Lietuva pateikė paraišką šiaudinių sodų tradiciją įrašyti į UNESCO paveldo sąrašą

Lietuva pateikė šiaudinių sodų tradicijos nominacinę paraišką UNESCO Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui.

Rekordinis šiaudinis sodas

2021 m. kovo 26 d. Ingrita Riterienė kartu su asociacijos „Švėkšniškių sambūris“ nariais suvėrė ir Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčioje pakabino didžiausią šiaudinį sodą: 500 cm aukščio, 223 cm pločio, 6,1 kg svorio.

Sodą sudarė aštuonios tarpusavyje sujungtos piramidės, apatinė ir viršutinė piramidės, sujungtos su dar dviem viršuje ir apačioje esančiomis mažesnėmis piramidėmis. Sodas papuoštas paukšteliais, angelėliais, saulutėmis ir girliandomis. Šis švėkšniškių kūrinys pripažintas Lietuvos rekordu, didžiausiu Lietuvoje šiaudiniu sodu.

Iš kartos – į kartą

Šiaudinių sodų kūrimas yra viena iš tautodailės rūšių, ši tradicija buvo gyva ir tarp slaviškų, balkanų šalių, taip pat Latvijoje ir Estijoje. Tiesa, Lietuvoje ši tradicija labiausiai išpuoselėta, perduodama iš kartos į kartą. Lietuva, pateikusi paraišką, įsipareigojo saugoti, skatinti ir plėtoti šiaudinių sodų tradiciją.

Šiuo metu UNESCO Reprezentatyviajame žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše yra trys Lietuvos teiktos vertybės – kryždirbystė, dainių ir šokių tradicija bei sutartinės dainos. Siekiama, kad ketvirtąja taptų šiaudinių sodų tradicija. 

Rezultatas bus kitąmet

Paraišką vertins tarptautinė UNESCO ekspertų komisija, pirmojo įvertinimo ir pastabų tikimasi sulaukti iki kitų metų birželio, apibendrintų rekomendacijų – iki tų pačių metų lapkričio.

Galutinis sprendimas turėtų paaiškėti kitų metų lapkričio-gruodžio mėnesiais.

Atrenkant vertybes į UNESCO Reprezentatyvųjį sąrašą taikomi penki kriterijai: jos turi atitikti UNESCO nematerialaus kultūros paveldo bei kultūros įvairovės ir žmogaus kūrybingumo sampratą, turėti pagrįstus ilgalaikius išsaugojimo priemonių planus. Be to, tradicijos saugotojai ir puoselėtojai turi būti įtraukiami į paraiškos rengimo procesą bei sutikti teikti paraišką, ji turi būti įrašyta į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Į šį sąvadą sodų rišimo tradicija įrašyta 2017 metais.

Skleidžia gerąją energiją

Anot Kultūros ministerijos, tradicija plačiai puoselėjama ir perduodama šeimose, kultūros centruose, ugdymo įstaigose, susibūrusiose meistrų ir mėgėjų bendruomenėse.

šiaudiniai sodaiŠiaudiniai sodai, dar vadinti liktoriumi, voru, pajonku, pajonkėliu, dangumi, pasauliu, rojumi, sietynu, reketuku, rekėžiu, krijeliu, aitvaru, žarondėliu, buvo rišami visoje Lietuvoje ir turėjo ne tik dekoratyvinę, bet ir apeiginę reikšmę.

Šie dirbiniai gali būti įvairių formų, tačiau labiausiai paplitusi – dvi bendro pagrindo piramidės, kurių vienas smaigalys nukreiptas į viršų – dangų, kitas į apačią – požemį.

Jei sodas sukasi – geras ženklas, nes tikima, kad jis apvalo namus, pripildo juos geros energijos ir darnos.

Ir šiandien užsakomi vestuviniai sodai, kabinami jie ir virš kūdikio lopšio, šeimos stalo, jais puošiami namai ruošiantis Kūčioms, Velykoms ir kitoms šventėms, taip pat neretai naudojami kaip dekoratyvinis interjero elementas.

Parengta pagal Kultūros min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite