Senjorai ir neįgalieji grožėjosi Lietuva

Apie 50 Žemaičių Naumiesčio seniūnijos senjorų ir Neįgaliųjų draugijos narių išsiruošė į ekskursiją, kurios metu aplankė Kryžių kalną, Burbiškių dvarą, Šeduvos malūną. Kartu važiavo Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas, seniūnijos socialinės darbuotojos.

Ekskursijos dalyviai nusifotografavo prie Kryžių kalno.

Galimybę pasižvalgyti po Lietuvą senjorams ir Neįgaliųjų draugijos nariams padovanojo Vietos bendruomenės taryba (VBT), skyrusi išvykai lėšų. Pasak Žemaičių Naumiesčio seniūnijos socialinio darbo organizatorės Almos Pupšienės, VBT skyrė 600 eurų. Ne visus pinigus išleido šiai ekskursijai. Dalį skirtųjų lėšų žadama panaudoti kitai išvykai, į kurią bus pakviesti socialinės rizikos šeimų vaikai.
Ekskursijos metu patirti įspūdžiai praskaidrino senjorų ir neįgaliųjų kasdienybę. Kaip ir daugumai Kryžių kalno lankytojų, naumiestiškiams ši unikali vieta priminė lietuvių istoriją. Džiaugėsi suradę 1995 metais Žemaičių Naumiesčio parapijos pastatytą kryžių, ant kurio metalinėje plokštėje iškalti žodžiai apie dėkingumą už pažadintą Atgimimo viltį (pastatymu rūpinosi J. Kačinas ir P. Užpelkis).
Pasivaikščioję po Kryžių kalną, pasisėmę dvasinės ramybės, keliauninkai pasimeldė greta esančiame vienuolyne. Netrukus jau grožėjosi Šeduvos malūno išpuoselėta aplinka.
Neišdildomų įspūdžių paliko Burbiškių dvaro grožis, žydinčių tulpių laukai. „Spalvų išsiilgusioms akims atsivėrė raudonų, geltonų, baltų tulpių laukai. Gėlių grožis apakino, nebežinojome į kurią pusę bėgt, kurios lysvės gražiausios… Akimis, uosle ir, rodos, širdimi į save sugėrėme vaizdus, kvapus. Pasijutome tarsi rojuje“, – sakė ekskursijos dalyviai, likę labai dėkingi VTB už suteiktą galimybę keliauti. Į namus važiavo dainuodami ir vildamiesi, kad ir ateityje dar teks pakeliauti po gražiąją mūsų Lietuvėlę.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 16

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite