Šilutės krašte gausėja atvykstančių turistų

„Ką aplankyti, ką veikti ir kur apsistoti?“ – šiemet šiuos klausimus VšĮ Šilutės turizmo informacijos centro darbuotojai girdi gerokai dažniau nei pernai. Tai lėmė anksti prasidėjęs turizmo sezonas ir gerokai padidėję turistų srautai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių. Galbūt tai reiškia, kad Šilutės kraštas tampa vis įdomesnis atvykėliams?

Pernai metais atnaujintas Ventės ragas – Pamario krašto puošmena.

Pernai metais atnaujintas Ventės ragas – Pamario krašto puošmena. 

Per 2500 turistų
Turizmo sezonas Pamario krašte šiemet prasidėjo neįprastai anksti. Informacijos ieškančių turistų užklausų VšĮ Šilutės turizmo informacijos centras sulaukė jau balandžio pradžioje. Įprastai, atvykėliai turizmo naujovėmis pradeda domėtis kur kas vėliau – gegužę.
Pasak Turizmo informacijos centro direktorės Rasos Kmitienės, labai naudinga Šilutės kraštą populiarinti įvairiose parodose bei su turizmu susijusiuose renginiuose. Jos teigimu, po tokių renginių visada sulaukiama didesnio nei įprasta susidomėjimo Šilutės kraštu.
Nuo pat įstaigos įkūrimo prieš 3 metus, atvykėlių srautai tik didėja. Vien per birželį į centrą kreipėsi per 2500 turistų. Dalis jų čia apsilankė, ieškodami naujų maršrutų, kiti apie lankytinas vietas teiravosi telefonu.
„Atvykėliai dažniausiai užduoda tą patį klausimą: „Ką galima pamatyti jūsų rajone?“ Mes stengiamės išsiaiškinti, kas konkrečiam turistui aktualiausia. Pagal tai stengiamės sudaryti individualų maršrutą bei pasiūlyti tinkamiausias turizmo paslaugas“, – sakė R. Kmitienė.
Jos teigimu, tarp turistų populiariausia turistinės schemos lankstinukas. Vienoje jo pusėje yra Šilutės miesto schema ir lankytinos vietos, o kitoje – Šilutės rajono žemėlapis su lankytinų vietų nuorodomis.
Šiais metais labiausiai lankytino objekto titulas atiteko atnaujintam Aukštumalos pelkės pažintiniam takui. Jis įrengtas gana atokioje vietoje, tad apylinkių nepažįstantys atvykėliai dažnai kreipiasi į Turizmo informacijos centro darbuotojus, klausdami kaip šią vietą surasti.

VšĮ Šilutės turizmo informacijos centro darbuotojos (iš kairės): turizmo informacijos specialistė Rasa Šeputytė, turizmo vadybininkė Viktorija Paičiūtė ir direktorė Rasa Kmitienė.

VšĮ Šilutės turizmo informacijos centro darbuotojos (iš kairės): turizmo informacijos specialistė Rasa Šeputytė, turizmo vadybininkė Viktorija Paičiūtė ir direktorė Rasa Kmitienė.

Atvyksta iš viso pasaulio
„Pasitaiko ir kuriozinių situacijų. Atvykėliai dažnai mano, kad iš Ventės rago yra tiesus kelias į Rusnę ir klausia, kaip jį surasti… Jiems paaiškinus, kad Rusnė yra sala ir į ją veda vienintelis tiltas, o norint ten patekti reikia grįžti į Šilutę, poilsiautojai lieka nustebę. Žinoma salos statusas šį miestą padaro išskirtiniu ir dar labiau traukiančiu turistus“, – sakė R. Kmitienė.
Šilutės turizmo informacijos centre turistai gali gauti ne tik naudingos informacijos, bet ir kitų turizmo paslaugų. Jie gali užsisakyti ekskursijas bei gido paslaugas. Jas šiuo metu teikia pati centro direktorė R. Kmitienė. Šiais metais gido amato pradėjo mokintis ir šios įstaigos turizmo vadybininkė – Viktorija Paičiūtė. Kol kas ji dirba su mažomis atvykėlių grupėmis.
Šiemet viena iš labiausiai turistų pamėgtų teikiamų paslaugų – pažintinė kelionė „Pažink Pamario kraštą“. Tai 3 val. plaukimas laivu bei pagal klientų norus papildomai aplankomos vietos. Pasak R. Kmitienės labiausiai lankytinos vietos šiemet yra Ventės ragas, Rusnė, Šilutė, Švėkšna. Direktorei įsiminė įvykis, kai su viena turistų grupe teko ilgokai pabraidyti po Vilkų Kampo pievas, kol pavyko surasti didįjį Ašvos slėnio akmenį.
Šiemet nemažą turistų dalį sudaro ne tik užsienio šalių piliečiai, bet ir lietuviai. Esant prastesniam orui, sulaukiama nemažai atvykėlių ir iš populiariausių Lietuvos kurortų – Palangos, Nidos. Pastarieji čia atvyksta ne tik dėl įdomių lankytinų vietų, bet ir dėl patrauklesnių paslaugų kainų.
Tarp į Šilutę poilsiauti atvykstančių užsieniečių vis dar vyrauja vokiečiai. Šilutės krašte dažnai apsilanko latviai, lenkai, čekai. Pasitaiko ir turistų iš gerokai tolimesnių Žemės kampelių. Šiemet Šilutę aplankė ir Turizmo informacijos centro paslaugomis pasinaudojo atvykėliai iš Naujosios Zelandijos, Pietų Afrikos Respublikos, JAV.

