Senolių tradicijos gyvos naumiestiškių šeimose

Žemaičių Naumiestyje dvelkia artėjančiomis šventėmis. Apie tai byloja miestelio aikštėje išpuošta žaliaskarė. Neseniai naumiestiškiai surengė kalėdinę mugę, prisiminė, kaip senoliai laukdavo šv. Kalėdų.

Degučių folkloro ansamblio „Pilutė“ dainoriai gražiai papuošė ir įvairiais valgiais nukrovė Kūčių stalą.

 

Žemaičių krašto etnokultūros centro fojė atidaryta kalėdinė mugė, į kurią su savo rankdarbiais atskubėjo Irena Paulikienė, Ona Kuzmarskienė, Birutė Macnorienė, Birutė Maziliauskienė, Juozas Padimanskas ir kiti iš miestelio ir iš aplinkinių kaimų. Tradiciškai kalėdinių kompozicijų pridarė Gerumo namų moterys. O štai Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė Adma Baltutienė pakvietė prisiminti, kaip mūsų senoliai vakarodavo advento vakarais, kaip sėsdavo prie Kūčių stalo, švęsdavo Kalėdas. Į talką pasikvietė Degučių folkloro ansamblį „Pilutė“.

Tautodailininkė, pasakorė ir kelių knygų autorė Teresė Lorenčienė pasakojo vaikystės prisiminimus apie adventą, Kūčias, Kalėdų laukimą.

Degutiškiai dainoriai po vieną uždegė 4 advento žvakes, primindami jų reikšmes: pirmoji simbolizuoja ramybę, antroji – tikėjimą, trečioji – meilę, ketvirtoji – viltį.
A. Baltutienė pasakojo, kad advento metas nebuvęs niūrus: „ Adventinėse, kalėdinėse dainose apdainuojami bernelio ir mergelės troškimai susitikti, vyrauja piršlybų, vestuvių motyvai“. Jos žodžius patvirtino „Pilutės“ užtrauktos adventinės dainos.
„Kūčių vakarą Vakarinės žvaigždės kviečiami lietuviai nuo seno pagarbiai susėda prie stalo“, – priminė A. Baltutienė, pakvietusi ansambliečius padengti Kūčių stalą.
Po balta staltiese padėjo šieno, stalo centre – kalėdaičius, kryželį, uždegė žvakę. Garbingoje vietoje padėta Ritos Bartkienės kepta duona. Etnografė paaiškino, kad duoną kepa šeimininkės, o raiko šeimininkas. Šalia duonos padėjo kūčiukų. Arčiau stalo vidurio dėjo ir žirnių, pupų, grūdų, iš sėmenų ar kanapių sėklų paruoštų patiekalų, obuolių, medaus, riešutų, grybų, kisieliaus, silkės…
Etnografė sakė, kad silkės vienos nedėdavo, ją tarsi paslėpdavo po daržovių ar kokiu kitu šeimininkės sugalvotu „patalu“. Prie stalo būdavo paliekama vieta, padedama lėkštė su eglės šakele mirusiems šeimoms nariams. Buvo tikima, kad Kūčių naktį artimųjų vėlės sugrįžta.

Žemaičių Naumiesčio šeimininkės vaišino savo rankų darbo skanėstais.

Tautodailininkė ir pasakorė Teresė Lorenčienė prisiminė, kaip jos tėvelių namuose buvo ruošiamasi didžiausioms metų šventėms. Labiausiai švenčių laukiantiems vaikams močiutė pasakojo, kad adventas yra saulutės sugrįžimo į vasaros kelią metas. Kad saulutė greičiau sugrįžtų, vaikai iš popieriaus karpydavo medžius, simbolizuojančius gyvybę. Tokiais karpiniais išpuošdavo namus. „Advento vakarais niekas nesėdėdavom be darbo. Tikėjome pasakojimais, kad prie tų, kurių rankos nekruta tuoj pat velnias pristoja… Jei vis dėlto darbelių pritrūkdavo, močiutė mokė, kaip galima pirštais „megzti“. Ir „megzdavom“ – judindavom pirščiukus, kad tik velnias nepristotų…“ – mena T. Lorančienė.
Pasakorė porino, kad Kūčių stalas nebūdavo nukrautas valgiais, dažniausia – trys, septyni, devyni patiekalai. Būtinai nelyginis skaičius. Ant stalo uždegdavo žvakę greta kryželio. Svarbiausi patiekalai – kalėdaitis ir mamos kepta šventinė duona. Kūčių duonos kepaliuke būdavo džiovintų obuolių, net gilių ir riešutų. Ant Kūčių stalo dėdavo šiupinio, kurį virdavo iš visų turimų daržovių. Šiupinį gardindavo skrudintais sėmenimis arba kanapėmis bei aliejumi. Šiupinį valgė su raugintais kopūstais.
Vaikų džiaugsmui paruošdavo ypatingą patiekalą. Iš anksto paruoštas švariai nuplautas ir krosnyje išdžiovintas bulvių lupenas maišydavo su turimomis sėklomis, pridėdavo ruginių ir kvietinių miltų. Kai iš krosnies ištraukdavo duoną, ten dėdavo paruoštą tešlą, kurią suspausdavo delne taip, kad jos lyg rageliai išlįstų per pirštų tarpus. Krosnyje pašautas bandeles su rageliais vaikai labai mėgdavo.
„Mūsų namuose šieno Kūčių stalui atnešdavo tėvas, vaistažolių – močiutė“, – pamena T. Lorenčienė.

V. Kubaitienės kepti keksiukai.

„O mano močiutė nepamiršdavo ant kiekvieno stalo kampo po staltiese padėti mėtų, saugančių nuo piktų dvasių“, – pridūrė A. Baltutienė.
Senolių tradicijos tebėra gyvos naumiestiškių šeimose. Į adventinį vakarojimą atskubėjusios šeimininkės ant stalo dėjo keksų, meduolių, pyragų. Kaip iškepti gardų keksą, gerai išmano Nijolė Zakarienė, Stasė Baltutienė, Vita Kubaitienė, gardų pyragą tiekia Liuda Jonelienė, šventinius grybukus, kaštonus – Laimos Girulienės šeimyna, skruzdėlyną – Iridija Stasytienė. Į etnografės A. Baltutienės klausimą kaip iškepti kruzdėlyną, kad jo lapai nebūtų kieti, bet traškūs, o medus nesustingtų kietai atsakė „Pilutės“ dainorius Algis Anužis.
Po dainų, pasakojimų netrūko ir Kūčių burtų. T. Lorenčienė dovanojo kiekvienam po savo kūrybos eilėraštį, atspausdintą kitoje jos karpinio pusėje. Perskaičiusiems eilėraštį reikėjo surasti savo vardo raidžių skaičių atitinkantį žodį. Tas žodis turėjo ypatingą reikšmę, kurią išaiškinti galėjo tik pati eilėraščio autorė.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Buvusiam Seimo nariui K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai

Šiandien, vasario 1 d., ikiteisminiame tyrime, pradėtame 2022 m. lapkričio 15 d. dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse bei 153 straipsnio 1 dalyje, buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui pareikšti įtarimai pagal nurodytus straipsnius. Įvyko jo apklausa. Nukentėjusiais pripažinti 4 asmenys Turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiai arba nepilnamečiai. Detalesnė informacija

Patarimai, į kuriuos svarbu atsižvelgti perkant ginklų seifą

Vienas iš populiariausių seifų šiandieninėje rinkoje yra ginklų seifai. Jie būna įvairių stilių ir dydžių. Daugelis yra tik plonos metalinės skardos spintos be apsaugos nuo ugnies ar įsilaužimo. Kyla klausimas, nuo ko pradėti renkantis ginklų seifą? Pirmiausia atsižvelkite į konstrukciją, metalo storį ir fiksavimo mechanizmo tipą. Po to įvertinkite atsparumą ugniai. Anksčiau ginklų spintelės buvo pagamintos iš medžio ir stiklo, todėl ginklai net būdavo matomi jose… Ginklams saugoti skirtuose seifuose dažniausiai galima laikyti nuo vieno iki penkių ginklų. Perkant seifą

Neteisėtu praturtėjimu kaltinami sutuoktiniai pravers teismo duris

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą, kurį Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai perdavė teismui. Baudžiamojoje byloje sutuoktinių pora iš Pagėgių savivaldybės kaltinama neteisėtu praturtėjimu. Skaičiuojama, kad 40-metis K. K. ir 38 metų K. Ž. K. turėjo turto, kuriam įsigyti per kelerius metus panaudojo beveik 300 tūkst. eurų neteisėtų pajamų. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir jį organizavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Mackevičienė. Tyrimą atliko Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės

Vasario 1 d. prasidėjo žiemos priėmimas į profesines mokyklas

Vasario 1 d. prasideda 2023 m. pagrindinio priėmimo į profesinio mokymo įstaigas žiemos etapas. Stojančiųjų prašymai mokytis LAMA BPO informacinėje sistemoje bus priimami iki vasario 12 d. Prašymus teikti gali ir jau įgijusieji išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją, ir jos dar neturintieji. „Šiuo metu darbo rinkoje labiausiai pasigendama inžinerijos ir informacinių technologijų sričių specialistų, taip pat didėja darbuotojų poreikis statybos, gamybos sektoriuose. Norėdami užpildyti šią spragą, skatiname kuo didesnį profesinio mokymo prieinamumą ir atvirumą, planuojame investicijas į profesinio mokymo programų atnaujinimą.

Taip pat skaitykite