Šilutės ir Pagėgių bedarbiams padės susirasti darbą

Vyriausybė sutarė 7 savivaldybėse įgyvendinti naujas priemones, kuriomis siekiama į darbo rinką integruoti darbo neturinčius žmones, ypač ilgalaikius bedarbius ar gaunančius socialinę paramą. Pagalba bus teikiama Alytaus mieste, Akmenėje, Druskininkuose, Pagėgiuose, Panevėžio mieste, Šilutėje ir Utenoje.

2018 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo registruota 141,6 tūkst. bedarbių, iš kurių 37,5 tūkst. yra ilgalaikiai.

Pasirinktose savivaldybėse nedarbo lygis šiek tiek skiriasi: Akmenėje siekia 11,9 proc., Alytaus mieste – 9 proc., Druskininkuose – 8,5 proc., Pagėgiuose – 8,7 proc., Panevėžio mieste – 6,5 proc., Šilutėje – 8,3 proc., Utenoje – 9,4 proc. Pagrindinis naujojo modelio tikslas – suteikti pagalbą atsižvelgiant į individualius bedarbio poreikius, didžiausią dėmesį skiriant ilgalaikiams bedarbiams, kurie kai kuriais atvejais gauna socialinę paramą, patiria socialinę riziką ar turi kitų daugybinių bėdų – pavyzdžiui, yra vieniši tėvai, turi priklausomybę nuo alkoholio ar kitų medžiagų, pasižymi ilgalaikėmis sveikatos problemomis, neturi namų arba gyvena labai atokiai.

2018 m. gegužės-liepos mėnesiais Šilutėje jau vyko nedidelis eksperimentas, kurio metu buvo bendradarbiaujama su savivaldybės institucijomis ir darbdaviais, paslaugos buvo teikiamos tiesiogiai seniūnijose, organizuotos darbo mugės. Nors bandymų laikotarpis buvo gana trumpas, bet 2018 m. rugsėjo 1 d. duomenimis Šilutėje nedarbas sumažėjo iki 8,3 proc. – tai 2,5 procentinio punkto mažiau nei gegužės mėnesį. Lietuvoje atrinktose 7 savivaldybėse modelis pradės veikti nuo 2019 m. sausio 1 d.

Galutinis siūlomo modelio tikslas – sėkmingai integruoti žmones į darbo rinką, siekiant, kad ilguoju laikotarpiu paramos gavėjai turėtų nuolatinį darbą ir galėtų pasirūpinti savimi ir savo šeima savarankiškai be socialinės paramos.

Kaip viskas vyktų praktiškai? Pirmas žingsnis.

Remiantis pasiūlytu modeliu, darbo neturintis žmogus galėtų kreiptis į Užimtumo tarnybos skyrių arba savivaldybę – kaip patogiau jam pačiam. Tačiau nemaža dalis darbo rinkoje nedalyvaujančių žmonių nesikreipia nei į savivaldybę, nei į darbo biržą, tad institucijos pačios dėtų pastangas ir ieškotų asmenų, kuriuos būtų galima paskatinti mokytis ar dirbti. Tam galėtų būti pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos ar kiti socialiniai partneriai, kurie aptikę ekonomiškai neaktyvius žmones paskatintų juos atvykti į darbo biržą ar savivaldybę ir net palydėtų, jeigu reikia.

Antras žingsnis.

Žmonėms, atvykusiems į Užimtumo tarnybos skyrių ar savivaldybę, būtų atliekamas pirminis vertinimas. Jeigu atvejis gana paprastas – aptarnavimo specialistas savarankiškai paskirs priemones ir paslaugas. Bet jeigu situacija sudėtingesnė ir žmogui reikia daugiau paslaugų, tuomet būtų paskiriamas atvejo vadybininkas.  Atvejo vadybininko funkcijas galėtų atlikti savivaldybės arba Užimtumo tarnybos skyriaus darbuotojas. Jis sudarytų asmens profilį, nustatytų, kokių konkrečių paslaugų jam reikia, suorganizuotų reikiamus susitikimus (pavyzdžiui, su švietimo, medicinos, užimtumo ar socialiniais darbuotojais).

Trečias žingsnis.

Jeigu antruoju žingsniu būtų nustatoma, kad asmeniui reikia didesnės ir sudėtingesnės pagalbos, atvejo vadybininkas sudarytų komandą, į kurią įeitų Užimtumo tarnybos skyriaus, savivaldybių ir kitų institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovai. Ši komanda kurtų individualų planą ir nustatytų, kokių konkrečių paslaugų žmogui reikia, kokiu eiliškumu jos turi būti teikiamos. Į tai gali įeiti reabilitacija, psichologo konsultacijos, piniginė parama, lydinčio asmens paslaugos, perkvalifikavimas, profesinis mokymas ir panašiai. Viskas būtų derinama su žmogumi, kuriam paslaugos būtų teikiamos.

