Šilta advento meto paroda

FONDASF. Bajoraičio bibliotekos kūrybinėje palėpėje veikia jungtinė dviejų autorių tapybos ant šilko darbų paroda „Šilkas kaip kava“. Šiluma dvelkiančios parodos autorės yra dvi bičiulės: šilutiškė Daiva Kostiuškienė ir palangiškė Eglė Lipinskaitė.

Parodos lankytojos ir tapybos darbai ant šilko.

Palangiškė E. Lapinskaitė yra Žemaitijos dailininkų sąjungos ir Palangos kūrybinės grupės „Mostas“ narė, rengia savo darbų parodas. Šilutiškei Daivai Kostiuškienei ši paroda – pirmas toks bandymas.
Į parodos atidarymą susirinkę miestelėnai (daugiausia damos) žavėjosi subtiliais tapybos ant šilko darbais. Šventinę nuotaiką kūrė jaunieji muzikantai Rūta Šerpytytė ir Dovydas Mažonas.
Parodos autorės atviravo, kad tapyti ant šilko gali kiekvienas, nes tai esanti puiki meno terapija. Menininkės kalbėjo, kad reikia tik užsimerkti ir, pajutus šilumą, sugerti užplūdusius vaizdinius. Tada imti teptuką, spalvas ir liestis prie šilko. Gebantys patekti į magišką ir subtilų tapymo ant šilko pasaulį pajunta stebuklingą spalvų ir jausmų dermę. Poreikis tapyti išlieka ilgam.
Dailininkė Eglė Lipinskaitė, nutapiusi dvylika paveikslų pagal Zodiako ženklus, įgyvendino savo seną svajonę. Ant šilko tapytuose darbuose yra įkūnyti skirtingų moterų charakteriai. Jai pozavusios moterys, atstovavusios kuriam nors Zodiako ženklui, atskleidė ir savo gyvenimo patirtį, dailininkei patikėjo savo gyvenimo išpažintį. Iš kiekvieno paveikslo, po šilko plonumo skraiste slypi vis kitos moters išpažintis.
Autorė 12 paveikslų tapė ištisus 12 mėnesių. Tapydama, klausydama moterų išpažinčių suprato, kad žaviose moteryse slypi ne tik grožis, iš jų spinduliuoja ne vien meilė…
Daiva Kostiuškienė prisipažino, kad jai prisilietimas prie natūralaus plonyčio šilko suteikia grožio, šilumos ir magijos pojūtį. Baltas šilkas teikia laisvės pojūtį ir galimybę pasidalyti savo paslaptimis su kitais žmonėmis. Jausdama, kad skarelė liesis prie būsimosios savininkės jausmų pasaulio, autorė su ja kalbasi spalvomis ir potėpiais.
Parodos autorės buvo apipiltos sveikinimais, gėlių puokštėmis ir klausimais.

Laima PUTRIUVIENĖ

Šilutiškė Daiva Kostiuškienė.

Dailininkė Eglė Lipinskaitė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite