Seimo pirmininkei – puokštė pasiūlymų

Antradienį Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, atvykusi į Pagėgių savivaldybę, susitikime su meru Virginijumi Komskiu, administracijos skyrių vedėjais dovanų gavo knygą ir puokštę pasiūlymų, o merui padovanojo Lietuvos Konstituciją. Pokalbyje dalyvavo ir Seimo pirmininko pavaduotojai Vydas Gedvilas bei aktyviausiai savo nuomonę išsakęs Kęstas Komskis, beje, buvęs Pagėgių savivaldybės meras. Trumpo pokalbio metu spėta net apsižodžiauti…

Nuotrauka pirmajam Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės vizitui Pagėgiuose prisiminti: (iš dešinės) mero pavaduotojas Vytautas Stanišauskas, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, meras Virginijus Komskis, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, Darbo partijos Pagėgių skyriaus pirmininkas, Savivaldybės tarybos narys Algis Grublys ir Darbo partijos atstovas Pagėgių savivaldybės taryboje Edgaras Kuturys. Autorės nuotr.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, pirmą kartą atvykusi į Pagėgius, vos pasisveikinusi paklausė: „O kur vienmandatininkas?“ Ką beatsakys viešnią pasitikęs Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, kai Šilutės-Pagėgių rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas socialdemokratas Artūras Skardžius neatvyko. Tiesa, vėlesnio pokalbio su savivaldybės darbuotojais metu netyčia paaiškėjo, kad L. Graužinienė nežinojo, jog čia išrinko A. Skardžių (K. Komskis į Seimą pateko pagal partijos sąrašą – red. pastaba).
Susitikimą su administracijos darbuotojais L. Graužinienė pradėjo paaiškinimu, kad lanko pajūrio savivaldybes, nori išgirsti pasiūlymų, pageidavimų, o pirmą kartą atvykusi į Pagėgius, be pokalbio su vietos valdžia, ilgokai diskutuos su pasienio, muitinės vadovais ir specialistais, kaip aukštaitė noriai susipažins su Mažosios Lietuvos kultūrą puoselėjančiu Martyno Jankaus muziejumi Bitėnuose, Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje aptars švietimo reikalus, susitiks su Rambyno regioninio parko direkcija.
Tiesa, tądien Pagėgių krašte pagal savo programą dirbo švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Į Pagėgius atvykusią Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę pasitiko Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis (centre) ir Darbo partijos Pagėgių skyriaus pirmininkas Algis Grublys.

Siūlymai
Seimo pirmininko pavaduotojas K. Komskis priminė potvynį, kurio metu savivaldybės administracijos direktoriui reikėtų didesnių galių tvarkytis, tačiau praėjusios kadencijos Seime toks įstatymo pakeitimas nesulaukė pritarimo, teksią siūlyti dabartiniam Seimui. Pagėgių krašto keliais naudojasi muitininkai, pasieniečiai, todėl pasienio savivaldybei šis finansavimas turėtų būti didesnis. L. Graužinienė nustebo iš K. Komskio išgirdusi, kad pagėgiškis per sieną iš Rusijos gali įsinešti du kartus mažiau prekių negu, tarkim, Tauragės gyventojas.
„Vakar Šilutėje moterys tylėjo, vyrai kalbėjo, o čia visi tyli…“ – L. Graužinienė bandė prakalbinti savivaldybės darbuotojus, tačiau drąsių neatsirado. Meras V. Komskis informavo, kad Pagėgių vaikų globos namuose yra beveik tiek pat vaikų, kaip ir Saugų vaikų globos namuose, tačiau gyventojų Šilutės rajone yra keturis kartus daugiau negu Pagėgių krašte, o finansavimas skiriamas būtent pagal gyventojų skaičių. Šių įstaigų reikės, vaikų jose nemažės. K. Komskis teiravosi, kaip vertinti įstatymo pataisą, kad po 17 val. už vaikus atsakinga policija: gali atvykti, paimti iš šeimos, išvežti. Ir pokalbio dalyviai, ir L. Graužinienė tam nepritarė, nes kiltų problemų, vaikas patirtų stresą, baimę.
Pinigų bus mažiau
Meras V. Komskis informavo, kad Pagėgių socialinių paslaugų centras užima vaikus ir daug dirba su socialinės rizikos šeimų nariais, tačiau projektinis finansavimas eina į pabaigą, o iš Savivaldybės biudžeto įstaigai skirti 300 tūkst. Lt per metus – daugoka…
L. Graužinienė, išgirdusi apie projektus, išsamiai paaiškino, kad Vyriausybė jau paskirstė 2014-2020 metų Europos Sąjungos lėšas. „Savivaldybių vadovams sakau, kad šis europinio finansavimo etapas – paskutinis, todėl būtina išskirti būtiniausias ir svarbiausias programas, nes kai krisime į valstybės biudžetą, kuris be europinės paramos sumažės 7-8 milijardais litų, nebebus pinigų“, – kalbėjo Seimo pirmininkė, primindama, jog būtent pasibaigus europinei paramai, pagalbos į savivaldybes kreipsis nevyriausybinės ir kitokios organizacijos, įstaigos ir t.t. Po 2020 metų ne Europos Sąjunga Lietuvą rems, bet Lietuva turės Sąjungai mokėti…
Meras tikino, kad pagėgiškiai vien dideliems projektams gavo per 100 milijonų litų, padaryta daug, tik trūksta Vilkyškiuose kultūros namų ir sporto salės, būtina renovuoti vieną senelių globos namų pastatą, visose seniūnijose už europinę paramą įrengtos sporto aikštelės, pastatytas visoje Vakarų Lietuvoje moderniausias kultūros centras, sutvarkytos mokyklos, tebetvarkomos viešosios erdvės. Į tai L. Graužinienė atsakė, jog nepriekaištaujanti, tik įspėjanti ruoštis kitokiam gyvenimui.
K. Komskis teigė, jog didžiausios investicijos nukreipiamos į didžiuosius miestus, o tikslingiau būtų jas skirti provincijai, Pagėgių savivaldybė turėtų patekti į probleminių sąrašą, tuomet finansavimas gerokai didesnis. „Jeigu nebus pramonės, smulkaus ir vidutinio verslo, nebus taikoma verslui išimčių, čia žmonės negrįš“, – teigė K. Komskis, apkaltinęs konservatorių valdymą, kai buvo sunaikintas verslas. Esą tik Vilniuje pakilo žmonių pragyvenimo lygis, dar Klaipėdoje, o toks Pagėgių kraštas kaip gyveno blogai, taip ir gyvena. Į tai L. Graužinienė pasitelkė statistikos: kažkodėl pasienio savivaldybių gyventojų pajamos – mažiausios, o pagal vartojimo išlaidas jie patenka į pirmaujančius Lietuvoje…
Pakrypus kalbai apie ūkininkus, Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Ūselis liūdnai kalbėjo: kasmet ūkių sumažėja po 100 – žmonės miršta, išvyksta, nyksta kaimai. Stambiesiems pieno pardavėjams už pieną mokama brangiau, smulkiesiems – pigiau. Jeigu varganus melioracijos įrenginius perduos prižiūrėti ūkininkams, jie nepajėgs tvarkyti, nes viskas užleista, per dešimtmečius sutrūniję. K. Komskis pridūrė, kad trečdalis Pagėgių krašto teritorijos yra užliejamoje zonoje, todėl melioracijos įrenginiai užnešti, užkimšti, o melioracijai lėšų skiriama tiek pat, kiek ir kitiems, kur nėra potvynių. Meras pasigedo mažų pieno perdirbėjų, mažų parduotuvių, kaltino rinką užvaldžiusius didžiuosius prekybos centrus, kurie pelnus išsiveža į užsienio valstybes. Esą centrai nepriima parduoti nei ūkininko sūrio, nei sviesto, grietinės, smulkiajam verslui nebeliko vietos. „Be verslo mūsų kaimai išmirs, pasens, žmonės išvažinės į užsienį ar didmiesčius, beliks mūsų sutvarkytos mokyklos, muziejai, stadionai…“ – liūdnai konstatavo meras V. Komskis.
Ir susikibo
Pagėgių savivaldybės tarybos narys Edgaras Kuturys, atstovaujantis L. Graužinienės vadovaujamai Darbo partijai, neištvėrė, jog viskas piešiama gražiai, nors taip nėra: „Aš nepritariu, yra ir nereikalingų projektų. Tik statyti, tvarkyti… O ar reikia? Pasirinkti ne patys geriausi projektai. Ir administracijos darbuotojai yra siūlę, ko atsisakyti. Galima buvo tvarkytis racionaliau…“
K. Komskis replikavo: „Ten ir tamstos parašas buvo… Ekonominio pakilimo laiku buvo vienaip, per krizę – kitaip… Esi šilutiškis, tau Pagėgiai nerūpi…“
Įsiterpė meras V. Komskis: „Yra 21 Tarybos narys, sprendžia dauguma…“ Verta priminti, kad Pagėgių savivaldybės taryboje daugumą turi tvarkiečiai, šiai partijai atstovauja ir broliai Kęstas ir Virginijus Komskiai, o darbietis Edgaras Kuturys priklauso mažytei opozicijai, tiesa, yra dirbęs Savivaldybėje juristu.
L. Graužinienė įsiterpė, jog reikia visus išgirsti, priminė Seime esant 141 narį. „Turime girdėti vieni kitus…“ – Seimo vadovė bandė taikyti Pagėgių vyrus.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Užsienyje įsikūrę Šilutės rajono gyventojai šiemet susilaukė 57 naujagimių

Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris skelbia, kad lapkritį įregistruoti 22 naujagimiai, iš jų 5 gimę užsienyje. Per 11 šių metų mėnesių sulaukta 312 naujagimių, iš šio skaičiaus 57 gimė užsienio valstybėse. Lapkritį populiarūs buvo šie vardai: Matas, Jokūbas, Iglė, Liepa, reti – Tumas, Dovas, Lugnė, Upė. Iš 22 lapkritį užregistruotų naujagimių 14  berniukų ir 8  mergaitės, 13 mažylių susilaukė Šilutės miesto gyventojai, 44 – kaimiškųjų seniūnijų šeimos. Visus šių metų mėnesius mirusiųjų skaičiai buvo gerokai didesni už naujagimių. Lapkritį

Pasityčiojo iš paskutiniojo velionės noro

Netikėtai mirusios tauragiškės šeima ir artimieji iki šiol negali atsigauti ne tik dėl mylimo žmogaus netekties, bet ir šoko, kurį patyrė vykdydami paskutinę velionės valią. Kėdainiuose įsikūrusiame Lietuvos krematoriume moterį kremuoti iš pradžių atsisakyta dėl neva netinkamo karsto, o vėliau ir dėl jos pačios svorio.  Teko patirti tikrą košmarą Įtariama, kad iš velionės bei jos artimųjų galėjo būti pasityčiota, nes kažkam labai skubiai prireikė krematoriumo paslaugos. Sutrikus sveikatai, 52 metų Tauragės gyventoja (kilusi iš Katyčių) mirė praėjusią savaitę, lapkričio 29

Kvietimas teikti idėjas Klaipėdos krašto metų programai

Šilutė ir visas Klaipėdos kraštas 2023 m. ruošiasi paminėti neeilinį istorinį įvykį – Klaipėdos krašto suvienijimo su Lietuvos Respublika 100-metį. Šis istorinis įvykis turi ypatingą svarbą Valstybės ir tautos likimo bei raidos istorijoje. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. birželio 17 d. priėmė nutarimą  „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“, kuris turi politinę ir kultūrinę reikšmę. Kviečiame įstaigas, organizacijas, meno kūrėjus telkis, diskutuoti ir teikti idėjas, kaip galėtume šio ypatingo įvykio jubiliejų paminėti Šilutės rajone ir etnografiniame Mažosios Lietuvos regione.

Nuo sausio  brangiau mokėsime už komunalinių atliekų tvarkymą?

Šią savaitę Šilutės rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose vietos politikai svarsto, ar didinti mokesčius už komunalinių atliekų tvarkymą. Tikslas – patvirtinti naujus Šilutės r. savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus dėl pasikeitusių įkainių. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2020 m. spalio 28 d. valdybos sprendimu nuo 2021 m. sausio 1 d. Šilutės rajono savivaldybei nustatytas 44,13 Eur/t su PVM „vartų mokestis“. Pagal atliktus skaičiavimus Šilutės rajono savivaldybės „vartų mokestis“ už komunalinių

Taip pat skaitykite