Šiluma. Kuo daugiau sutaupome, tuo brangiau mokame…

Nuo rugpjūčio 1 d. šilumos kaina padidės nuo 19,49 cento už kilovatvalandę šiluminės energijos iki 21,99 ct. Už tai turime dėkoti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, nuo metų pradžios pateikusiai naują kainodaros metodiką. Joje numatyta ir tai, kad kaina didinama, jeigu šilumos pagaminama mažiau negu numatyta.

Šilumos gamintojų investicijos siekiant pigiau gaminti šiluminę energiją ir jos naudotojų taupumas atsigręžė šilumos įkainių didėjimu.

Iki šiol džiugiai ir su pakilimu raportavęs apie mažėjančias šilumos kainas ir naujas investicijas UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktorius Algis Šaulys prieš Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdį stovėjo paniuręs ir sakė, kad šį kartą gerų naujienų nebus. Nors klausimas dėl naujų šilumos kainų buvo įtrauktas kaip papildomas, komiteto nariai nutarė pirmiausia išklausyti šilumos gamintojus.
Šilumos tinklų bendrovės ekonomistė Rita Kamarauskienė sakė, kad nauja kaina apskaičiuota atsižvelgiant į 10 parametrų, tarp jų ir į infliacijos koeficientą, realizuotos šilumos kiekio pokytį, nusidėvėjimą, investicijas ir kt. Tai kol kas pirminiai skaičiavimai, tačiau vargu ar kas nors keisis, kai gegužės 29 d. kainodaros metodika bus peržiūrima.
Darytina išvada: jeigu taupome – šilumos kaina didėja, kad šilumos tinklų įmonei būtų kompensuoti praradimai… Šiuo atveju išeina, kad bet kokios investicijos šilumos taupymui ir jos gamybos modernizavimui šilumos kainos vartotojams nemažina.
Kitas paradoksas: sprendimus dėl šilumos kainų priima Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, o padidinti kainas privalo Savivaldybės taryba… Gal galėtų Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atvykti į Šilutę ir paaiškinti savo sprendimus?
R. Kamarauskienė dar kartą patvirtino, kad viena iš kainos didinimo priežasčių – sumažėjusi šiluminės energijos gamyba. Šiais metais buvo planuota pagaminti 94 tūkst. megavatvalandžių šiluminės energijos, bet dėl šiltos žiemos ir sumažėjusių sąnaudų pagaminta tik 85 tūkst. megavatvalandžių. Tai kainą padidino 0,5 cento už viena kilovatvalandę. Bendrovės direktorius Algis Šaulys irgi patvirtino, kad renovuojant daugiabučius ir dėl to sumažėjus šiluminės energijos poreikiui, kainas teks vėl didinti. Akivaizdu, kad esant tokiai politikai, šilumos gamintojų nuostoliai perkeliami vartotojams.
Nepaisant nepasitenkinimo, sutarta sprendimo projektą dėl UAB „Šilutės šilumos tinklai“ tiekiamos šilumos kainos dedamųjų nustatymo“ teikti svarstyti tarybai, prieš tai aptarus frakcijų susirinkime.
Tai, kad mažėjant šilumos gamintojų pajamoms dėl mažėjančio šilumos suvartojimo nuostolius tenka kompensuoti vartotojams, gali gerokai sumažinti ir taip nelabai didelį gyventojų norą dalyvauti daugiabučių namų renovacijos programoje.

Vaidotas VILKAS

5 komentarai

  • miestelėnas

    Tai cirkas: šilumos vartotojų mažyn, nes Šilutė ir kaimai ištuštėjo, tai likusiems vartotojams teks už šilumą mokėti brangiau, nors ir katilai nauji, ir kuras pigus… Jeigu investicijos didina šilumos kainą, tai mums jų nereikia.

  • logika

    Logika: savivaldybėje ponų ir liokajų tik daugyn, pamario krašte gyventojų tik mažyn, už šiukšles, šilumą mokesčiai vis didyn. Ar aš kvailas, ar mane kvailu daro?

  • bunis

    Matau vėl Šilutėj vamzdžius šilumos trasų keičia. Baikit nesąmones! Vėl mums reikės tuos milijonus sunešti?!.

  • jes

    Kai as apsišiltinau namą, t. y. investavau, šildyti reikėjo mažiau malkų, šildymas atpigo. O su tuo jūsų centralizuotu sildymu kazko nesuprantu: Šilumos tinklai gauna pelno, o šildymą brangina. Bespridelas kažkoks.

  • stebi

    Tamsta namą siltinai iš savo pinigu, o Šilumos tinklai investuoja europines lėšas, jų nereikia GRĄŽINTI, tai iš kur tada brangimas: kiek žmonės taupydami iš vargo neapmoka už tą niekam nepanaudotą šilumą, už tai turi sumokėti tie, kurie moka. Tegul pasižiūri, kiek ten etatų, o algos seniai ikikrizinės ir gerokai ugtelėję. Bet kam tai rūpi? Mūsų valdžia turi savo “rūpesčių”…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite