Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Šiandien, gegužės 18-ąją, nuo 8 val. ryto kai kurios šalies ugdymo įstaigos streikuoja. Ketvirtadienį streiko iniciatoriai skelbė, jog dalyvaus apie tūkstantį šalies pedagogų iš 50 ugdymo įstaigų. Žinoma ir tai, jog streikuoja ne tik bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai, bet ir darželių, meno mokyklų darbuotojai. Tiesa, šiame sąraše nėra nė vienos Šilutės rajono ugdymo įstaigos.

Dviejų valandų įspėjamąjį streiką organizuoja Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS). Anot organizatorių, streikas skelbiamas, nes nėra vykdomi Vyriausybei bei Švietimo ir mokslo ministerijai 2017 m. lapkritį pateikti reikalavimai. Profsąjunga nurodo 20 proc. kelti ugdymo įstaigose dirbančių pedagoginių ir nepedagoginių specialistų algas ir sudaryti aiškų ir nuoseklų atlyginimų kėlimo planą, kad iki 2020 m. jie būtų suvienodinti su vidutine Europos Sąjungos šalių mokytojų alga.

Taip pat reikalaujama sumažinti vaikų skaičių darželių grupėse ir mokyklų klasėse: ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų 1,5–3 metų grupėse – iki 10 vaikų, 3–7 metų grupėse – iki 15 vaikų.

Profesinių sąjungų narių nuomonės labiausiai išsiskiria dėl etatinio darbo apmokėjimo modelio. Apie tai „Pamarys“ pakalbino Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininką Audrių Jurgelevičių ir LŠDPS pirmininką Andrių Navicką.

Kaip keičiamas apmokėjimas?

Pedagogams etatinį darbo apmokėjimą planuojama pradėti taikyti nuo šių metų rugsėjo 1–osios. Nuo ateinančių mokslo metų atlyginimai mokytojams bus pradėti skaičiuoti, kaip ir daugumai dirbančiųjų: už etatą, o ne už dirbtas valandas. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) skelbia, kad tokia užmokesčio sistema leis mokytojams atlyginti už visus mokyklos bendruomenei atliekamus darbus, ne tik už pamokas ir su jomis susijusią veiklą.

Naujasis modelis numato, kad visą mokytojo etatą sudarys 36 val. savaitinis darbo krūvis. Iš viso tai bus 1512 val. per metus. Iš jų pamokoms bus skiriama iki 1008 val. per metus, o pradedantiesiems mokytojams – iki 756 val. per metus. Kitas laikas su pamokomis susijusioms veikloms, ir papildomoms veikloms mokyklos bendruomenei. Dabar tik 5 proc. mokytojų dirba 36 val. etatu per savaitę – apie 2300 mokytojų visoje šalyje.

Etatinis darbo užmokestis bus taikomas visiems valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų, taip pat profesinių mokyklų ir neformaliojo švietimo įstaigų mokytojams.

Ankščiau švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė kalbėjo, jog etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelis įvedamas siekiant suteikti mokytojams daugiau saugumo, daugiau lankstumo, su tuo sietinas ir atlyginimų didinimas, nes įvedant etatinį apmokėjimą valstybė investuoja į mokytojų atlyginimų didinimą 95 mln. eurų.

„Manome, kad siekiant pritraukti geriausius būti mokytojais, siekiant motyvuoti tuos žmones, kurie dabar dirba mokytojais, tie pokyčiai yra būtini“, – skelbia ŠMM.

Balandžio 6 d. Šilutės r. savivaldybėje apsilankiusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė iškėlė retorinį klausimą: kodėl jauni pedagogai neateina dirbti į mokyklas?

Anot jos, priežastis yra ne vien atlygis, bet prisideda ir tai, kad mokytojų krūviai netolygūs, neformalus specialistų skirstymas pagal mokomus dalykus, t. y. vieno mokomas dalykas svarbesnis už kitą, atlyginimo dydis priklausantis nuo žmogiškojo faktoriaus – kiek pamokų skiria mokyklos direktorius ir t. t. Jos teigimu, pagal etatinio darbo apmokestinimo modelį visu etatu dirbančio pedagogo atlyginimas jau 2019 metais pasieks 950 eurų.

Skirtingos nuomonės

A. Navicko teigimu, naująjį modelį reikia atidėti, naujoji tvarka pabloginsianti tiek mokinių, tiek mokytojų padėtį. Anot jo, nauja sistema orientuota į finansinių išteklių taupymą, bet ne į sistemos efektyvinimą, tai yra, ne į kokybės gerinimą. Profsąjunga prognozuoja, kad taikant šį modelį daugės klasėse vaikų, didės darbo krūvis mokytojams.

LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas mano, jog etatinį darbo apmokėjimo modelį reikia atidėti.

„Profsąjunga skaičiuoja, kad bus 28 kontaktinės valandos, nes keičiasi skaičiavimas iš savaitinių į metines. Ugdymo savaičių yra mažiau nei mokslo metų, tai išauga skaičius“, – sakė „Pamariui“  LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

Kitos profesinės sąjungos (Lietuvos švietimo profesinės sąjungos) pirmininkas Audrius Jurgelevičius nesupranta, kodėl pedagogai turėtų streikuoti, jei Vyriausybė skirs pinigų. Anot jo, ankščiau mokytojai piktindavosi, kai neskirdavo pinigų, o šiuo atveju pinigų skiriama, tačiau vis vien streikuojama…

Iš viso pedagogų etatinio darbo apmokėjimo modeliui įdiegti bus skirta 95 mln. Šis modelis turėtų pradėti veikti 2019 m. rugsėjo 1 d. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įvedant šį modelį mokytojų atlyginimams iš valstybės biudžeto skiriama 17, 4 mln. Eur.

Tiesa, jis pasidžiaugė, kad yra drąsių kolegų, kurie geba stoti prieš valdžią ir pasakyti, ką manantys. „Aš džiaugiuosi, tačiau tuo pačiu man apmaudu, kad mokytojai streikuoja nelabai suprasdami priežastis. Skelbiama informacija yra prieštaringa ir nuolat keičiasi. Be to, jei būtų bloginama mokytojų padėtis – gelbėtume kitaip, bet šįkart yra atvirkščiai – per dvejus metus yra skiriama 95 mln. eurų atlyginimams, todėl sakyti, kad šie pinigai nieko nepakeis, neprotinga. Jeigu atsitiktų toks stebuklas, kad streiko reikalavimai būtų patenkinti, tai tie pinigai nepatektų mokytojams. Taigi, ar šito nori streikuojantys mokytojai?“ – savo nuomonę išsakė LŠPS pirmininkas, kuris yra ir istorijos mokytojas.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius nesupranta, kodėl streikuojama – juk mokytojų algoms papildomai skiriama 95 mln. eurų.

Tačiau su tokia jo nuomone mažai kas sutinka. Anot A. Navicko, A. Jurgelevičiaus profsąjungos nariai palaiko šį streiką. „Jis arba labai naivus, arba neaišku, kodėl jis neatstovauja mokytojų interesams.  Juk Vyriausybės švietimo reforma yra tik dalis tų kitų reformų, tarp jų ir mokesčių, kurias planuoja Vyriausybė. Žiūrint plačiau į mokesčių reformą, matome, jog mažės valstybės pajamos. Tai jeigu mažės valstybės pajamos, tai negalėtų augti finansavimas viešajame sektoriuje ir švietimo atskirai“, – sakė A. Navickas ir pridūrė, kad 95 mln. yra „viešųjų ryšių akcija“. Mat niekur nesą nurodyta, kad šie pinigai tikrai bus skirti.

Ko tikėtis?

Pasak A. Jurgelevičiaus, pedagogų darbo apmokėjimo modelis tikrai neišspręs visų minėtųjų problemų. Vis dėlto teigiama, kad mokytojų darbo užmokesčio problemos neliks per metus ar dvejus.

„Tai bus žingsnis į priekį, teisinga kryptimi. Tačiau Vyriausybė turi ne tik teisės aktus paskaityti, bet ir pakeisti požiūrį į mokytojo darbą. Etatinis apmokėjimas turi padėti pakeisti požiūrį į pedagogą. Jeigu yra darbas, tada kyla klausimas, kiek už jį reikia mokėti. Kai valstybė moka, tada ir ji kelia klausimus, svarsto, gal šio, ano ar kito nereikia. Po kelerių metų pasekmių bus“, – sakė LŠPS pirmininkas A. Jurgelevičius.

Pasak jo, abejonių kyla visiems, kaip šis modelis bus įgyvendinamas mokyklose ir kaip atsilieps mokytojams. Mat daug priklauso nuo įstaigų vadovų ir pačių mokytojų profsąjungų bendro sutarimo.

Kas bus po streiko, prognozuoti sunku. A. Navicko teigimu, situacija bus vertinama jei prie LŠDPS jungsis kitų profesinių sąjungų nariai. „Planų yra, bet apsisprendę dar nesame. Kalbamės su medikais, mokslininkais, socialiniais darbuotojais. Jei reikės organizuosime nacionalinį streiką”, – apie planus kalbėjo LŠDPS pirmininkas.

Viktorija SKUTULIENĖ