Lietuva pateikė paraišką šiaudinių sodų tradiciją įrašyti į UNESCO paveldo sąrašą

Lietuva pateikė šiaudinių sodų tradicijos nominacinę paraišką UNESCO Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui.

Rekordinis šiaudinis sodas

2021 m. kovo 26 d. Ingrita Riterienė kartu su asociacijos „Švėkšniškių sambūris“ nariais suvėrė ir Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčioje pakabino didžiausią šiaudinį sodą: 500 cm aukščio, 223 cm pločio, 6,1 kg svorio.

Sodą sudarė aštuonios tarpusavyje sujungtos piramidės, apatinė ir viršutinė piramidės, sujungtos su dar dviem viršuje ir apačioje esančiomis mažesnėmis piramidėmis. Sodas papuoštas paukšteliais, angelėliais, saulutėmis ir girliandomis. Šis švėkšniškių kūrinys pripažintas Lietuvos rekordu, didžiausiu Lietuvoje šiaudiniu sodu.

Iš kartos – į kartą

Šiaudinių sodų kūrimas yra viena iš tautodailės rūšių, ši tradicija buvo gyva ir tarp slaviškų, balkanų šalių, taip pat Latvijoje ir Estijoje. Tiesa, Lietuvoje ši tradicija labiausiai išpuoselėta, perduodama iš kartos į kartą. Lietuva, pateikusi paraišką, įsipareigojo saugoti, skatinti ir plėtoti šiaudinių sodų tradiciją.

Šiuo metu UNESCO Reprezentatyviajame žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše yra trys Lietuvos teiktos vertybės – kryždirbystė, dainių ir šokių tradicija bei sutartinės dainos. Siekiama, kad ketvirtąja taptų šiaudinių sodų tradicija. 

Rezultatas bus kitąmet

Paraišką vertins tarptautinė UNESCO ekspertų komisija, pirmojo įvertinimo ir pastabų tikimasi sulaukti iki kitų metų birželio, apibendrintų rekomendacijų – iki tų pačių metų lapkričio.

Galutinis sprendimas turėtų paaiškėti kitų metų lapkričio-gruodžio mėnesiais.

Atrenkant vertybes į UNESCO Reprezentatyvųjį sąrašą taikomi penki kriterijai: jos turi atitikti UNESCO nematerialaus kultūros paveldo bei kultūros įvairovės ir žmogaus kūrybingumo sampratą, turėti pagrįstus ilgalaikius išsaugojimo priemonių planus. Be to, tradicijos saugotojai ir puoselėtojai turi būti įtraukiami į paraiškos rengimo procesą bei sutikti teikti paraišką, ji turi būti įrašyta į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Į šį sąvadą sodų rišimo tradicija įrašyta 2017 metais.

Skleidžia gerąją energiją

Anot Kultūros ministerijos, tradicija plačiai puoselėjama ir perduodama šeimose, kultūros centruose, ugdymo įstaigose, susibūrusiose meistrų ir mėgėjų bendruomenėse.

šiaudiniai sodaiŠiaudiniai sodai, dar vadinti liktoriumi, voru, pajonku, pajonkėliu, dangumi, pasauliu, rojumi, sietynu, reketuku, rekėžiu, krijeliu, aitvaru, žarondėliu, buvo rišami visoje Lietuvoje ir turėjo ne tik dekoratyvinę, bet ir apeiginę reikšmę.

Šie dirbiniai gali būti įvairių formų, tačiau labiausiai paplitusi – dvi bendro pagrindo piramidės, kurių vienas smaigalys nukreiptas į viršų – dangų, kitas į apačią – požemį.

Jei sodas sukasi – geras ženklas, nes tikima, kad jis apvalo namus, pripildo juos geros energijos ir darnos.

Ir šiandien užsakomi vestuviniai sodai, kabinami jie ir virš kūdikio lopšio, šeimos stalo, jais puošiami namai ruošiantis Kūčioms, Velykoms ir kitoms šventėms, taip pat neretai naudojami kaip dekoratyvinis interjero elementas.

Parengta pagal Kultūros min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rinkti savivaldybių tarybų narius ir merus galės tik nuolatiniai savivaldybės gyventojai

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) primena, kad artėjančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsuoti už savivaldybių tarybas ir merus teisę turės tik nuolatiniai savivaldybės gyventojai, savo gyvenamąją vietą konkrečioje savivaldybėje deklaravę ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų. 2023 m. sausio 4 d. yra diena, kai iki savivaldybių tarybų ir merų rinkimų bus likę 60 dienų. Todėl gyventojai, kurie keičia gyvenamąją vietą persikraustydami iš vienos savivaldybės į kitą ir artėjančiuose rinkimuose norėtų balsuoti už tos savivaldybės kandidatus, raginami iki kitų

Prognozuojami stiprūs vėjai, pūga ir šalčiai

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja apie žiemiškus savaitgalio orus ir įspėja apie pūgą. Gruodžio 9 d., penktadienį, orai keisis. Rytinėje šalies pusėje šiandien vyraus debesuotas dangus, dar numatomi krituliai, daugiausia sniegas. Vakariniuose rajonuose šiandien kritulių nežadama. Tačiau plikledis vietomis vers labiau saugotis. Temperatūra dieną sieks iki 5 laipsnių šalčio. Gruodžio 10 d., šeštadienį, kritulių nenumatoma. Laikysis plikledis, naktį vietomis formuosis rūkas ir šerkšnas. Vėjas vis dar bus nestiprus.  Temperatūra naktį nukris iki 4-9 laipsnių šalčio, ilgiau pragiedrėjus vietomis gali pašalti net

Keliuose – naujovė vairuotojams: leistinas greitis keisis pagal orus

Leistino greičio viršijimas arba nesaugus greitis – pagrindinė pastarųjų penkerių metų eismo įvykių, dėl kurių keliuose nukentėjo žmonės, priežastis Lietuvoje. Todėl Lietuvos automobilių kelių direkcija su IT konsultacijų bendrove „CGI Lithuania” įdiegė naują greičio valdymo ir įspėjimo programinę įrangą (GVIS). Ji, reaguodama į susidariusias eismo ir oro sąlygas, keičia leistiną greitį Lietuvos keliuose. Vairuotojams teks atidžiau stebėti kelio ženklus, nes jie nurodo didžiausią leistiną greitį susidariusioms sąlygoms. Informacinė sistema jau veikia. Lietuvoje vasaros laikotarpiu galima važiuoti automagistrale 130 km/h, žiemą

Valyti sniegą nuo saulės elektrinės modulių ar ne?

Saulės elektrinės žiemą pagamina pastebimai mažiau elektros energijos, palyginus su vasara.  Energetikos ekspertai sako, kad lėtesnes saulės modulių darbo apsukas lemia ne tik trumpos ir sąlyginai tamsios žiemos dienos, bet ir juos užklojantis sniegas. Saulės modulių švaros higiena „Vadinamoji saulės modulių švaros higiena yra labai svarbi ruošiantis žiemai ir sniegui. Tobulu atveju saulės elektrinių savininkai pasirūpina papildoma vertikalia užkarda, kad moduliai sniegu būtų užpustomi kuo mažiau. Kartais, jeigu tai įmanoma, galima galvoti ir apie jų nuolydžio kampo padidinimą. Specialiai valyti

Taip pat skaitykite