Šeštą kartą suskambo „Tautiška giesmė“

Sekmadienį, minėdami Valstybės dieną – pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – visi lietuviai 21 valandą giedojo šalies himną. Tuo pačiu metu su gyvenančiais Lietuvoje giedojo tautiečiai, išsibarstę po visą pasaulį. Pirmą kartą vieningai himnas giedotas prieš 6-erius metus, minint Lietuvos vardo tūkstantmetį.

Užtraukė giesmę.

Šilutėje
Šilutiškiai tradiciškai rinkosi prie Kultūros ir pramogų centro. Susirinko kaip niekad daug. Vieni įveikdami vasaros karštį atėjo pėsčiomis, kiti atmynė dviračiais, iš toliau atvažiavo automobiliais, o šilutiškiai Artūras Šiaulys ir Eligijus Titas – su motociklais „Harley Davidson“. Pakalbinta garbaus amžiaus šilutiškė Apolina Urbonavičienė atviravo, kad jos balsas gal ir nėra pats skambiausias, tačiau ji kasmet ateina giedoti himno. Pasakoja, kad ji dar jaunystėje atvyko į Šilutę iš gretimo Šilalės rajono. Apsigyveno ir tarsi įaugo į Šilutę, jaučiasi esanti tikra šilutiškė. Senolė rankose spaudė rugių varpų puokštę, išmargintą trispalvės spalvomis. Tokių puokščių su tautine atributika atėjusiems dovanojo Šilutės kultūros ir pramogų centro darbuotojos. Šventinę puokštę įteikė ir keturmetei Emilijai, atmynusiai dviratuku. Emilija dar neištaria „r“ raidės, tačiau žino, kad jos mama šioje pilietinėje akcijoje dalyvauja jau 6 kartą, o pati Emilija prisipažįsta giedosianti tik pirmą kartą. Tarp susirinkusiųjų giedoti himną netrūko ir Mindaugų.
Liepos 6-oji paskelbta Tautinio kostiumo diena. Lietuviai visame pasaulyje kviečiami giedoti „Tautišką giesmę“, pasipuošę tautiniu kostiumu. Ir šilutiškė Antanina Rudminienė atėjo pasidabinusi tautiniu apdaru. „Tautinius kostiumus pasisiuvome, kai buvome susibūrę į tremtinių ansamblį. Dabar jau daugeliui dainininkų dainuoti per sunku, iširome, o kostiumai liko. Jais puošiamės per šventes“, – sako ponia Antanina Rudminienė. Beje, minioje taip pasipuošusių būta ir daugiau. Susirinkusius pasveikino Šilutės meno mokyklos violončelininkų ansamblis, vadovaujamas mokytojo Ričardo Paškausko. Artėjant 21 val. giedoti Lietuvos himną vienas šalia kito stojo ir garbaus amžiaus sulaukusieji, ir jaunimo atstovai, ir patys mažiausi piliečiai. Drauge giedojo rajono Tarybos nariai, kaip ir kasmet, – Šilutės parapijos klebonas Jonas Bučinskas.

„Prie baznycios‘ – suskambo „Tautiška giemsė“ prie Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios.
Violetos Astrauskienės nuotr.

Švėkšnoje
Internetinis tinklapis „Švėkšnos naujienos“ rašo, kad šventės dieną prie kai kurių miestelio namų plevėsavo ne tik tradicinė Lietuvos trispalvė, bet ir istorinė Lietuvos vėliava, kurioje raudoname fone pavaizduotas šarvuotas raitelis ant balto žirgo. Vakare, gerokai prieš 21 valandą, švėkšniškiai rinkosi tradicinėje vietoje, prie bažnyčios. Aikštėje prie bažnyčios plevėsavo Lietuvos Respublikos, Žemaitijos ir Švėkšnos vėliavos. Neįgaliųjų draugijos Švėkšnos skyriaus nariai aikštę papuošė nauju akcentu – degančiomis žvakelėmis išrašė žodį „LIETUVA“. Švėkšnos seniūnas Seniūnas Alfonsas Šeputis, atvykęs giedoti Lietuvos himno, buvo vienas iš daugelio, pasipuošusių tautiniais kostiumais. „Šiemet susikūręs neįgaliųjų ansamblis, vadovaujamas Jurgitos Rumšienės, užvedė, mes visi pritardami rankas pridėję prie širdies traukėme „Tautišką giesmę“. Gražiai nuskambėjo. Mūsų būryje buvo varduvininkas – Mindaugas Bočkus, ūkininkaujantis Končaičių kaime. Pagerbėme jį. Ilgametis Švėkšnos parapijos klebonas, prelatas Petras Stukas varduvininką papuošė ąžuolo vainiku, sugiedojome „Ilgiausių metų“. Dar padainavome tautinių dainų“, – dalijosi įspūdžiais pakalbintas seniūnas Alfonsas Šeputis.

„Tautiška giemsė“ suskambo Pagėgiuose.
Kristinos Šimkonės nuotr.

Rusnėje, Juknaičiuose, Kintuose – kitose rajono vietovėse
Rusniškiai „Tautišką giesmę“ traukė prie Salos etnokultūros ir informacijos centro. Pusvalandžiu anksčiau atvykęs Petkų šeimos ansamblis „Vita“ padainavo dainų, o 21 valandą užtraukė „Tautišką giesmę“, kurią giedojo ir visi susirinkę. Apie tautinį kostiumą papasakojo ir jį pristatė Rusnės etnografinio ansamblio vadovė Dalia Kubilienė.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė telefonu „Pamariui“ papasakojo, kad Valstybės dienos išvakarėse rusniškiai surengė tinklinio varžybas. Karštos kovos užvirė tarp 5 komandų. Laimėtoja pripažinta panevėžiečių komanda. Beje, seniūnė D. Drobnienė užsiminė, kad šios komandos nariai jau kuriasi Rusnėje ir laukia, kada bus pakrikštyti rusniškiais.
„Tautišką giesmę“ giedoti susirinko juknaitiškiai. „Užvedė Juknaičių vokalinis moterų ansamblis „Vėjūnė“, prisijungė visas gražus būrys“, – pasakojo Salos etnokultūros ir informacijos centro vadovė Birutė Servienė.
Kintų Vydūno kultūros centro kiemelyje rinkosi miestelio bendruomenės tarybos nariai su savo šeimomis, pasidabinę tautine atributika. „Neturime dainuojančio kolektyvo, todėl giesmę traukėme patys. Žinau, kad daug kintiškių giedojo savo namuose“, – telefonu sakė Vydūno kultūros centro vadovė Rita Tarvydienė.
„Tautišką giesmę“ giedoti kviesta kartu ar pavieniui – kur bebūtume. Šilutės rajono ambasadoriai „Tautišką giesmę“ traukė kartu su visais jubiliejinės Dainų šventės dalyviais.

Laima PUTRIUVIENĖ

Netrūko giedotojų, pasipuošusių tautiniu kostiumu.

Mažieji „Tautiškos giesmės“ giedotojai.

81-erius metus skaičiuojanti šilutiškė A. Urbonavičienė kasmet ateina giedoti.

Šilutės meno mokyklos violončelininkų ansamblis.

Mažoji šilutiškė Emilija.

Hits: 63

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite