Seimo pirmininkei – puokštė pasiūlymų

Antradienį Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, atvykusi į Pagėgių savivaldybę, susitikime su meru Virginijumi Komskiu, administracijos skyrių vedėjais dovanų gavo knygą ir puokštę pasiūlymų, o merui padovanojo Lietuvos Konstituciją. Pokalbyje dalyvavo ir Seimo pirmininko pavaduotojai Vydas Gedvilas bei aktyviausiai savo nuomonę išsakęs Kęstas Komskis, beje, buvęs Pagėgių savivaldybės meras. Trumpo pokalbio metu spėta net apsižodžiauti…

Nuotrauka pirmajam Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės vizitui Pagėgiuose prisiminti: (iš dešinės) mero pavaduotojas Vytautas Stanišauskas, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, meras Virginijus Komskis, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, Darbo partijos Pagėgių skyriaus pirmininkas, Savivaldybės tarybos narys Algis Grublys ir Darbo partijos atstovas Pagėgių savivaldybės taryboje Edgaras Kuturys. Autorės nuotr.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, pirmą kartą atvykusi į Pagėgius, vos pasisveikinusi paklausė: „O kur vienmandatininkas?“ Ką beatsakys viešnią pasitikęs Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, kai Šilutės-Pagėgių rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas socialdemokratas Artūras Skardžius neatvyko. Tiesa, vėlesnio pokalbio su savivaldybės darbuotojais metu netyčia paaiškėjo, kad L. Graužinienė nežinojo, jog čia išrinko A. Skardžių (K. Komskis į Seimą pateko pagal partijos sąrašą – red. pastaba).
Susitikimą su administracijos darbuotojais L. Graužinienė pradėjo paaiškinimu, kad lanko pajūrio savivaldybes, nori išgirsti pasiūlymų, pageidavimų, o pirmą kartą atvykusi į Pagėgius, be pokalbio su vietos valdžia, ilgokai diskutuos su pasienio, muitinės vadovais ir specialistais, kaip aukštaitė noriai susipažins su Mažosios Lietuvos kultūrą puoselėjančiu Martyno Jankaus muziejumi Bitėnuose, Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje aptars švietimo reikalus, susitiks su Rambyno regioninio parko direkcija.
Tiesa, tądien Pagėgių krašte pagal savo programą dirbo švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Į Pagėgius atvykusią Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę pasitiko Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis (centre) ir Darbo partijos Pagėgių skyriaus pirmininkas Algis Grublys.

Siūlymai
Seimo pirmininko pavaduotojas K. Komskis priminė potvynį, kurio metu savivaldybės administracijos direktoriui reikėtų didesnių galių tvarkytis, tačiau praėjusios kadencijos Seime toks įstatymo pakeitimas nesulaukė pritarimo, teksią siūlyti dabartiniam Seimui. Pagėgių krašto keliais naudojasi muitininkai, pasieniečiai, todėl pasienio savivaldybei šis finansavimas turėtų būti didesnis. L. Graužinienė nustebo iš K. Komskio išgirdusi, kad pagėgiškis per sieną iš Rusijos gali įsinešti du kartus mažiau prekių negu, tarkim, Tauragės gyventojas.
„Vakar Šilutėje moterys tylėjo, vyrai kalbėjo, o čia visi tyli…“ – L. Graužinienė bandė prakalbinti savivaldybės darbuotojus, tačiau drąsių neatsirado. Meras V. Komskis informavo, kad Pagėgių vaikų globos namuose yra beveik tiek pat vaikų, kaip ir Saugų vaikų globos namuose, tačiau gyventojų Šilutės rajone yra keturis kartus daugiau negu Pagėgių krašte, o finansavimas skiriamas būtent pagal gyventojų skaičių. Šių įstaigų reikės, vaikų jose nemažės. K. Komskis teiravosi, kaip vertinti įstatymo pataisą, kad po 17 val. už vaikus atsakinga policija: gali atvykti, paimti iš šeimos, išvežti. Ir pokalbio dalyviai, ir L. Graužinienė tam nepritarė, nes kiltų problemų, vaikas patirtų stresą, baimę.
Pinigų bus mažiau
Meras V. Komskis informavo, kad Pagėgių socialinių paslaugų centras užima vaikus ir daug dirba su socialinės rizikos šeimų nariais, tačiau projektinis finansavimas eina į pabaigą, o iš Savivaldybės biudžeto įstaigai skirti 300 tūkst. Lt per metus – daugoka…
L. Graužinienė, išgirdusi apie projektus, išsamiai paaiškino, kad Vyriausybė jau paskirstė 2014-2020 metų Europos Sąjungos lėšas. „Savivaldybių vadovams sakau, kad šis europinio finansavimo etapas – paskutinis, todėl būtina išskirti būtiniausias ir svarbiausias programas, nes kai krisime į valstybės biudžetą, kuris be europinės paramos sumažės 7-8 milijardais litų, nebebus pinigų“, – kalbėjo Seimo pirmininkė, primindama, jog būtent pasibaigus europinei paramai, pagalbos į savivaldybes kreipsis nevyriausybinės ir kitokios organizacijos, įstaigos ir t.t. Po 2020 metų ne Europos Sąjunga Lietuvą rems, bet Lietuva turės Sąjungai mokėti…
Meras tikino, kad pagėgiškiai vien dideliems projektams gavo per 100 milijonų litų, padaryta daug, tik trūksta Vilkyškiuose kultūros namų ir sporto salės, būtina renovuoti vieną senelių globos namų pastatą, visose seniūnijose už europinę paramą įrengtos sporto aikštelės, pastatytas visoje Vakarų Lietuvoje moderniausias kultūros centras, sutvarkytos mokyklos, tebetvarkomos viešosios erdvės. Į tai L. Graužinienė atsakė, jog nepriekaištaujanti, tik įspėjanti ruoštis kitokiam gyvenimui.
K. Komskis teigė, jog didžiausios investicijos nukreipiamos į didžiuosius miestus, o tikslingiau būtų jas skirti provincijai, Pagėgių savivaldybė turėtų patekti į probleminių sąrašą, tuomet finansavimas gerokai didesnis. „Jeigu nebus pramonės, smulkaus ir vidutinio verslo, nebus taikoma verslui išimčių, čia žmonės negrįš“, – teigė K. Komskis, apkaltinęs konservatorių valdymą, kai buvo sunaikintas verslas. Esą tik Vilniuje pakilo žmonių pragyvenimo lygis, dar Klaipėdoje, o toks Pagėgių kraštas kaip gyveno blogai, taip ir gyvena. Į tai L. Graužinienė pasitelkė statistikos: kažkodėl pasienio savivaldybių gyventojų pajamos – mažiausios, o pagal vartojimo išlaidas jie patenka į pirmaujančius Lietuvoje…
Pakrypus kalbai apie ūkininkus, Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Ūselis liūdnai kalbėjo: kasmet ūkių sumažėja po 100 – žmonės miršta, išvyksta, nyksta kaimai. Stambiesiems pieno pardavėjams už pieną mokama brangiau, smulkiesiems – pigiau. Jeigu varganus melioracijos įrenginius perduos prižiūrėti ūkininkams, jie nepajėgs tvarkyti, nes viskas užleista, per dešimtmečius sutrūniję. K. Komskis pridūrė, kad trečdalis Pagėgių krašto teritorijos yra užliejamoje zonoje, todėl melioracijos įrenginiai užnešti, užkimšti, o melioracijai lėšų skiriama tiek pat, kiek ir kitiems, kur nėra potvynių. Meras pasigedo mažų pieno perdirbėjų, mažų parduotuvių, kaltino rinką užvaldžiusius didžiuosius prekybos centrus, kurie pelnus išsiveža į užsienio valstybes. Esą centrai nepriima parduoti nei ūkininko sūrio, nei sviesto, grietinės, smulkiajam verslui nebeliko vietos. „Be verslo mūsų kaimai išmirs, pasens, žmonės išvažinės į užsienį ar didmiesčius, beliks mūsų sutvarkytos mokyklos, muziejai, stadionai…“ – liūdnai konstatavo meras V. Komskis.
Ir susikibo
Pagėgių savivaldybės tarybos narys Edgaras Kuturys, atstovaujantis L. Graužinienės vadovaujamai Darbo partijai, neištvėrė, jog viskas piešiama gražiai, nors taip nėra: „Aš nepritariu, yra ir nereikalingų projektų. Tik statyti, tvarkyti… O ar reikia? Pasirinkti ne patys geriausi projektai. Ir administracijos darbuotojai yra siūlę, ko atsisakyti. Galima buvo tvarkytis racionaliau…“
K. Komskis replikavo: „Ten ir tamstos parašas buvo… Ekonominio pakilimo laiku buvo vienaip, per krizę – kitaip… Esi šilutiškis, tau Pagėgiai nerūpi…“
Įsiterpė meras V. Komskis: „Yra 21 Tarybos narys, sprendžia dauguma…“ Verta priminti, kad Pagėgių savivaldybės taryboje daugumą turi tvarkiečiai, šiai partijai atstovauja ir broliai Kęstas ir Virginijus Komskiai, o darbietis Edgaras Kuturys priklauso mažytei opozicijai, tiesa, yra dirbęs Savivaldybėje juristu.
L. Graužinienė įsiterpė, jog reikia visus išgirsti, priminė Seime esant 141 narį. „Turime girdėti vieni kitus…“ – Seimo vadovė bandė taikyti Pagėgių vyrus.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite