Senolių tradicijos gyvos naumiestiškių šeimose

Žemaičių Naumiestyje dvelkia artėjančiomis šventėmis. Apie tai byloja miestelio aikštėje išpuošta žaliaskarė. Neseniai naumiestiškiai surengė kalėdinę mugę, prisiminė, kaip senoliai laukdavo šv. Kalėdų.

Degučių folkloro ansamblio „Pilutė“ dainoriai gražiai papuošė ir įvairiais valgiais nukrovė Kūčių stalą.

 

Žemaičių krašto etnokultūros centro fojė atidaryta kalėdinė mugė, į kurią su savo rankdarbiais atskubėjo Irena Paulikienė, Ona Kuzmarskienė, Birutė Macnorienė, Birutė Maziliauskienė, Juozas Padimanskas ir kiti iš miestelio ir iš aplinkinių kaimų. Tradiciškai kalėdinių kompozicijų pridarė Gerumo namų moterys. O štai Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė Adma Baltutienė pakvietė prisiminti, kaip mūsų senoliai vakarodavo advento vakarais, kaip sėsdavo prie Kūčių stalo, švęsdavo Kalėdas. Į talką pasikvietė Degučių folkloro ansamblį „Pilutė“.

Tautodailininkė, pasakorė ir kelių knygų autorė Teresė Lorenčienė pasakojo vaikystės prisiminimus apie adventą, Kūčias, Kalėdų laukimą.

Degutiškiai dainoriai po vieną uždegė 4 advento žvakes, primindami jų reikšmes: pirmoji simbolizuoja ramybę, antroji – tikėjimą, trečioji – meilę, ketvirtoji – viltį.
A. Baltutienė pasakojo, kad advento metas nebuvęs niūrus: „ Adventinėse, kalėdinėse dainose apdainuojami bernelio ir mergelės troškimai susitikti, vyrauja piršlybų, vestuvių motyvai“. Jos žodžius patvirtino „Pilutės“ užtrauktos adventinės dainos.
„Kūčių vakarą Vakarinės žvaigždės kviečiami lietuviai nuo seno pagarbiai susėda prie stalo“, – priminė A. Baltutienė, pakvietusi ansambliečius padengti Kūčių stalą.
Po balta staltiese padėjo šieno, stalo centre – kalėdaičius, kryželį, uždegė žvakę. Garbingoje vietoje padėta Ritos Bartkienės kepta duona. Etnografė paaiškino, kad duoną kepa šeimininkės, o raiko šeimininkas. Šalia duonos padėjo kūčiukų. Arčiau stalo vidurio dėjo ir žirnių, pupų, grūdų, iš sėmenų ar kanapių sėklų paruoštų patiekalų, obuolių, medaus, riešutų, grybų, kisieliaus, silkės…
Etnografė sakė, kad silkės vienos nedėdavo, ją tarsi paslėpdavo po daržovių ar kokiu kitu šeimininkės sugalvotu „patalu“. Prie stalo būdavo paliekama vieta, padedama lėkštė su eglės šakele mirusiems šeimoms nariams. Buvo tikima, kad Kūčių naktį artimųjų vėlės sugrįžta.

Žemaičių Naumiesčio šeimininkės vaišino savo rankų darbo skanėstais.

Tautodailininkė ir pasakorė Teresė Lorenčienė prisiminė, kaip jos tėvelių namuose buvo ruošiamasi didžiausioms metų šventėms. Labiausiai švenčių laukiantiems vaikams močiutė pasakojo, kad adventas yra saulutės sugrįžimo į vasaros kelią metas. Kad saulutė greičiau sugrįžtų, vaikai iš popieriaus karpydavo medžius, simbolizuojančius gyvybę. Tokiais karpiniais išpuošdavo namus. „Advento vakarais niekas nesėdėdavom be darbo. Tikėjome pasakojimais, kad prie tų, kurių rankos nekruta tuoj pat velnias pristoja… Jei vis dėlto darbelių pritrūkdavo, močiutė mokė, kaip galima pirštais „megzti“. Ir „megzdavom“ – judindavom pirščiukus, kad tik velnias nepristotų…“ – mena T. Lorančienė.
Pasakorė porino, kad Kūčių stalas nebūdavo nukrautas valgiais, dažniausia – trys, septyni, devyni patiekalai. Būtinai nelyginis skaičius. Ant stalo uždegdavo žvakę greta kryželio. Svarbiausi patiekalai – kalėdaitis ir mamos kepta šventinė duona. Kūčių duonos kepaliuke būdavo džiovintų obuolių, net gilių ir riešutų. Ant Kūčių stalo dėdavo šiupinio, kurį virdavo iš visų turimų daržovių. Šiupinį gardindavo skrudintais sėmenimis arba kanapėmis bei aliejumi. Šiupinį valgė su raugintais kopūstais.
Vaikų džiaugsmui paruošdavo ypatingą patiekalą. Iš anksto paruoštas švariai nuplautas ir krosnyje išdžiovintas bulvių lupenas maišydavo su turimomis sėklomis, pridėdavo ruginių ir kvietinių miltų. Kai iš krosnies ištraukdavo duoną, ten dėdavo paruoštą tešlą, kurią suspausdavo delne taip, kad jos lyg rageliai išlįstų per pirštų tarpus. Krosnyje pašautas bandeles su rageliais vaikai labai mėgdavo.
„Mūsų namuose šieno Kūčių stalui atnešdavo tėvas, vaistažolių – močiutė“, – pamena T. Lorenčienė.

V. Kubaitienės kepti keksiukai.

„O mano močiutė nepamiršdavo ant kiekvieno stalo kampo po staltiese padėti mėtų, saugančių nuo piktų dvasių“, – pridūrė A. Baltutienė.
Senolių tradicijos tebėra gyvos naumiestiškių šeimose. Į adventinį vakarojimą atskubėjusios šeimininkės ant stalo dėjo keksų, meduolių, pyragų. Kaip iškepti gardų keksą, gerai išmano Nijolė Zakarienė, Stasė Baltutienė, Vita Kubaitienė, gardų pyragą tiekia Liuda Jonelienė, šventinius grybukus, kaštonus – Laimos Girulienės šeimyna, skruzdėlyną – Iridija Stasytienė. Į etnografės A. Baltutienės klausimą kaip iškepti kruzdėlyną, kad jo lapai nebūtų kieti, bet traškūs, o medus nesustingtų kietai atsakė „Pilutės“ dainorius Algis Anužis.
Po dainų, pasakojimų netrūko ir Kūčių burtų. T. Lorenčienė dovanojo kiekvienam po savo kūrybos eilėraštį, atspausdintą kitoje jos karpinio pusėje. Perskaičiusiems eilėraštį reikėjo surasti savo vardo raidžių skaičių atitinkantį žodį. Tas žodis turėjo ypatingą reikšmę, kurią išaiškinti galėjo tik pati eilėraščio autorė.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 – socialinės globos įstaigose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvieną pirmadienį skelbia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą Lietuvos socialinės globos įstaigose. Šilutės rajone veikia minimai ministerijai pavaldūs Macikų socialinės globos namai, vietos Savivaldybės pavaldumo Šilutės socialinės globos namai (buvę senelių globos namai), yra trys privatūs – „Pamario senjorų namai“, „Senjorų Eldoradas“ ir „Globavita“. Ministerija skelbia, kad šalyje esančiuose globos namuose įkurdinta beveik 13 tūkst. garbaus amžiaus ir neįgalių žmonių. Tokių namų yra 215, šiuo metu veikia 206. Rugpjūčio 2 d. duomenimis, šiuo metu nustatyti

Kviečiame teikti pasiūlymus Gyvūnų gerovės metams paminėti

Seimui 2022 m. paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija kviečia visuomenę, socialinius partnerius, verslą pasidalinti idėjomis, kaip juos paminėti. Pasiūlymų laukiame iki rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu info@am.lt. Atrinktos priemonės bus įtrauktos į Gyvūnų gerovės metų minėjimo programą. „Aš norėčiau, kad kiekvieni metai būtų gyvūnų gerovės, nes dėmesio šiai sričiai stokojama tiek iš valstybės, tiek iš piliečių. Juk, pripažinkim, kad dar požiūris į gyvį kaip į daiktą, nuosavybę, kažkokį madingą atributą, pelno nešėją labai gajus“, – pastebi aplinkos ministro patarėjas,

Prezidentas: sienų apsaugai – platesni karių įgaliojimai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitikęs su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu aptarė karių įsitraukimą ekstremaliosios situacijos metu. Šalies vadovas teigiamai įvertino susitikimo metu krašto apsaugos ministro A. Anušausko pristatytus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimus, nustatančius konkrečius įgaliojimus, kuriuos kariai įgytų ekstremaliųjų situacijų metu, ir šių įgaliojimų įgijimo sąlygas. „Įstatymų pakeitimai leis kariams efektyviai prisidėti tiek saugant Lietuvos Respublikos sienas, tiek, poreikiui esant,

Taip pat skaitykite