Šiluma. Kuo daugiau sutaupome, tuo brangiau mokame…

Nuo rugpjūčio 1 d. šilumos kaina padidės nuo 19,49 cento už kilovatvalandę šiluminės energijos iki 21,99 ct. Už tai turime dėkoti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, nuo metų pradžios pateikusiai naują kainodaros metodiką. Joje numatyta ir tai, kad kaina didinama, jeigu šilumos pagaminama mažiau negu numatyta.

Šilumos gamintojų investicijos siekiant pigiau gaminti šiluminę energiją ir jos naudotojų taupumas atsigręžė šilumos įkainių didėjimu.

Iki šiol džiugiai ir su pakilimu raportavęs apie mažėjančias šilumos kainas ir naujas investicijas UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktorius Algis Šaulys prieš Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdį stovėjo paniuręs ir sakė, kad šį kartą gerų naujienų nebus. Nors klausimas dėl naujų šilumos kainų buvo įtrauktas kaip papildomas, komiteto nariai nutarė pirmiausia išklausyti šilumos gamintojus.
Šilumos tinklų bendrovės ekonomistė Rita Kamarauskienė sakė, kad nauja kaina apskaičiuota atsižvelgiant į 10 parametrų, tarp jų ir į infliacijos koeficientą, realizuotos šilumos kiekio pokytį, nusidėvėjimą, investicijas ir kt. Tai kol kas pirminiai skaičiavimai, tačiau vargu ar kas nors keisis, kai gegužės 29 d. kainodaros metodika bus peržiūrima.
Darytina išvada: jeigu taupome – šilumos kaina didėja, kad šilumos tinklų įmonei būtų kompensuoti praradimai… Šiuo atveju išeina, kad bet kokios investicijos šilumos taupymui ir jos gamybos modernizavimui šilumos kainos vartotojams nemažina.
Kitas paradoksas: sprendimus dėl šilumos kainų priima Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, o padidinti kainas privalo Savivaldybės taryba… Gal galėtų Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atvykti į Šilutę ir paaiškinti savo sprendimus?
R. Kamarauskienė dar kartą patvirtino, kad viena iš kainos didinimo priežasčių – sumažėjusi šiluminės energijos gamyba. Šiais metais buvo planuota pagaminti 94 tūkst. megavatvalandžių šiluminės energijos, bet dėl šiltos žiemos ir sumažėjusių sąnaudų pagaminta tik 85 tūkst. megavatvalandžių. Tai kainą padidino 0,5 cento už viena kilovatvalandę. Bendrovės direktorius Algis Šaulys irgi patvirtino, kad renovuojant daugiabučius ir dėl to sumažėjus šiluminės energijos poreikiui, kainas teks vėl didinti. Akivaizdu, kad esant tokiai politikai, šilumos gamintojų nuostoliai perkeliami vartotojams.
Nepaisant nepasitenkinimo, sutarta sprendimo projektą dėl UAB „Šilutės šilumos tinklai“ tiekiamos šilumos kainos dedamųjų nustatymo“ teikti svarstyti tarybai, prieš tai aptarus frakcijų susirinkime.
Tai, kad mažėjant šilumos gamintojų pajamoms dėl mažėjančio šilumos suvartojimo nuostolius tenka kompensuoti vartotojams, gali gerokai sumažinti ir taip nelabai didelį gyventojų norą dalyvauti daugiabučių namų renovacijos programoje.

Vaidotas VILKAS

Hits: 55

5 komentarai

  • miestelėnas

    Tai cirkas: šilumos vartotojų mažyn, nes Šilutė ir kaimai ištuštėjo, tai likusiems vartotojams teks už šilumą mokėti brangiau, nors ir katilai nauji, ir kuras pigus… Jeigu investicijos didina šilumos kainą, tai mums jų nereikia.

  • logika

    Logika: savivaldybėje ponų ir liokajų tik daugyn, pamario krašte gyventojų tik mažyn, už šiukšles, šilumą mokesčiai vis didyn. Ar aš kvailas, ar mane kvailu daro?

  • bunis

    Matau vėl Šilutėj vamzdžius šilumos trasų keičia. Baikit nesąmones! Vėl mums reikės tuos milijonus sunešti?!.

  • jes

    Kai as apsišiltinau namą, t. y. investavau, šildyti reikėjo mažiau malkų, šildymas atpigo. O su tuo jūsų centralizuotu sildymu kazko nesuprantu: Šilumos tinklai gauna pelno, o šildymą brangina. Bespridelas kažkoks.

  • stebi

    Tamsta namą siltinai iš savo pinigu, o Šilumos tinklai investuoja europines lėšas, jų nereikia GRĄŽINTI, tai iš kur tada brangimas: kiek žmonės taupydami iš vargo neapmoka už tą niekam nepanaudotą šilumą, už tai turi sumokėti tie, kurie moka. Tegul pasižiūri, kiek ten etatų, o algos seniai ikikrizinės ir gerokai ugtelėję. Bet kam tai rūpi? Mūsų valdžia turi savo “rūpesčių”…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite