Seimo pirmininkei – puokštė pasiūlymų

Antradienį Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, atvykusi į Pagėgių savivaldybę, susitikime su meru Virginijumi Komskiu, administracijos skyrių vedėjais dovanų gavo knygą ir puokštę pasiūlymų, o merui padovanojo Lietuvos Konstituciją. Pokalbyje dalyvavo ir Seimo pirmininko pavaduotojai Vydas Gedvilas bei aktyviausiai savo nuomonę išsakęs Kęstas Komskis, beje, buvęs Pagėgių savivaldybės meras. Trumpo pokalbio metu spėta net apsižodžiauti…

Nuotrauka pirmajam Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės vizitui Pagėgiuose prisiminti: (iš dešinės) mero pavaduotojas Vytautas Stanišauskas, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, meras Virginijus Komskis, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, Darbo partijos Pagėgių skyriaus pirmininkas, Savivaldybės tarybos narys Algis Grublys ir Darbo partijos atstovas Pagėgių savivaldybės taryboje Edgaras Kuturys. Autorės nuotr.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, pirmą kartą atvykusi į Pagėgius, vos pasisveikinusi paklausė: „O kur vienmandatininkas?“ Ką beatsakys viešnią pasitikęs Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, kai Šilutės-Pagėgių rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas socialdemokratas Artūras Skardžius neatvyko. Tiesa, vėlesnio pokalbio su savivaldybės darbuotojais metu netyčia paaiškėjo, kad L. Graužinienė nežinojo, jog čia išrinko A. Skardžių (K. Komskis į Seimą pateko pagal partijos sąrašą – red. pastaba).
Susitikimą su administracijos darbuotojais L. Graužinienė pradėjo paaiškinimu, kad lanko pajūrio savivaldybes, nori išgirsti pasiūlymų, pageidavimų, o pirmą kartą atvykusi į Pagėgius, be pokalbio su vietos valdžia, ilgokai diskutuos su pasienio, muitinės vadovais ir specialistais, kaip aukštaitė noriai susipažins su Mažosios Lietuvos kultūrą puoselėjančiu Martyno Jankaus muziejumi Bitėnuose, Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje aptars švietimo reikalus, susitiks su Rambyno regioninio parko direkcija.
Tiesa, tądien Pagėgių krašte pagal savo programą dirbo švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Į Pagėgius atvykusią Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę pasitiko Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis (centre) ir Darbo partijos Pagėgių skyriaus pirmininkas Algis Grublys.

Siūlymai
Seimo pirmininko pavaduotojas K. Komskis priminė potvynį, kurio metu savivaldybės administracijos direktoriui reikėtų didesnių galių tvarkytis, tačiau praėjusios kadencijos Seime toks įstatymo pakeitimas nesulaukė pritarimo, teksią siūlyti dabartiniam Seimui. Pagėgių krašto keliais naudojasi muitininkai, pasieniečiai, todėl pasienio savivaldybei šis finansavimas turėtų būti didesnis. L. Graužinienė nustebo iš K. Komskio išgirdusi, kad pagėgiškis per sieną iš Rusijos gali įsinešti du kartus mažiau prekių negu, tarkim, Tauragės gyventojas.
„Vakar Šilutėje moterys tylėjo, vyrai kalbėjo, o čia visi tyli…“ – L. Graužinienė bandė prakalbinti savivaldybės darbuotojus, tačiau drąsių neatsirado. Meras V. Komskis informavo, kad Pagėgių vaikų globos namuose yra beveik tiek pat vaikų, kaip ir Saugų vaikų globos namuose, tačiau gyventojų Šilutės rajone yra keturis kartus daugiau negu Pagėgių krašte, o finansavimas skiriamas būtent pagal gyventojų skaičių. Šių įstaigų reikės, vaikų jose nemažės. K. Komskis teiravosi, kaip vertinti įstatymo pataisą, kad po 17 val. už vaikus atsakinga policija: gali atvykti, paimti iš šeimos, išvežti. Ir pokalbio dalyviai, ir L. Graužinienė tam nepritarė, nes kiltų problemų, vaikas patirtų stresą, baimę.
Pinigų bus mažiau
Meras V. Komskis informavo, kad Pagėgių socialinių paslaugų centras užima vaikus ir daug dirba su socialinės rizikos šeimų nariais, tačiau projektinis finansavimas eina į pabaigą, o iš Savivaldybės biudžeto įstaigai skirti 300 tūkst. Lt per metus – daugoka…
L. Graužinienė, išgirdusi apie projektus, išsamiai paaiškino, kad Vyriausybė jau paskirstė 2014-2020 metų Europos Sąjungos lėšas. „Savivaldybių vadovams sakau, kad šis europinio finansavimo etapas – paskutinis, todėl būtina išskirti būtiniausias ir svarbiausias programas, nes kai krisime į valstybės biudžetą, kuris be europinės paramos sumažės 7-8 milijardais litų, nebebus pinigų“, – kalbėjo Seimo pirmininkė, primindama, jog būtent pasibaigus europinei paramai, pagalbos į savivaldybes kreipsis nevyriausybinės ir kitokios organizacijos, įstaigos ir t.t. Po 2020 metų ne Europos Sąjunga Lietuvą rems, bet Lietuva turės Sąjungai mokėti…
Meras tikino, kad pagėgiškiai vien dideliems projektams gavo per 100 milijonų litų, padaryta daug, tik trūksta Vilkyškiuose kultūros namų ir sporto salės, būtina renovuoti vieną senelių globos namų pastatą, visose seniūnijose už europinę paramą įrengtos sporto aikštelės, pastatytas visoje Vakarų Lietuvoje moderniausias kultūros centras, sutvarkytos mokyklos, tebetvarkomos viešosios erdvės. Į tai L. Graužinienė atsakė, jog nepriekaištaujanti, tik įspėjanti ruoštis kitokiam gyvenimui.
K. Komskis teigė, jog didžiausios investicijos nukreipiamos į didžiuosius miestus, o tikslingiau būtų jas skirti provincijai, Pagėgių savivaldybė turėtų patekti į probleminių sąrašą, tuomet finansavimas gerokai didesnis. „Jeigu nebus pramonės, smulkaus ir vidutinio verslo, nebus taikoma verslui išimčių, čia žmonės negrįš“, – teigė K. Komskis, apkaltinęs konservatorių valdymą, kai buvo sunaikintas verslas. Esą tik Vilniuje pakilo žmonių pragyvenimo lygis, dar Klaipėdoje, o toks Pagėgių kraštas kaip gyveno blogai, taip ir gyvena. Į tai L. Graužinienė pasitelkė statistikos: kažkodėl pasienio savivaldybių gyventojų pajamos – mažiausios, o pagal vartojimo išlaidas jie patenka į pirmaujančius Lietuvoje…
Pakrypus kalbai apie ūkininkus, Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Ūselis liūdnai kalbėjo: kasmet ūkių sumažėja po 100 – žmonės miršta, išvyksta, nyksta kaimai. Stambiesiems pieno pardavėjams už pieną mokama brangiau, smulkiesiems – pigiau. Jeigu varganus melioracijos įrenginius perduos prižiūrėti ūkininkams, jie nepajėgs tvarkyti, nes viskas užleista, per dešimtmečius sutrūniję. K. Komskis pridūrė, kad trečdalis Pagėgių krašto teritorijos yra užliejamoje zonoje, todėl melioracijos įrenginiai užnešti, užkimšti, o melioracijai lėšų skiriama tiek pat, kiek ir kitiems, kur nėra potvynių. Meras pasigedo mažų pieno perdirbėjų, mažų parduotuvių, kaltino rinką užvaldžiusius didžiuosius prekybos centrus, kurie pelnus išsiveža į užsienio valstybes. Esą centrai nepriima parduoti nei ūkininko sūrio, nei sviesto, grietinės, smulkiajam verslui nebeliko vietos. „Be verslo mūsų kaimai išmirs, pasens, žmonės išvažinės į užsienį ar didmiesčius, beliks mūsų sutvarkytos mokyklos, muziejai, stadionai…“ – liūdnai konstatavo meras V. Komskis.
Ir susikibo
Pagėgių savivaldybės tarybos narys Edgaras Kuturys, atstovaujantis L. Graužinienės vadovaujamai Darbo partijai, neištvėrė, jog viskas piešiama gražiai, nors taip nėra: „Aš nepritariu, yra ir nereikalingų projektų. Tik statyti, tvarkyti… O ar reikia? Pasirinkti ne patys geriausi projektai. Ir administracijos darbuotojai yra siūlę, ko atsisakyti. Galima buvo tvarkytis racionaliau…“
K. Komskis replikavo: „Ten ir tamstos parašas buvo… Ekonominio pakilimo laiku buvo vienaip, per krizę – kitaip… Esi šilutiškis, tau Pagėgiai nerūpi…“
Įsiterpė meras V. Komskis: „Yra 21 Tarybos narys, sprendžia dauguma…“ Verta priminti, kad Pagėgių savivaldybės taryboje daugumą turi tvarkiečiai, šiai partijai atstovauja ir broliai Kęstas ir Virginijus Komskiai, o darbietis Edgaras Kuturys priklauso mažytei opozicijai, tiesa, yra dirbęs Savivaldybėje juristu.
L. Graužinienė įsiterpė, jog reikia visus išgirsti, priminė Seime esant 141 narį. „Turime girdėti vieni kitus…“ – Seimo vadovė bandė taikyti Pagėgių vyrus.

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 24

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite