Šilutės ir Pagėgių bedarbiams padės susirasti darbą

Vyriausybė sutarė 7 savivaldybėse įgyvendinti naujas priemones, kuriomis siekiama į darbo rinką integruoti darbo neturinčius žmones, ypač ilgalaikius bedarbius ar gaunančius socialinę paramą. Pagalba bus teikiama Alytaus mieste, Akmenėje, Druskininkuose, Pagėgiuose, Panevėžio mieste, Šilutėje ir Utenoje.

2018 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo registruota 141,6 tūkst. bedarbių, iš kurių 37,5 tūkst. yra ilgalaikiai.

Pasirinktose savivaldybėse nedarbo lygis šiek tiek skiriasi: Akmenėje siekia 11,9 proc., Alytaus mieste – 9 proc., Druskininkuose – 8,5 proc., Pagėgiuose – 8,7 proc., Panevėžio mieste – 6,5 proc., Šilutėje – 8,3 proc., Utenoje – 9,4 proc. Pagrindinis naujojo modelio tikslas – suteikti pagalbą atsižvelgiant į individualius bedarbio poreikius, didžiausią dėmesį skiriant ilgalaikiams bedarbiams, kurie kai kuriais atvejais gauna socialinę paramą, patiria socialinę riziką ar turi kitų daugybinių bėdų – pavyzdžiui, yra vieniši tėvai, turi priklausomybę nuo alkoholio ar kitų medžiagų, pasižymi ilgalaikėmis sveikatos problemomis, neturi namų arba gyvena labai atokiai.

2018 m. gegužės-liepos mėnesiais Šilutėje jau vyko nedidelis eksperimentas, kurio metu buvo bendradarbiaujama su savivaldybės institucijomis ir darbdaviais, paslaugos buvo teikiamos tiesiogiai seniūnijose, organizuotos darbo mugės. Nors bandymų laikotarpis buvo gana trumpas, bet 2018 m. rugsėjo 1 d. duomenimis Šilutėje nedarbas sumažėjo iki 8,3 proc. – tai 2,5 procentinio punkto mažiau nei gegužės mėnesį. Lietuvoje atrinktose 7 savivaldybėse modelis pradės veikti nuo 2019 m. sausio 1 d.

Galutinis siūlomo modelio tikslas – sėkmingai integruoti žmones į darbo rinką, siekiant, kad ilguoju laikotarpiu paramos gavėjai turėtų nuolatinį darbą ir galėtų pasirūpinti savimi ir savo šeima savarankiškai be socialinės paramos.

Kaip viskas vyktų praktiškai? Pirmas žingsnis.

Remiantis pasiūlytu modeliu, darbo neturintis žmogus galėtų kreiptis į Užimtumo tarnybos skyrių arba savivaldybę – kaip patogiau jam pačiam. Tačiau nemaža dalis darbo rinkoje nedalyvaujančių žmonių nesikreipia nei į savivaldybę, nei į darbo biržą, tad institucijos pačios dėtų pastangas ir ieškotų asmenų, kuriuos būtų galima paskatinti mokytis ar dirbti. Tam galėtų būti pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos ar kiti socialiniai partneriai, kurie aptikę ekonomiškai neaktyvius žmones paskatintų juos atvykti į darbo biržą ar savivaldybę ir net palydėtų, jeigu reikia.

Antras žingsnis.

Žmonėms, atvykusiems į Užimtumo tarnybos skyrių ar savivaldybę, būtų atliekamas pirminis vertinimas. Jeigu atvejis gana paprastas – aptarnavimo specialistas savarankiškai paskirs priemones ir paslaugas. Bet jeigu situacija sudėtingesnė ir žmogui reikia daugiau paslaugų, tuomet būtų paskiriamas atvejo vadybininkas.  Atvejo vadybininko funkcijas galėtų atlikti savivaldybės arba Užimtumo tarnybos skyriaus darbuotojas. Jis sudarytų asmens profilį, nustatytų, kokių konkrečių paslaugų jam reikia, suorganizuotų reikiamus susitikimus (pavyzdžiui, su švietimo, medicinos, užimtumo ar socialiniais darbuotojais).

Trečias žingsnis.

Jeigu antruoju žingsniu būtų nustatoma, kad asmeniui reikia didesnės ir sudėtingesnės pagalbos, atvejo vadybininkas sudarytų komandą, į kurią įeitų Užimtumo tarnybos skyriaus, savivaldybių ir kitų institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovai. Ši komanda kurtų individualų planą ir nustatytų, kokių konkrečių paslaugų žmogui reikia, kokiu eiliškumu jos turi būti teikiamos. Į tai gali įeiti reabilitacija, psichologo konsultacijos, piniginė parama, lydinčio asmens paslaugos, perkvalifikavimas, profesinis mokymas ir panašiai. Viskas būtų derinama su žmogumi, kuriam paslaugos būtų teikiamos.

