Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo.

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“.

Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų.

Vietoj Lietuvos pasirinkusio Latviją didžiausio durpių substratų gamintojo Lietuvoje „Klasmann Deilmann“ generalinis direktorius Kazimieras Kaminskas pasakojo, kad įmonė dirba beveik su visu pasauliu, eksportuoja į 70 pasaulio šalių, o Kinijos rinka įmonei yra svarbi.

„Lietuvoje buvome suplanavę plėtrą, bet dabar planuojame tai daryti Latvijoje. Dabar plėtrai Lietuvoje – vienareikšmiškai ne. Mūsų įmonei iš Lietuvos Kinija sudarė apie 15 procentų  pardavimų. Tikrai nenorime to atsisakyti, tad gausime iškelti tą dalį produkcijos į kitas ES šalis. Mūsų bendrovė dirba ir Vokietijoje, Olandijoje, turime gamybines bazes Belgijoje, Prancūzijoje. Lietuvoje buvome suplanavę tam tikrą plėtrą, bet dabar planuojame tai daryti Latvijoje“, – 15min.lt pasakojo K. Kaminskas.

„Dabar iš paskutinių pranešimų spaudoje suprantu, kad tas sprendimas yra toks, koks yra, turime žiūrėti į ateitį ir pirmiausia dėti pastangas, kad sumažintume nuostolius“, – nurodė K. Kaminskas ir pridūrė,  kad iki šiol verslas tikėjosi, jog santykiai normalizuosis, o apie pagalbą nesvarstė. „Verslo supratimas yra toks, kad verslą reikia mokėti daryti be papildomos pagalbos. Atsiperkamumas skaičiuojamas be papildomos pagalbos, be papildomų paramų. Tai čia pagrindinis dalykas. Mes galvojome apie tai, kad normalizuotųsi santykiai ir mes galėtume toliau vykdyti eksportą. (…) Kadangi tokią situaciją sukėlė politiniai sprendimai, jei Vyriausybė norės suteikti pagalbą, žinoma, mes tikrai tai sveikintume ir ja pasinaudotume“, – nurodė jis.

Kinija prieš Lietuvą jau kurį laiką taiko diplomatinio ir ekonominio spaudimo priemones. Pekino pyktį sukėlė Lietuvos sprendimas Vilniuje atsidaryti Taivaniečių atstovybę, įstaigos pavadinime naudojant Taivano vardą. Kitose Europos Sąjungos šalyse ir JAV atstovybės veikia kaip Taipėjaus ekonominiai ir kultūriniai biurai, taip pabrėžiant nepolitinį jų pobūdį. Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia, kad ji nepažeidė tarptautinių įsipareigojimų, tuo metu Kinija tvirtina, kad toks sprendimas prieštarauja „vienos Kinijos principui.“ Tokia situacija kelia sunkumų Lietuvos verslui – mūsų šalies įmonės negauna reikalingų komponentų iš Kinijos, o Kinija nepriima gaminių, kurių kilmės šalis yra Lietuva.

Parengta pagal 15min.lt inf.

3 komentarai

  • Anonimas

    ką čia vėjus šneka, kur ant „Klasmann-Deilmann“ produkcijos matosi, kad pagaminta LT, visur yra EU

  • jonas

    ką čia vėjus šneka, kur ant „Klasmann-Deilmann“ produkcijos matosi, kad pagaminta LT, visur yra EU

  • Robertas

    atidziai paskaitykit ant maisu,ten uzrasas kad Lietuvos durpes,o kur pagaminta vienodai sviecia

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Draudikai perspėja apie dažnėjančias automobilių ir jų dalių vagystes

Draudikai atkreipia dėmesį, kad pavasarį kartu su gamta pabunda ir vagys. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kovo mėnesį pastebimai išauga automobilių ir jų dalių bei įrangos vagysčių skaičius. Populiariausi tarp ilgapirščių – BMW ir „Toyota“ markių automobiliai, o dažniausiai vagystės įvyksta didžiuosiuose šalies miestuose. „Lietuvos draudimo“ surinkti duomenys rodo, jog bendras lengvųjų automobilių vagysčių skaičius 2023 m. išaugo 35 proc. (lyginant su 2022 m.). Padaugėjo ir dėl automobilių vagysčių patiriami nuostoliai – automobilių vagysčių nuostoliams padengti per metus suma padidėjo 170

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Taip pat skaitykite