Populiarėja paukščiai
„Pamario krašto išskirtinumo vienu sakiniu neapsakysi. Čia yra unikalių laukinės gamtos kampelių, kurie dar nėra urbanizuoti. Didžiuojamės savo išskirtine kultūra ir istorija, juk esame Mažosios Lietuvos etnografiniame regione. Atvykėlius galime pakviesti „pašmėkioti kafijos ir vofelių“ H. Šojaus dvare, nuspalvinti vėtrungę Kintuose esančiame Vydūno kultūros centre ar paragauti naminio vyno vyndarių Samoškų sodyboje. Visa tai tik maža dalis to, kas traukia žmones iš viso pasaulio į Pamarį“, – sakė R. Kmitienė.
Kalbėdama apie turistų rūšis, R. Kmitienė išskyrė dvi populiariausias jų rūšis: aktyvaus poilsio mėgėjai ir gamtos mylėtojai. Štai vokiečiai mėgsta apylinkes pažinti keliaudami dviračiais. Pastaruoju metu vis daugiau žmonių kreipiasi norėdami gamtoje tiesiog stebėti paukščius.
Būtent Nemuno deltos regioninis parkas tam yra tinkamiausia vieta, mat čia esti daugybė paukščių rūšių. Paukščių stebėjimui turistams siūlomas Tulkiaragės pažintinis takas, UAB „Kintai“, kur taip pat organizuojamas paukščių stebėjimas, bei rekomenduojamas gidas ornitologas Boris Belchev. Jis turi parengęs individualius maršrutus paukščiams stebėti.

Dirba tinkama linkme
„Bendradarbiaujame su Nemuno deltos regioniniu parku, Salos etnokultūros centru bei kitomis kultūros įstaigomis. Tendencija tokia, kad atvykę turistai nori ne tik pakeliauti, apsistoti viešbutyje ar tiesiog skaniai pavalgyti. Jie nori užsiimti ir kažkokia veikla, susijusia su šiuo kraštu. Tokiu atveju jiems organizuojame įvairias edukacines programas, renginius. Šiemet atvykėliai labai domėjosi Kintų muzikos festivaliu.
Aktyviai vykdome ir turizmo rinkodarą. Bendradarbiaujame su viso mūsų regiono turizmo informacijos centrais. Šilutės miesto šventės metu jų atstovus pasikvietėme į svečius ir organizavome „Turizmo alėją“, kurioje visi norintys galėjo gauti naudingos informacijos apie turizmą visame Klaipėdos regione. Jūros šventės metu šis projektas buvo tęsiamas. Vykome į Klaipėdą, „Turizmo gatvėje“ pristatėme Šilutės kraštą.
Pas mus atvyksta nemažai žiniasklaidos atstovų iš užsienio šalių. Vien šiemet su Pamario kraštu supažindinome žurnalistų grupes iš Vokietijos ir Lenkijos. Jie rašo apie išskirtinio grožio Šilutės kraštą ir jame teikiamas turizmo paslaugas. Planuojame rengti Izraelio žiniasklaidos atstovų informacinį turą. Didėjantys turistų srautai tarsi patvirtina, kad dirbame tinkama linkme“, – pasakojo R. Kmitienė.

Simonas SKUTULAS

Ant Marių kranto įsikūręs Poilsio ir laisvalaikio centras Ventainė kasmet sulaukia daug turistų iš užsienio šalių, atvykstančiais nameliais ant ratų.

Ant Marių kranto įsikūręs Poilsio ir laisvalaikio centras Ventainė kasmet sulaukia daug turistų iš užsienio šalių, atvykstančiais nameliais ant ratų.

Aukštumalos takas šiemet populiariausias lankytinas objektas.

Aukštumalos takas šiemet populiariausias lankytinas objektas.

Hits: 991

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite