Šiemet savivaldybės galės sutvarkyti beveik dvigubai mažiau kelių nei pernai

Šiais metais savivaldybės gali netekti virš 40 proc. kelių priežiūrai ir plėtrai skirtų lėšų lyginant su 2019 metais, tuo tarpu valstybės keliams finansavimas išlieka beveik toks pat.

Jeigu Vyriausybė patvirtins šiuo metu parengtą Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo lėšų naudojimo sąmatą 2020 metams, finansavimas savivaldybių keliams sumažės nuo 2019 metais numatytų 112,7 mln. eurų iki 64,1 mln. eurų, planuojamų šiems metams (atskirai apie 4 mln. eurų skirta kurortinių,  „žiedinių“ savivaldybių ir sostinės regiono savivaldybių keliams).

„Suprantame, kad siekiant subalansuoti valstybės biudžetą, lėšos apkarpomos įvairiose srityse, tačiau didžioji našta neturėtų tekti savivaldybėms ir jų gyventojams. Šiuo atveju sumažinimas yra drastiškas  – 43,2 procentais,“ – teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Pasak jo, nesuprantama yra lėšų mažinimo proporcija – valstybės keliams skiriama Kelių priežiūros ir plėtros programos dalis išliko beveik tokia pat, o visos programos lėšų sumažėjo tik 7 procentais.

Miesto savivaldybėms lėšos mažės nuo 39 mln. eurų iki 22 mln. eurų, o kaimiškoms atitinkamai nuo 73 ml. eurų iki 41 mln. eurų.

Savivaldybės, įvertinusios bendruomenių poreikius nustatė prioritetus bei parengė kelių priežiūros ir plėtros projektus 2020-iems metams. Sumažėjęs finansavimas atims galimybes gerinti kasdienio susisiekimo sąlygas – taisyti blogos būklės kelius, tiesti naujus, užtikrinti geresnes eismo saugumo sąlygas gyventojams.

Lietuvos savivaldybių asociacijos inf. 

Hits: 206

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite