Šilutėje paminėta Gedulo ir vilties diena

Šiemet sukanka 78 metai, kai 1941 m. birželio 14 d. Sovietų sąjunga pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į Sibirą ir kitus atokius SSRS regionus. Ši liūdna sukaktis itin svarbi ne tik Šilutės miesto, bet ir rajono gyventojams, tarp kurių iki šių dienų gyvena ilgą kelionę į tremtį, sunkius prievartinius darbus, atšiaurias gyvenimo sąlygas ir kitas tremties negandas ištvėrę žmonės.

Birželio 14-ąją aukodamas šv. Mišias klebonas Remigijus Saunorius kvietė šilutiškius bendrai maldai už tremtinius ir politinius kalinius, už visus tuos, kurie buvo išvežti į badą, šaltį ir mirtį.

Renginio dalyviai tądien dalyvavo ir visuotinėje akcijoje – 11.59 val. Macikų lagerio kapinėse tylos minute pagerbė tautiečius, nukentėjusius nuo nežmoniškų represijų. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė renginio dalyviams priminė praeities įvykius: „1941 m. birželio 14 dieną Lietuvoje pradėtas masinis lietuvių areštas. Lietuviai šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 000 Lietuvos piliečių. Iš viso 1941-1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo. Tragedija išbandė mūsų tautiečius ir tapo aišku, kad, ir kokios sunkios būtų sąlygos, daugelis žmonių liko ištikimi tėvynei bei laisvei, vertybėms, kurios atvedė Lietuvą į 1990 m. kovo 11-ąją – nepriklausomą Lietuvą“.

Savo įžvalgomis apie tremtį pasidalijo Stasys Mėlinauskas, eilių apie tų laikų baisumus deklamavo senjoras Stanislovas Būdvytis. Padėjęs gėlių puokštę prie kryžiaus žuvusiems atminti, mero pavaduotojas S. Šeputis kalbėjo: „Ši diena ne tik pažymėjo mūsų tautos tragediją, bet ir parodė visam pasauliui, jog jokie bandymai išplėšti mūsų tautiečius iš gimtosios žemės bei istorijos nepavyks. Lietuvių tauta – didvyrių tauta. Dėka tremtinių aukos mes visi dabar esame laisvi“.

Šilutės pirmojoje gimnazijoje eksponuojama tremties istorijai atminti skirta paroda (fotografavo S. Ranauskas).
Gimnazistai dalyvavo akcijoje „Ištark, išgirsk, išsaugok“, kai buvo skaitomos tremtinių ir politinių kalinių pavardės ir minimi jų likimai. Gimnazistai Šilutės geležinkelio stotyje, iš kurios buvo tremiami žmonės, perskaitė 150 vardų ir pavardžių žmonių, kurie negrįžo iš tremties Kazachstane.

Tremties dainų dainavo tremtinių ir politinių kalinių choras „Pamario aidas“ (vad. N. Sniečkuvienė). Žvakutės uždegtos ir prie Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos, buvusio kalėjimo, atminimo lentos. Renginys užbaigtas Rusnėje R. Dambrausko koncertu.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa

Pasaulyje tarp vandenų…

Kadaise, kai kas paklausdavo, kuo ypatingas kraštas, kuriame gyvenu, sakydavau, kad neturime kelių kryžkelės. Tik dvi šakos: viena į šiaurę, kita į rytus. Iš kairės – Kaliningrado sritis, į vakarus – marių vandenys. Kai pusę gyvenimo praplaukiojau tais vandenimis skersai ir išilgai, to nebesakau, tik atsidūstu: ilgiuosi marių, už jų esančių kopų ir tolimesnių kraštų, nes jau žinau, kas už jų. Kažin, kiek yra pamariškių, kurie nesiilgėtų marių, kurie, kiekvienąkart prie jų atsidūrę, nesidžiaugtų nauju reginiu, spalvomis, vėjo dvelksmu (ar

Su šokiais ir muzika atidarytas „Šeimų skveras“

Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Šilutėje oficialiai atidarytas „Šeimų skveras“. Naują vaikų žaidimų erdvę palaimino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius. Susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vėliau koncertavo vaikų popchoras „Spindulys“, šokių klubo „Žvaigždūnė“ vaikų grupė. Šventės dalyvius linksmino Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai kvietė vaikus paskanauti vietoje keptų vafelių, kiti– pūsti muilo burbulus ar pasidaryti trispalvį vėjo malūnėlį. „Sveikinu visus Mindaugus su vardo diena. Visus sveikinu su Valstybės diena. Karaliaus