Senolių tradicijos gyvos naumiestiškių šeimose

Žemaičių Naumiestyje dvelkia artėjančiomis šventėmis. Apie tai byloja miestelio aikštėje išpuošta žaliaskarė. Neseniai naumiestiškiai surengė kalėdinę mugę, prisiminė, kaip senoliai laukdavo šv. Kalėdų.

Degučių folkloro ansamblio „Pilutė“ dainoriai gražiai papuošė ir įvairiais valgiais nukrovė Kūčių stalą.

 

Žemaičių krašto etnokultūros centro fojė atidaryta kalėdinė mugė, į kurią su savo rankdarbiais atskubėjo Irena Paulikienė, Ona Kuzmarskienė, Birutė Macnorienė, Birutė Maziliauskienė, Juozas Padimanskas ir kiti iš miestelio ir iš aplinkinių kaimų. Tradiciškai kalėdinių kompozicijų pridarė Gerumo namų moterys. O štai Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė Adma Baltutienė pakvietė prisiminti, kaip mūsų senoliai vakarodavo advento vakarais, kaip sėsdavo prie Kūčių stalo, švęsdavo Kalėdas. Į talką pasikvietė Degučių folkloro ansamblį „Pilutė“.

Tautodailininkė, pasakorė ir kelių knygų autorė Teresė Lorenčienė pasakojo vaikystės prisiminimus apie adventą, Kūčias, Kalėdų laukimą.

Degutiškiai dainoriai po vieną uždegė 4 advento žvakes, primindami jų reikšmes: pirmoji simbolizuoja ramybę, antroji – tikėjimą, trečioji – meilę, ketvirtoji – viltį.
A. Baltutienė pasakojo, kad advento metas nebuvęs niūrus: „ Adventinėse, kalėdinėse dainose apdainuojami bernelio ir mergelės troškimai susitikti, vyrauja piršlybų, vestuvių motyvai“. Jos žodžius patvirtino „Pilutės“ užtrauktos adventinės dainos.
„Kūčių vakarą Vakarinės žvaigždės kviečiami lietuviai nuo seno pagarbiai susėda prie stalo“, – priminė A. Baltutienė, pakvietusi ansambliečius padengti Kūčių stalą.
Po balta staltiese padėjo šieno, stalo centre – kalėdaičius, kryželį, uždegė žvakę. Garbingoje vietoje padėta Ritos Bartkienės kepta duona. Etnografė paaiškino, kad duoną kepa šeimininkės, o raiko šeimininkas. Šalia duonos padėjo kūčiukų. Arčiau stalo vidurio dėjo ir žirnių, pupų, grūdų, iš sėmenų ar kanapių sėklų paruoštų patiekalų, obuolių, medaus, riešutų, grybų, kisieliaus, silkės…
Etnografė sakė, kad silkės vienos nedėdavo, ją tarsi paslėpdavo po daržovių ar kokiu kitu šeimininkės sugalvotu „patalu“. Prie stalo būdavo paliekama vieta, padedama lėkštė su eglės šakele mirusiems šeimoms nariams. Buvo tikima, kad Kūčių naktį artimųjų vėlės sugrįžta.

Žemaičių Naumiesčio šeimininkės vaišino savo rankų darbo skanėstais.

Tautodailininkė ir pasakorė Teresė Lorenčienė prisiminė, kaip jos tėvelių namuose buvo ruošiamasi didžiausioms metų šventėms. Labiausiai švenčių laukiantiems vaikams močiutė pasakojo, kad adventas yra saulutės sugrįžimo į vasaros kelią metas. Kad saulutė greičiau sugrįžtų, vaikai iš popieriaus karpydavo medžius, simbolizuojančius gyvybę. Tokiais karpiniais išpuošdavo namus. „Advento vakarais niekas nesėdėdavom be darbo. Tikėjome pasakojimais, kad prie tų, kurių rankos nekruta tuoj pat velnias pristoja… Jei vis dėlto darbelių pritrūkdavo, močiutė mokė, kaip galima pirštais „megzti“. Ir „megzdavom“ – judindavom pirščiukus, kad tik velnias nepristotų…“ – mena T. Lorančienė.
Pasakorė porino, kad Kūčių stalas nebūdavo nukrautas valgiais, dažniausia – trys, septyni, devyni patiekalai. Būtinai nelyginis skaičius. Ant stalo uždegdavo žvakę greta kryželio. Svarbiausi patiekalai – kalėdaitis ir mamos kepta šventinė duona. Kūčių duonos kepaliuke būdavo džiovintų obuolių, net gilių ir riešutų. Ant Kūčių stalo dėdavo šiupinio, kurį virdavo iš visų turimų daržovių. Šiupinį gardindavo skrudintais sėmenimis arba kanapėmis bei aliejumi. Šiupinį valgė su raugintais kopūstais.
Vaikų džiaugsmui paruošdavo ypatingą patiekalą. Iš anksto paruoštas švariai nuplautas ir krosnyje išdžiovintas bulvių lupenas maišydavo su turimomis sėklomis, pridėdavo ruginių ir kvietinių miltų. Kai iš krosnies ištraukdavo duoną, ten dėdavo paruoštą tešlą, kurią suspausdavo delne taip, kad jos lyg rageliai išlįstų per pirštų tarpus. Krosnyje pašautas bandeles su rageliais vaikai labai mėgdavo.
„Mūsų namuose šieno Kūčių stalui atnešdavo tėvas, vaistažolių – močiutė“, – pamena T. Lorenčienė.

V. Kubaitienės kepti keksiukai.

„O mano močiutė nepamiršdavo ant kiekvieno stalo kampo po staltiese padėti mėtų, saugančių nuo piktų dvasių“, – pridūrė A. Baltutienė.
Senolių tradicijos tebėra gyvos naumiestiškių šeimose. Į adventinį vakarojimą atskubėjusios šeimininkės ant stalo dėjo keksų, meduolių, pyragų. Kaip iškepti gardų keksą, gerai išmano Nijolė Zakarienė, Stasė Baltutienė, Vita Kubaitienė, gardų pyragą tiekia Liuda Jonelienė, šventinius grybukus, kaštonus – Laimos Girulienės šeimyna, skruzdėlyną – Iridija Stasytienė. Į etnografės A. Baltutienės klausimą kaip iškepti kruzdėlyną, kad jo lapai nebūtų kieti, bet traškūs, o medus nesustingtų kietai atsakė „Pilutės“ dainorius Algis Anužis.
Po dainų, pasakojimų netrūko ir Kūčių burtų. T. Lorenčienė dovanojo kiekvienam po savo kūrybos eilėraštį, atspausdintą kitoje jos karpinio pusėje. Perskaičiusiems eilėraštį reikėjo surasti savo vardo raidžių skaičių atitinkantį žodį. Tas žodis turėjo ypatingą reikšmę, kurią išaiškinti galėjo tik pati eilėraščio autorė.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 155

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Siūlymas skiepytis nuo COVID-19 tarsi išmaldos prašymas?

Šiandien, balandžio 14 d., Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salėje duris atvėrė vakcinavimo centras. Šilutės r. savivaldybės vyr. specialistė-savivaldybės gydytoja Gintarė Tamašauskienė nuo pat ryto buvo su 8 darbuotojų komanda. Dirba Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro ir Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Per pirmąją dieną suplanuota paskiepyti 216 rajono ugdymo įstaigų darbuotojų, kurie dirba kontaktiniu būdu mokyklose, vaikų darželiuose ir kt. panašiose įstaigose. Didžiulis krūvis medikams ir slaugytojams Kam teko lankytis Šilutės šeimos gydytojų centruose, ko gero, pastebėjo, kiek darbo dabar turi

Ką valgyti netoleruojantiems fruktozės?

Užvalgius kai kurių vaisių atsiranda nemalonių pojūčių? Gali būti, kad jūsų organizmas netoleruoja fruktozės.  Fruktozė – natūralus vaisių cukrus, kurio yra meduje, vaisiuose, daržovėse ir uogose. Duomenys rodo, kad Europoje fruktozės netoleruoja maždaug 30 proc. gyventojų. Laimė, kad ne visuose vaisiuose, daržovėse ar uogose gausu fruktozės, todėl tiems, kurie jos netoleruoja – svarbu žinoti kiek ir ko valgyti.   „Yra dvi fruktozės netoleravimo formos: įgimtas arba įgytas fruktozės netoleravimas. Žmonėms, kurie netoleruoja fruktozės pavalgius tam tikrų produktų gali atsirasti nemalonių

Kur šiuo metu važiuoja „Google Street View“ automobilis?

„Google Street View“ automobiliai keliaus per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google“ žemėlapių platformoje. Google Street View“ dėka vartotojai turi galimybę virtualiai aplankyti daugumą Lietuvos miestų, istorinius paminklus, pilis, taip pat kurortus prie jūros ir nacionalinius parkus. „Google“ pastebi, kad infrastruktūra miestuose bei tarp jų laikui bėgant keičiasi, vystosi, todėl žemėlapyje matomus vaizdus svarbu reguliariai atnaujinti, o nauji vaizdai vartotojams padės dar geriau orientuotis įvairiose vietovėse. „Street View“ funkcija suteikia

Taip pat skaitykite