Antradienio vakarą pliūptelėjęs lietus dažnam suteikė viltį – gal pagaliau pavyks išsimiegoti… Deja, vasaros liūtis tebuvo trumpa. Rytą ir vėl lyg ant mielių termometrų sodmenys šovė į viršų.

Šilutės hidrometeorologijos stoties vyresnioji stebėtoja Ona Bubulienė su kolege Nijole Dulkiene meteorologinių stebėjimų aikštelėje.

Paskutinėmis liepos mėnesio dienomis šalies sinoptikai prognozavo kaitrą, kai dienomis aukščiausia temperatūra daug kur pasiekė 30-35 laipsnius. Penktadienį būsią lengviau kvėpuoti, prognozuotas vėsesnis oras. Tik neilgam – karščiai ir vėl sugrįš.
Prieš 20 metų Šilutėje liepos mėnesį buvo užfiksuotas 37,5 laipsnio karštis. Šiųmetė liepa 1994-ųjų rekordo dar nepasiekė, tačiau šie karščiai išskirtini tuo, kad tęsiasi ilgai. Pasak Šilutės hidrometeorologinės stoties vyresniosios stebėtojos Onos Bubulienės, jei 30 laipsnių karštis tęsiasi tris ir daugiau dienų, jis prilygsta stichinei kaitrai.
Šilutės meteorologai kaitrą fiksavo 6 dienas iš eilės. Visuomenės sveikatos specialistai, medikai įspėja ir prašo būti atsargiems, neperkaisti, gerti skysčių, rengtis lengvais, natūralių pluoštų rūbais.
Senka ir upės
Šilutės hidrometeorologijos stoties darbuotojai atlieka įvairius hidrologinius ir meteorologinius stebėjimus. Meteorologai stebi oro ir žemės paviršiaus temperatūrą, drėgmę, vėjo kryptį ir greitį, debesų aukštį ir kiekį, aktinometrijos prietaisu fiksuoja saulės spinduliuotę į žemę, atsispindėjusią ant augalų, sniego, nustato meteorologinį matomumą pagal lašelių kiekį ore bei atlieka kitus stebėjimus.
„Mes valdome žemę ir dangų. Tik neprognozuojame“, – šmaikštauja meteorologės.
Vyresnioji technikė Ramutė Bučinskienė papasakojo, kad stotyje dirba vienas hidrologas, stoties viršininkas Igoris Osadčij bei trys technikai. Kasdienis darbas – sekti vandens lygį ir tėkmės greitį Vakarų Lietuvos upėse. Matavimai atliekami keliskart per mėnesį vis toje pat vietoje, naudojant akustinį prietaisą. Potvynių metu matavimai atliekami dažniau.
Atmatoje ties Rusne, netoli paplūdimio, kur yra automatinė stotis, žemiausias – 96 cm virš stoties nulinės amplitudės – vandens lygis nustatytas 1976 m. spalio 17-24 d. Pernai tuo pačiu metu fiksuota apie 180 cm, o vakar – 160 cm.
Šyšoje ties tilteliu į stadioną užfiksuotas žemas vandens lygis – 65 cm virš stoties nulinės amplitudės.
Šiemet vandens trūkumą lemia užsitęsę karščiai, nedidelis kritulių kiekis bei pavasaris, praėjęs be potvynio.
Hidrologai fiksuoja gamtosauginį vandens debitą. Nukritus vandens lygiui vandens telkiniuose iškyla pavojus ekosistemoms išlikti. Nustatyta, kad liepos 29 d. Minijoje ties Lankupiais užfiksuota daug dumblių, vandens temperatūra buvo 24,8 laipsnio, o ties Kartena – per žemas vandens lygis.
Atsargiai – vapsvos!
Kaštymečiu suaktyvėja uodai, vapsvos, širšės, bimbalai. Vyraujant tokiems karščiams kaip šią liepą, spartėja vabzdžių vystymosi procesai, jie tampa aktyvesni ir piktesni. Vabzdžių įgėlimų reikėtų saugotis, nes net bitės įgėlimas alergiškiems žmonėms gali baigtis mirtimi.
Šilutės ligoninės vyr. gydytojas Darius Steponkus sakė, kad kaip ir kiekvieną vasarą, taip ir šią skubios pagalbos skyriaus medikai jau teikė pagalbą nukentėjusiems nuo vabzdžių įkandimų, tačiau sunkesnių atvejų, kad pacientą reikėtų reanimuoti, nebuvo. Ligoninės vadovas mena atvejį, kad Šilutės ligoninėje buvo suteikta pagalba pacientui, prarijusiam širšę.
Šilutės medicinos centro Saugų ambulatorijos gydytoja Violeta Giedraitienė sakė, kad šie karščiai pavojingiausi vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Medikė vyresnio amžiaus pacientams primena, kad jie per karščius be būtinybės neitų iš namų, kad būtiniausius darbus padarytų ankstyvą rytą ar vėlų vakarą. Ir nuolatos būtina vėdinti namus.
Pasak medikės, žmogaus organizmui staiga pakilusi oro temperatūra, ypač jei dar ir drėgna, gali būti žalinga, tai ypač pavojinga širdies ir kraujagyslių sistemai, nes organizmui tenka didelis krūvis vėsinti pakilusią kūno temperatūrą.
Nuo perkaitimo į medikę kreipėsi tik viena pacientė – ji skundėsi galvos ir sąnarių skausmais, pakilusia temperatūra bei žemu kraujospūdžiu. Jauna moteris perkaito poilsiaudama ir ilgą laiką praleidusi saulėje.

Šilutės hidrometeorologijos stoties vyresnioji technikė Ramutė Bučinskienė.

Kaip neperkaisti dirbant?
Poilsiautojai gali rinktis, kur praleisti karštą vasaros dieną. Tačiau yra ne vienos profesijos atstovų, kuriems tenka dirbti ir per didžiausius karščius – nori jie to ar nenori.
Klaipėdos regiono kelių Šilutės kelių tarnybos viršininkas Algirdas Jakubauskas telefonu šmaikštavo, kad kelininkai dirba, kaip ir visi mirtingieji. Pradeda 8 val. ryto, tačiau kas valandą daromos 15-20 minučių pertraukos. Asfaltavimo darbai nevyksta. Dirbantiems objektuose atvežama daugiau negu įprasta vandens, darbus organizuoja pavėsyje.
Karštis nuotaikos negadina ir pareigūnams. Tauragės apskrities policijos komisariato Šilutės policijos komisariato viršininkas Sigitas Mikutavičius šypsosi: „Tarnybos metu į šortus nešoku…“ Sako, kad dabar, kai labai karšta, kabinetinius darbus stengiasi padaryti po darbo valandų, vakare, kai oras šiek tiek atvėsta. Pasak komisaro, ir kiti pareigūnai į tarnybą skuba anksčiau iš ryto, kai dar juntama nakties vėsa.
Pareigūnams, vykdantiems stebėseną mieste, keliuose, kitose viešose vietose, statutas numato esant daugiau kaip 24 laipsniams šilumos nevilkėti ryškios geltonos liemenės. Kepinant tokiam kaip šią liepą tropiniam karščiui, pareigūnai gali dėvėti tarnybinius uniforminius šortus, marškinėlius trumpomis rankovėmis, vasarinę kepurę. Tokia tarnybine apranga vasarą gali vilkėti pareigūnai vyrai ir moterys.
Netvarka prie Atmatos
Policijos komisaras neslėpė, kad didelį susirūpinimą kelia poilsiautojai Atmatos pakrantėse. Ne visi poilsį supranta vienodai. Net karščiausiu metu poilsiautojai girtauja, kūrena laužus, keikiasi… Poilsiauti aplinkiniams trukdo ne tik jų keiksmažodžiai, bet ir garsiai leidžiama muzika. Policijos pareigūnai savo iniciatyva atliko stebėseną ir, reaguodami į pasipiktinusių poilsiautojų skambučius, nustatė įvairių pažeidimų.
Rusnės paplūdimių poilsiautojai palieka savo automobilius ne tam pritaikytoje stovėjimo aikštelėje, poilsiautojai šiukšlina, girtauja, degina laužus. Pasak policijos komisaro, nustatyta ir nepadorių nusirengimų. Jis įspėja, kad pažeidėjų laukia griežtos priemonės. Panašių nusižengimų pastebėjusius gyventojus prašo skambinti bendruoju pagalbos telefonu. Policijos komisaras patikino, kad į skambučius bus reaguojama, pažeidėjai baudžiami.
Tarnautojų aprangos kodas
Kaip jaučiasi viešųjų įstaigų tarnautojai, kurių kabinetų duris kasdien praveria interesantai? Kaip Savivaldybės darbuotojai ateina apsirengę į darbą, paklausėme Administracijos direktoriaus Sigito Šepučio.
Klausimas nustebino, sakė, kad administracijos darbo tvarkos taisyklėse numatyti aprangos ir išvaizdos reikalavimai. Valstybės tarnautojai ir darbuotojai turėtų būti tvarkingos išvaizdos, jų apranga – švari, dalykinio stiliaus. Vieną savaitės dieną – penktadienį – šiek tiek laisviau gali rengtis tiesiogiai neaptarnaujantys piliečių ir kitų asmenų, nedalyvaujantys posėdžiuose, neatstovaujantys Savivaldybei ir jos nereprezentuojantys. Tarnautojai paskutinę savaitės darbo dieną gali dėvėti laisvalaikio stiliaus drabužius.
Pasak S. Šepučio, kepinant tokiam karščiui, niekas nekreips dėmesio, jei Administracijos darbuotojas bus be kaklaraiščio ar prasisegs viršutinę marškinių sagą, vilkės trumparankovius marškinėlius, o moterys – lengvesnį rūbą.
„Įsispraudę į šortus niekas neateina, tačiau gyvename demokratinėje šalyje, o Savivaldybė nėra musulmonų mečetė. Todėl tokiu karštu metu niekas neturėtų nustebti, jei aptarnaujantis personalas interesantus pasitiks apsivilkęs, žinoma, ne paplūdimio, tačiau lengvesniu rūbu. Net kariuomenėje nėra draudžiama prasisegti apykaklę. Aukšto rango valdininkų aprangai keliami griežtesni reikalavimai. Pažiūrėkite – Prezidentė visada griežtai laikosi protokolo, vilki dalykinius kostiumėlius, nors ir kepina tropinis karštis“, – sakė rašinio autorei S. Šeputis.
Pagėgiuose
Pagėgių savivaldybės darbuotoja, kažkodėl nepanorusi prisistatyti, telefonu patikino, kad Savivaldybės darbuotojų aprangai keliami privalomi reikalavimai. Net karščiausiu vasaros metu moterys į darbą eina mūvėdamos pėdkelnes, nesivelka rankas apnuoginančių suknelių su giliomis iškirptėmis… Pagėgiškė sakė ir šiandien prisimenantį epizodą iš vieno jos ankstesnio įsidarbinimo viešojoje įstaigoje, kai ją priėmė darbuotoja, vilkinti paplūdimio suknele, įsispyrusi į blizgučiais papuoštas įspirtukes…

Laima PUTRIUVIENĖ

Karščiai didina prekybos apyvartą, bet kenkia technikai
Pasak daugiau kaip 20 parduotuvių tinklą Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse turinčios UAB „Šilutės prekyba“ direktoriaus – valdybos pirmininko Egidijaus Kuzminsko, neįprastai dideli karščiai padidino apyvartą.
„Šiuo metu žmonės daug perka gaiviųjų gėrimų, sulčių, alaus, ledų, lengvesnių, ne tokių sočių maisto produktų. Nors dabar mažiau parduodame pramonės prekių ir žuvies bei mėsos, bendra apyvarta padidėjo“,– sakė E. Kuzminskas.
Anot jo, jeigu normaliai veikia šaldymo įranga, jokių didesnių problemų neiškyla ir su greitai gendančiais produktais. Šaldytuvuose jie laikomi tokiomis pat sąlygomis, kaip ir vėsesniu metų laiku.
UAB „Šilutės prekyba“ vadovas apgailestauja, kad tvyrant tokiems karštiems orams, nebeatlaiko šaldymo technika. Lietuvoje naudojami šaldytuvai nėra pritaikyti tokiems karščiams, kokie vyrauja šalyse su šiltesniu klimatu, todėl dabar, esant neįprastiems karščiams, jie veikia didžiausiu pajėgumu ir dažniau genda.
Parduotuvėse gelbėja ir nuolat veikiantys oro kondicionieriai. Jie sumontuoti ne tik pirkėjų, bet ir pardavėjų labui. Nemaža dalis konditerijos gaminių ir kitų produktų be jų tiesiog ištirptų. Taip pat kondicionieriai neutralizuoja šilumą, kuri išsiskiria veikiant šaldytuvams.
„Be kondicionierių parduotuvėse dabar tvyrotų didesnis kaip 30 laipsnių karštis“ – sakė E. Kuzminskas.
Beje, dabartinius karščius ne visi kondicionieriai atlaiko, todėl atsiranda papildomų rūpesčių ir dėl jų remonto.

Vaidotas Vilkas