Šilutėje susirinko Europos Sąjungos valstybių mokslininkai ir istorikai

Vakar Hugo Šojaus konferencijų centre prasidėjo dvi dienas truksianti tarptautinė mokslinė konferencija „Antrojo pasaulinio karo belaisviai nacių ir sovietų lageriuose 1939-1948 m.“. Į konferenciją atvyko ES valstybių istorikų, mokslininkų iš Austrijos, Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Italijos, Čekijos, Danijos, Latvijos bei Lietuvos.

Tarptautinė mokslinė konferencija vyksta Hugo Šojaus dvaro konferencijų centro salėje.

 

Konferenciją organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijų tyrimų centras, jiems talkino Šilutės r. savivaldybė, Macikų socialinės globos namai, Šilutės pirmoji gimnazija, Lietuvos lenkų sąjungos Šilutės skyrius.
Konferencijos dalyvius muzikiniu kūriniu pasveikino M. Sogny tarptautinio SOS TALENTS fondo globotinis Kasparas Mikužis (mokytoja L. Kašėtienė).
Tarptautinė konferencija Šilutėje vyksta ne atsitiktinai. Istorikus, mokslininkus susirinkti Šilutėje paakino greta esanti ypatinga vieta – Macikai, kur net 15 metų buvo kalinami karo belaisviai ar valdžiai neįtikę žmonės. Tokių vietų nėra nė viename kitame Lietuvos regione, mažai jų ir Europoje.
Konferencijos dalyvius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Jis kalbėjo: „Macikai – ypač reikšminga vieta ne tik Šilutės krašto, Lietuvos, bet ir viso pasaulio istorijai. Čia nacių ir sovietų įvykdytus žiaurius nusikaltimus mena Macikų lagerių sienos, vis dar gyvi prisiminimai mūsų krašto žmonių atmintyje. 1939-1955 metais karo belaisvių stovykloje ir GULAG‘o skyriuje kalėję lenkai, belgai, prancūzai, amerikiečiai, britai, vokiečiai, rusai, lietuviai tapo liudininkais ir aukomis įvykdytų žiauriausių XX amžiaus represinių režimų. Nacių ir sovietų kankinti, žiauriomis gyvenimo ir priverstinio darbo sąlygomis gyvenę belaisviai neturėjo net ramios amžinojo poilsio vietos.
2013 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Šilutės rajono savivaldybės pradėtas projektas bei atlikti Macikų lagerių istoriniai, archyviniai ir archeologiniai tyrimai atskleidė vis dar menkai žinomą ir mažai tyrinėtą istorinę Antrojo pasaulinio karo metu Šilutės apylinkėse vykusių represijų pusę. Macikų lageris – šiandien nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektas. Tikiuosi, kad bus pripažinta ir Lietuvos istorijos paminklu. Juk tai vienas iš pasaulio istorijos puslapių.

Vokiečių okupacijos 1939-1944 metais Macikuose buvo įrengta karo belaisvių stovykla Stalag 1C Heydekrug, kur buvo kalinami karo belaisviai lenkai. Nuo 1940 m. ten kalinti belgai ir prancūzai, o 1941 m. – rusai.
Labiausiai ši stovykla pagarsėjo kaip karo lakūnų stovykla Stalag Luft 6 Heydekrug. Čia buvo kalinami Vokietijos karo belaisviai amerikiečiai, britai, kanadiečiai.
Nuo 1946 m. iki 1948 m. karo belaisvių stovykla vokiečių kareiviams Nr. 184 buvo perorganizuota į GULAG‘o Šilutės (Macikų) skyrių Nr. 3, kuris veikė iki 1955 m.
Vėliau imta kalinti okupacinei sovietų valdžiai neįtikę civiliai.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentė dr. Arūnė Liucija Arbušauskaitė.

Sveikinu susirinkusius į tarptautinę konferenciją – paskutinįjį šio projekto, bet, manau, ne paskutinį mūsų krašto istorijos viešinimo etapą. Šiandien sužinosime iki šiol archyvuose, po žeme ar žmonių prisiminimuose slypėjusius faktus ir įvykius. Šiandien žengsime labai svarbų mūsų krašto istorijai žingsnį – Macikų mirties namai taps Vilties namais. Vilties įprasminti istorinę atmintį, stiprinti bendrystę, sutelktumą, formuoti mūsų krašto identitetą“
Meras padėkojo konferencijos ir projekto partneriams, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC), jo direktorei Teresei Birutei Burauskaitei, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (KU BRIAI) mokslininkams bei visiems prisidėjusiems įgyvendinant projektą „Macikų mirties namai. Antrojo pasaulinio karo belaisvių ir GULAG’o lageriai 1939-1955 metais“ ir įteikė padėkas LGGRTC, KU BRIAI, Lietuvos lenkų sąjungos Šilutės skyriui, Macikų globos namų atstovams.
Pirmąjį pranešimą apie vokiečių ir prancūzų karo belaisvių Antrojo pasaulinio karo metais patirtį skaitė nacionalinio Atėnų kapodistriaus universiteto atstovas dr. Valentin Schneider.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 63

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite