Šilumos tinklai nebedegina mazuto ir mažina šildymo kainas

2013 metų pabaigoje pirmą kartą užkurtas naujas 10 megavatų galingumo biokuro katilas leidžia UAB Šilutės šilumos tinklams visiškai nebenaudoti mazuto ir piginti šilumos gamybos kaštus. Tai žada šiluminės energijos vartotojams mažesnius šildymo kaštus.
Šilutėje šiluma centralizuotai tiekiama daugiau kaip 5000 butų ir kitų patalpų.

Pasak Šilutės šilumos tinklų direktoriaus Algio Šaulio, naujojo katilo valdymas patikėtas kompiuteriams. Belieka tik laiku atvežti kuro ir pakeisti konteinerį pelenams.

Šiluma pinga
Nuo metų pradžios Šilutės šilumos tinklų bendrovės pagaminamos šiluminės energijos kilovatvalandė atpigo nuo 22,57 cento iki 20,90 ct (įskaitant PVM). Pasak bendrovės direktoriaus Algio Šaulio, šiluma kurį laiką dar labiau pigs, kol nepradės didėti biokuro kainos, tačiau ir tada jos neprilygs naftos ir dujų kainoms. Nuo naftos kainų šuolio šilutiškiai jau nebepriklauso.
Naujasis biokuro katilas jau dabar laikas nuo laiko užkuriamas. Galutinai eksploatacijai šis prietaisas bus priduotas 2014 m. vasarį, o kol kas atliekami katilo derinimo darbai.
Kol nespaudžia žiemos speigas, šilumos šilutiškiams pakankamai pagaminama seniau sumontuotais biokuro katilais, kurių bendras galingumas – 14,5 megavato, energiją padeda taupyti ekonomaizeris. Naujajame katile derinama ir montuojama elektros įranga, elektronika. Reikės šiek tiek pakoreguoti vieno juostinio transporterio geometriją.
Tuo pat metu tvarkoma infrastruktūra. Jau sumontuotos naujos svarstyklės, įrengtos malkų ir medžio drožlių sandėliavimo vietos. Visu pajėgumu užkūrus biokuro katilus, kartu su ekonomaizeriu galima pagaminti apie 28 megavatvalandes šiluminės energijos.
Bendrovės direktorius sako neprisimenantis, kad būtų tekę gaminti daugiau kaip 30 megavatvalandžių. Pasikeitus technologijoms ir sumažėjus šilumos vartotojų, tokių šiluminės energijos poreikių nebėra.
Mazutu kūrenamas katilas ir nedidelės mazuto atsargos įmonėje tebėra. Tai įstatymo numatytas rezervas. Dar viena rezervinė sistema – elektros generatorius. Anksčiau elektros energijos tiekimo sutrikimai sukeldavo šilumos gamintojams nemažai galvos skausmo. Dabar nelikus elektros, automatiškai bus paleidžiamas autonominis generatorius. Jei elektros kurį laiką nebūtų visame Šilutės mieste, patalpų šildymo intensyvumas sumažės dėl pastatuose sustojusių siurblių, tačiau ir be jų išliks apie trečdalis šildymo intensyvumo.
„Naujas katilas nepalyginamai geresnis už jau turimus, – džiaugiasi A. Šaulys. – Viskas čia automatizuota, valdoma kompiuteriu. Tik reikia laiku prikrauti kuro ir išvežti pelenus, kurie kaupiasi specialiame uždarame konteineryje. Apie 10 metrų aukščio automatizuotas katilas pats pasirūpina net vamzdžių švara. Jie valomi specialiais suspausto oro šūviais. Direktorius mano, kad katilas tarnaus apie 20 metų. 15-16 metų turėtų dirbti senieji biokuro katilai, kurie pastatyti 2005-2007 metais – šie gerokai pigesni ir prastesni. Tiesa, gali atsitikti taip, kad įrangą teks keisti ne dėl susidėvėjimo, o moraliai pasenus. Jau dabar matoma tendencija kartu su šiluma gaminti ir elektros energiją. Dabartiniai katilai tam nėra pritaikyti.
Ar kūrens durpes?
Naujasis katilas gana universalus – apie trečdalį kuro gali sudaryti durpės. Jų naudojimą kol kas riboja tai, kad pagal ES teisinius aktus durpės nelaikomos atsinaujinančiu energijos šaltiniu, be to, jas nuolat deginant reikėtų pakeisti dalį įrangos.
„Projekte numatyta, kad 5 metus turime deginti biokurą – medžio drožles. Po to žiūrėsime, gal apsimokės kūrenti ir durpes, kurios išgaunamos netoliese esančiame Aukštumalos durpyne“, – sakė A. Šaulys.
Šiuo metu jau yra įrengtos aikštelės rąstams, iš kurių gaminamos medienos drožlės ir sandėliai drožlėms laikyti. Planuojama išsinuomoti, o vėliau gal ir patiems įsigyti rąstų smulkinimo įrenginius, gamybininkų vadinamus bebrais. Gaminti medienos drožles vietoje labiau apsimoka. Medieną tiekia Šilutės miškų urėdija, o sutartys dėl gatavų medienos drožlių tiekimo galioja iki šildymo sezono pabaigos.

Naujojo 10 megavatų biokuro katilo aukštis – apie 10 metrų.

Vien biokuras
Pereiti prie šilumos gamybos deginant vien biokurą planuota jau prieš kelerius metus, tačiau šilutiškių projektas ilgai nesulaukė palaikymo ir tik metų pradžioje sužinota, kad pavyko gauti apie 3,8 milijonų litų paramą iš 2007-2013 m. ES sanglaudos fondų. Viso projekto vertė – 8,8 milijono litų. Generalinis rangovas UAB „Enerstena“. Šios įmonės emblema ir puikuojasi ant naujojo biokuro katilo. „Enerstena“ Šilutei jau pagamino ir sumontavo kondensacinį ekonomaizerį, kurio efektyvumu šilumos gamintojai yra patenkinti.
Ekonomaizerio galingumas paskaičiuotas taip, kad jo užtenka ir naujam 10 megavatų biokuro katilui. Algis Šaulys ekonomaizerį laiko viena sėkmingiausių investicijų, padedančių gerokai padidinti šiluminės energijos gamybos efektyvumą. Jis pagamina iki 20 proc. šiluminės energijos, kuri anksčiau kartu su dūmais patekdavo į aplinką ir šildydavo orą.
Šilumos gaminimas tam naudojant vien biokurą labai svarbus ir reikšmingas Šilutės šilumos tinklų bendrovei raidos etapas.
UAB Šilutės šilumos tinklai yra didžiausias aplinkos teršėjas Šilutėje. 2009 m. įmonei buvo priskaičiuota per 41 tūkst. Lt mokesčių už atmosferos taršą. Įdiegus dar vieną biokuro katilą, daugiau kaip 2000 tonų per metus sumažinama išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą keliančių dujų – anglies dvideginio. Tai leidžia sutaupyti apyvartinius taršos leidimus ir juos parduoti. Pardavus nepanaudotus per metus apyvartinius taršos leidimus galima papildomai uždirbti ir gautas lėšas panaudoti tolesniam šilumos ūkio modernizavimui.
Planai
Jau rengiamasi imtis naujo 4,3 mln. Lt vertės projekto – numatoma baigti renovuoti daugiausiai energinių nuostolių atnešančias šiluminių trasų atkarpas Lietuvininkų, Knygnešių, Laisvės ir kitose gatvėse. Kai kurias trasas nuolat užlieja pakilęs Šyšos vanduo ir jį nuolat tenka išpumpuoti.
45 proc. šio projekto kaštų taip pat dengs ES struktūriniai fondai. Darbus numatoma pradėti gegužės ar birželio mėnesį.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ką verta žinoti apie betoninius gyvenamųjų namų elementus?

Betoninių namų statyba suteikia namų savininkams daug privalumų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, ilgaamžiškumą ir neprideda nereikalingos priežiūros. Be to, betoniniai namai sukuria saugią, patogią ir sveiką aplinką, taip pat teigiamai prisideda prie aplinkos. Daugelis šių privalumų suteikia namų savininkams ilgalaikių finansinių santaupų. Betoniniai blokai prieš izoliuotas betonines formas Dvi sienų sistemos, dažniausiai naudojamos betoniniams namams statyti, yra betoniniai blokai ir izoliuotos betoninės formos (ICF). Abu metodai suteikia daug betoninio namo statybos pranašumų. Tačiau, skirtingai nei ICF sienos, betono blokeliai turi

Lietuvos banko sukauptas meno kūrinių lobynas – viename albume

LB-menas

Lietuvos bankas, pernai paminėjęs 100 metų sukaktį, šia proga parengė ir išleido albumą „Lietuvos banko dailės rinkinys“. Jame pirmą kartą koncentruotai pristatomi centriniame banke tarpukariu ir po 1990 m. sukaupti dailės kūriniai – paveikslai, keramikos dirbiniai, skulptūros, vitražai. Dailės kūrinių rinkinys – ne tik puošybai „Visuomenei pristatome šiek tiek mažiau žinomą, bet vieną įdomiausių Lietuvos banko veiklos sričių, kurios pradžia siejama su Lietuvos banko rūmų, esančių K. Donelaičio ir Maironio gatvių sankirtoje, Kaune, atsiradimu. Pirmojo Lietuvos banko valdytojo Vlado Jurgučio

Policija: išpjovė 1000 eurų vertės medžių

Tauragės apskrities VPK informuoja apie savaitgalio įvykius Šilutės rajone ir skelbia kitas žinias, į kurias gyventojai turėtų atkreipti dėmesį. Sausio 28 d. rytą vyras, gim. 1986 m., pastebėjo, kad sklype Labatmedžio k., Švėkšnos sen., išpjauti medžiai. Nuostolis 1000 eurų. Sausio 29 d.  Žemaitkiemio k. neblaivus (1,57 prom.) vyras, gim. 1999 m., vairavo automobilį „VW Passat“. Sausio 28 d. naktį Lietuvininkų gatvėje, Šilutėje,  nenustatyti asmenys užpuolė neblaivius vyrus (gim. 1981 m. ir gim. 1990 m.) ir vieną iš jų sužalojo. Sausio

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Taip pat skaitykite