Senolių tradicijos gyvos naumiestiškių šeimose

Žemaičių Naumiestyje dvelkia artėjančiomis šventėmis. Apie tai byloja miestelio aikštėje išpuošta žaliaskarė. Neseniai naumiestiškiai surengė kalėdinę mugę, prisiminė, kaip senoliai laukdavo šv. Kalėdų.

Degučių folkloro ansamblio „Pilutė“ dainoriai gražiai papuošė ir įvairiais valgiais nukrovė Kūčių stalą.

 

Žemaičių krašto etnokultūros centro fojė atidaryta kalėdinė mugė, į kurią su savo rankdarbiais atskubėjo Irena Paulikienė, Ona Kuzmarskienė, Birutė Macnorienė, Birutė Maziliauskienė, Juozas Padimanskas ir kiti iš miestelio ir iš aplinkinių kaimų. Tradiciškai kalėdinių kompozicijų pridarė Gerumo namų moterys. O štai Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė Adma Baltutienė pakvietė prisiminti, kaip mūsų senoliai vakarodavo advento vakarais, kaip sėsdavo prie Kūčių stalo, švęsdavo Kalėdas. Į talką pasikvietė Degučių folkloro ansamblį „Pilutė“.

Tautodailininkė, pasakorė ir kelių knygų autorė Teresė Lorenčienė pasakojo vaikystės prisiminimus apie adventą, Kūčias, Kalėdų laukimą.

Degutiškiai dainoriai po vieną uždegė 4 advento žvakes, primindami jų reikšmes: pirmoji simbolizuoja ramybę, antroji – tikėjimą, trečioji – meilę, ketvirtoji – viltį.
A. Baltutienė pasakojo, kad advento metas nebuvęs niūrus: „ Adventinėse, kalėdinėse dainose apdainuojami bernelio ir mergelės troškimai susitikti, vyrauja piršlybų, vestuvių motyvai“. Jos žodžius patvirtino „Pilutės“ užtrauktos adventinės dainos.
„Kūčių vakarą Vakarinės žvaigždės kviečiami lietuviai nuo seno pagarbiai susėda prie stalo“, – priminė A. Baltutienė, pakvietusi ansambliečius padengti Kūčių stalą.
Po balta staltiese padėjo šieno, stalo centre – kalėdaičius, kryželį, uždegė žvakę. Garbingoje vietoje padėta Ritos Bartkienės kepta duona. Etnografė paaiškino, kad duoną kepa šeimininkės, o raiko šeimininkas. Šalia duonos padėjo kūčiukų. Arčiau stalo vidurio dėjo ir žirnių, pupų, grūdų, iš sėmenų ar kanapių sėklų paruoštų patiekalų, obuolių, medaus, riešutų, grybų, kisieliaus, silkės…
Etnografė sakė, kad silkės vienos nedėdavo, ją tarsi paslėpdavo po daržovių ar kokiu kitu šeimininkės sugalvotu „patalu“. Prie stalo būdavo paliekama vieta, padedama lėkštė su eglės šakele mirusiems šeimoms nariams. Buvo tikima, kad Kūčių naktį artimųjų vėlės sugrįžta.

Žemaičių Naumiesčio šeimininkės vaišino savo rankų darbo skanėstais.

Tautodailininkė ir pasakorė Teresė Lorenčienė prisiminė, kaip jos tėvelių namuose buvo ruošiamasi didžiausioms metų šventėms. Labiausiai švenčių laukiantiems vaikams močiutė pasakojo, kad adventas yra saulutės sugrįžimo į vasaros kelią metas. Kad saulutė greičiau sugrįžtų, vaikai iš popieriaus karpydavo medžius, simbolizuojančius gyvybę. Tokiais karpiniais išpuošdavo namus. „Advento vakarais niekas nesėdėdavom be darbo. Tikėjome pasakojimais, kad prie tų, kurių rankos nekruta tuoj pat velnias pristoja… Jei vis dėlto darbelių pritrūkdavo, močiutė mokė, kaip galima pirštais „megzti“. Ir „megzdavom“ – judindavom pirščiukus, kad tik velnias nepristotų…“ – mena T. Lorančienė.
Pasakorė porino, kad Kūčių stalas nebūdavo nukrautas valgiais, dažniausia – trys, septyni, devyni patiekalai. Būtinai nelyginis skaičius. Ant stalo uždegdavo žvakę greta kryželio. Svarbiausi patiekalai – kalėdaitis ir mamos kepta šventinė duona. Kūčių duonos kepaliuke būdavo džiovintų obuolių, net gilių ir riešutų. Ant Kūčių stalo dėdavo šiupinio, kurį virdavo iš visų turimų daržovių. Šiupinį gardindavo skrudintais sėmenimis arba kanapėmis bei aliejumi. Šiupinį valgė su raugintais kopūstais.
Vaikų džiaugsmui paruošdavo ypatingą patiekalą. Iš anksto paruoštas švariai nuplautas ir krosnyje išdžiovintas bulvių lupenas maišydavo su turimomis sėklomis, pridėdavo ruginių ir kvietinių miltų. Kai iš krosnies ištraukdavo duoną, ten dėdavo paruoštą tešlą, kurią suspausdavo delne taip, kad jos lyg rageliai išlįstų per pirštų tarpus. Krosnyje pašautas bandeles su rageliais vaikai labai mėgdavo.
„Mūsų namuose šieno Kūčių stalui atnešdavo tėvas, vaistažolių – močiutė“, – pamena T. Lorenčienė.

V. Kubaitienės kepti keksiukai.

„O mano močiutė nepamiršdavo ant kiekvieno stalo kampo po staltiese padėti mėtų, saugančių nuo piktų dvasių“, – pridūrė A. Baltutienė.
Senolių tradicijos tebėra gyvos naumiestiškių šeimose. Į adventinį vakarojimą atskubėjusios šeimininkės ant stalo dėjo keksų, meduolių, pyragų. Kaip iškepti gardų keksą, gerai išmano Nijolė Zakarienė, Stasė Baltutienė, Vita Kubaitienė, gardų pyragą tiekia Liuda Jonelienė, šventinius grybukus, kaštonus – Laimos Girulienės šeimyna, skruzdėlyną – Iridija Stasytienė. Į etnografės A. Baltutienės klausimą kaip iškepti kruzdėlyną, kad jo lapai nebūtų kieti, bet traškūs, o medus nesustingtų kietai atsakė „Pilutės“ dainorius Algis Anužis.
Po dainų, pasakojimų netrūko ir Kūčių burtų. T. Lorenčienė dovanojo kiekvienam po savo kūrybos eilėraštį, atspausdintą kitoje jos karpinio pusėje. Perskaičiusiems eilėraštį reikėjo surasti savo vardo raidžių skaičių atitinkantį žodį. Tas žodis turėjo ypatingą reikšmę, kurią išaiškinti galėjo tik pati eilėraščio autorė.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Smurtautojai nerimsta

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tiria šiuos įvykius. Rugpjūčio 8 d. prieš pietus  namo laiptinėje Traksėdžių k., Šilutės sen., pažįstamas asmuo sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, gim. 2010 m. Rugpjūčio 10 d. rytą Rusnėje rastas moters, gim. 1942 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Rugpjūčio 10 d. vakare namuose, Liepų g., Šilutėje,  blaivus vyras, gim. 1963 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1958 m. Tą patį vakarą Vainute neblaivi (2,08 prom.) 21-erių metų mergina sukėlė

Liepa: šilčiausia buvo Ventėje

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7°C: nuo 16,9-17°C šiaurės vakariniuose rajonuose iki 18,8-19,1°C pamaryje ir Kuršių nerijoje. Šilčiausia buvo Ventėje (19,1°C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9°C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6-32,8°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8°C, žemiausia – 30 d. Skuode – +4,4°C. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06.26-07.02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

8 faktai apie pagalves. Kai kurių tikrai nesate girdėję!

Nors pagalves naudojame visi, tačiau apie jas dauguma mūsų žino visai nedaug. Siūlome papildyti savo žinių lobyną ir apie pagalves sužinoti daugiau!  8 įdomiausi faktai apie pagalves Ar kada susimąstėte, kokia yra vidutinė pagalvės tarnavimo trukmė? Paskaičiuota, kad plunksninės pagalvės naudojamos maždaug 8-10 metų, pūkinės – 5-10 metų, o sintetinės – nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Galbūt atėjo laikas seną pagalvę pakeisti nauja? Platų kokybiškų pagalvių asortimentą galite rasti Epik.lt internetinėje parduotuvėje. Pagalvė nėra šių laikų išradimas: pirmosios pagalvės

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Taip pat skaitykite