Ketvirtas ir penktas žingsniai.

Toliau būtų vykdomas planas: jis gali būti koreguojamas, keičiamas, pratęsiamas arba užbaigiamas anksčiau, jei žmogus jau yra pasiruošęs dirbti. Sprendimus kartu su žmogumi priimtų vadinamoji atvejo komanda.Kai atvejo komanda nutaria, jog asmuo yra pasirengęs darbui, jam galėtų būti skiriamas bandomasis darbas ir tuo metu dalį darbo užmokesčio finansuotų Užimtumo tarnybos skyrius. Su dirbančiuoju būtų pasirašoma trišalė sutartis: tarp jo paties, darbdavio ir Užimtumo tarnybos. Jeigu bandomasis laikotarpis praeitų sėkmingai, darbdavys galėtų suteikti darbuotojui nuolatinį darbą. Jeigu darbas šiuo laikotarpiu būtų nesėkmingas, būtų atnaujinamas individualus planas.

Panašių principų modeliai šiuo metu veikia Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje bei Estijoje.

Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ką šią savaitę svarstė Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai?

Nagrinėtas ne tik šių metų rajono biudžetas, kurį planuojama tvirtinti kitą savaitę vyksiančiame Tarybos posėdyje, bet ir su šiuo svarbiausiu sprendimu susiję kiti reikalai: lėšų skyrimas, etatų mažinimas bei kita. Jeigu Savivaldybės taryba pristatomų sprendimų nepriims, juos pakeis, „Pamarys“ apie tai informuos vėliau. Permainos Savivaldybės tarybos komitetai šią savaitę svarstė rajono mokyklų tinklo pertvarką, nes mokinių mažėja, tad siūloma nuo rugsėjo 1 d. atsisakyti 6 jungtinių klasių komplektų ir per metus sutaupyti 393 tūkst. Eur. Klasių būtų atsisakyta Juknaičių pagrindinės

33 tūkstančiai eurų – jaunimui

Jaunimo organizacijoms ir su juo susijusioms reikmėms Šilutės rajono savivaldybės taryba šiais metais planuoja skirti 33 600 eurų, iš šios sumos palikdama 4 000 eurų rezervą. Numatyta skirti Jaunųjų konservatorių lygos Šilutės skyriaus projektui „Jaunimas, kuriantis Šilutę“ – 550 Eur; VšĮ „Vakarų kranto jaunimo studijos“ jaunimo muzikos ir idėjų stovyklai „Rusnės Meet‘as 2020“ – 950 Eur; Juknaičių jaunimo klubo projektui „II Juknaičių jaunimo sąšauka – Juknaičiai 2050“ – 300 Eur. Su jaunimu dirbančioms organizacijoms teks: Šilutės kultūros ir pramogų centro

Lietuvos gimtadienis Švėkšnoje

Vasario 16-oji – Valstybės atkūrimo diena, kai švenčia visa Lietuva – tiek maži, tiek dideli, tiek miestuose, tiek kaimuose, tiek likę Tėvynėje, tiek išvykę gyventi svetur, bet visi širdyje stipriai mylintys Lietuvą. Švėkšnoje Lietuvos gimtadienio šventė prasidėjo Šv. Jokūbo bažnyčioje, kur buvo aukojamos šv. Mišios. Po pamaldų visi rinkosi prie signataro K. S. Šaulio paminklo, kur iškilmingai buvo padėtos dvi gėlių puokštės: signataro giminaičių dovanota ir LR Prezidento Gitano Nausėdos perduota. Šiais metais parvežti iš Prezidentūros atminimo gėlių puokštės su

Apdovanoti už nuopelnus Pagėgių kraštui

Vasario 16-ąją, iškilmingo minėjimo metu, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, šiemet jau dešimtą kartą Pagėgių savivaldybės kultūros centre įteikti apdovanojimai krašto žmonėms „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“. Tradiciškai renginys prasidėjo Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos bažnyčioje, kur buvo aukojamos šv. Mišios, skirtos Valstybės atkūrimo dienai. Pagėgių savivaldybės kultūros centre atidaryta paroda „Gyvenimas vienos Lietuvos vardan“, skirta Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus 160-osioms gimimo metinėms paminėti (parodos organizatorius – Pagėgių savivaldybės M. Jankaus muziejus). Renginio pradžioje buvo rodoma ištrauka iš filmo apie