Ketvirtas ir penktas žingsniai.

Toliau būtų vykdomas planas: jis gali būti koreguojamas, keičiamas, pratęsiamas arba užbaigiamas anksčiau, jei žmogus jau yra pasiruošęs dirbti. Sprendimus kartu su žmogumi priimtų vadinamoji atvejo komanda.Kai atvejo komanda nutaria, jog asmuo yra pasirengęs darbui, jam galėtų būti skiriamas bandomasis darbas ir tuo metu dalį darbo užmokesčio finansuotų Užimtumo tarnybos skyrius. Su dirbančiuoju būtų pasirašoma trišalė sutartis: tarp jo paties, darbdavio ir Užimtumo tarnybos. Jeigu bandomasis laikotarpis praeitų sėkmingai, darbdavys galėtų suteikti darbuotojui nuolatinį darbą. Jeigu darbas šiuo laikotarpiu būtų nesėkmingas, būtų atnaujinamas individualus planas.

Panašių principų modeliai šiuo metu veikia Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje bei Estijoje.

Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Besidomintiems paukščių gyvenimu

Į Lietuvą sugrįžtantiems gandrams sutvarkyta per 100 lizdų Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prisideda prie saugesnės aplinkos paukščiams – išlydėjus ir laukiant sugrįžtančių į Lietuvą gandrų, ant elektros linijų atramų pavojingai sukrauti gandralizdžiai sutvarkomi arba iškeliami ant specialių platformų. Kasmet perėti į Lietuvą parskrendantys gandrai lizdus suka tiesiai ant elektros linijų atramų. Pasak ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktoriaus Virgiliajus Žukausko, elektros skirstymo oro linijos nėra natūrali gandrų buveinė. Todėl kasmet ESO perkelia gandralizdžius. Nuo praėjusių metų kovo ESO perkėlė net

Atsakė į amžiną klausimą: kuo skiriasi balto ir rudo lukšto kiaušiniai?

Tik baltus arba vien rudus – daugelis iš įpročio renkasi būtent vienos spalvos kiaušinius. Kitus veikia įsitikinimas, kad skirtinga lukšto spalva reiškia ir skirtingą kiaušinio kokybę. Tiesa, anot Vaidos Budrienės, prekybos tinko „Iki“ komunikacijos vadovės, prieš Velykas šios dvi pirkėjų grupės susivienija ir daugiausiai renkasi būtent baltuosius kiaušinius, kuriuos marginti yra paprasčiau. „Kasmet pastebime, kad prieš Velykas itin išauga kiaušinių baltu lukštu pardavimai. Šiuo metu kaip tik specialiai šiai šventei turime itin didelį tokių kiaušinių pasirinkimą. Taip pat šiuo laikotarpiu

Didėja transporto techninės apžiūros kainos

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pagal Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros maksimalių kainų nustatymo metodiką apskaičiavo, kiek nuo šių metų liepos mėnesio transporto priemonių savininkams kainuos techninės apžiūros paslauga. Techninės apžiūros kainos indeksuojamos kiekvienais metais, atsižvelgiant į infliacijos ir darbo užmokesčio pokyčius šalyje, jei darbo užmokesčio pokytis nuo paskutinio kainų tvirtinimo yra lygus arba viršija 9 proc. ir/arba infliacijos/defliacijos pokytis yra lygus arba viršija 5 proc. pagal Statistikos departamento duomenis. Pagal 2023 m. kovo mėnesį Statistikos departamento pateiktus naujausius duomenis

Saulės moduliai: kuo juos nuplauti pavasarį?

Po tamsios ir niūrios žiemos saulės modulių savininkai ruošiasi pradėti „gaudyti“ pavasario saulę. Tačiau kartu su prasidedančiu intensyviu saulės gamybos sezonu patariama nepersistengti valant, plaunant ar kitaip bandant nušveisti saulės modulius. Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ saulės produktų vadovė Domantė Navarskaitė atkreipia dėmesį, kad nuo saulės modulių įvairūs nešvarumai pakankamai efektyviai pasišalina patys. „Saulės moduliai yra statomi kampu, su nuolydžiu, todėl paprastai krituliai juos neblogai nuplauna be jokių papildomų žmogaus pastangų. Taip nuo modulių gerai pašalinamos dulkės, medžių lapai ar

Taip pat skaitykite