasto bute arba kito tilžiškio F. Sūbaičio bute.

Taip pat skaitykite