Seimo narys T. Tomilinas nemėgsta laiškų

Į Šilutę atvykęs Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas Šilutės r. savivaldybėje susitiko su rajono socialiniais darbuotojais, seniūnais ir aktyviais miestelėnais.

Į Šilutę atvykęs Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas (antras iš kairės) Šilutės r. savivaldybėje susitiko su rajono socialiniais darbuotojais, seniūnais. Susitikime dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas pensijų klausimais Liutauras Vičkačka (kairėje), meras Vytautas Laurinavičius, Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda.

Atvykti į Šilutę Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotoją Tomą Tomiliną pakvietė Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, taip pat dalyvavęs šiame susitikime. Kartu atvyko socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas pensijų klausimais Liutauras Vičkačka, iš 25 Šilutės r. savivaldybės tarybos narių, skaičiuojant ir merą, dalyvavo 4… Gal būtų buvę pravartu išgirsti T. Tomilino patarimą socialiniams darbuotojams: „Ar spaudėt Tarybos narius? Ar su jais kalbėjote? Ar turit Taryboje savų?..“ Ko gero, atsakyti būtų galima trimis „ne“.

Anot T. Tomilino, Seimas sustiprino savo įtaką priimant šių metų biudžetą, kuris naudingesnis regionams, nuolatos užgožtiems didmiesčių, Vyriausybei tekę skaitytis su regionų užtarėjais. „Turime didžiuotis tuo, kas pavyko: pensijų didinimas prilygsta proveržiui, didėja įvairių sričių darbuotojų atlyginimai, tačiau reikia neužmiršti, kad mažo pyrago raikymas baigiasi trupiniais… Visų išmokų didinimui reikia lėšų šaltinių, reikia daugiau įplaukų į biudžetą…“ – pasakojo T. Tomilinas, prašydamas socialinių darbuotojų, kaip šio darbo praktikų, pastabų, kritikos, pasiūlymų, nes ir vadinamieji vaiko pinigai galbūt nedidės šuoliais, vaikų skurdas Lietuvoje sparčiai mažėja, o išmokų didinimui ir pritariama, ir nepritariama.

Diskusijoje su Seimo nariais dalyvavo Šilutės rajono socialiniai darbuotojai, už šią sritį atsakingi Savivaldybės darbuotojai, trys Savivaldybės tarybos nariai.

Priminė savivaldybių savarankiškumą
Meras V. Laurinaitis papasakojo, kad neliks Saugų vaikų globos namų, globotiniai šeimynomis įsikuria atskiruose namuose. Dar reikia 90 tūkst. eurų namui nupirkti. Jau informavome, kad laisvuose Saugų vaikų globos namuose patalpos ruošiamos Šilutės senelių namų filialui. Meras kalbėjo, jog nepanaudotų socialinei paramai skirtųjų lėšų tenka imti ir švietimo reikmėms, kur labai būtina, nors logiškiau būtų iš to didinti socialinių darbuotojų atlyginimus, gerinti jų darbo sąlygas, aprūpinti transportu ir t. t. Anot mero, ministrai ragina didinti atlyginimus kultūros, kitų sričių darbuotojams vis siūlydami, kad pusę šių išlaidų dengtų Savivaldybė, kuri tam pinigų neturi.

Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis patikino, kad nepanaudotų socialinei paramai skirtųjų lėšų esą gerokai mažiau negu viešai skelbiama, tikrai jų nelieka 60 proc. Pašalpų išmokama mažiau, nes nebešelpiami tie, kurie gudriai sugebėdavo pasirūpinti pašalpa. A. Šimelionis atkreipė svečių dėmesį, jog vertėtų atsisakyti nuo vaikystės psichikos liga sergančių asmenų kasmetinio tikrinimo, kvietimo į komisiją, jei gydytojas konstatuoja, kad ligonio būklė nepagerėjo.

Diskusijoje su Seimo nariais dalyvavo Šilutės rajono socialiniai darbuotojai, už šią sritį atsakingi Savivaldybės darbuotojai.

Biurokratizmo įžvelgė ir meras, mat esą daug kliuvinių laisvose mokyklų patalpose bendruomenei steigti Vaiko dienos centrą, nors iš pirmo žvilgsnio toks sprendimas būtų logiškas. T. Tomilinas atsakė, jog savivaldybės yra savarankiškos spręsti, kur ir kas turi įsikurti, dirbti, kaip yra naudingiau. Meras atsakė, jog yra reikalavimas, kad patalpos, kuriose bendruomenė steigia Vaiko dienos centrą, turi priklausyti būtent bendruomenei… T. Tomilinas dar kartą patarė nerašyti ir nesiųsti raštų, o daryti taip, kaip žmogui būtų patogiau, naudingiau. Paraginęs netaupyti socialinėms reikmėms skiriamų lėšų, du kartus pagalvoti, ar tikrai žmogui nemokėti pašalpos, svečias sakė, jog kalbos dėl mokyklų ateities nerimsta, laisvose mokyklų patalpose tikrai gali kurtis vaiko dienos centrai, pagirtina, jei tam ryžtasi nevyriausybinės organizacijos. Savivaldybių reikalas parūpinti patalpų, skatinti tokias organizacijas teikti socialines paslaugas, nedaryti dirbtinių kliūčių. Dėl algų kėlimo, anot T. Tomilino, ne ministras turi tartis su meru, o meras su savo rajono darbuotojais. „Mūsų nereikia spausti, mes atlyginimus didiname. Tik kai ministrai vis ragina prisidėti, ne viskam pinigų yra…“ – atsakė meras.

Pastebėjimai
Diskusija pakrypo, kad į valstybės biudžetą turėtų gausėtų įplaukų. Anot mero, tikrai galima labiau apmokestinti didžiuosius prekybos centrus. T. Tomilinas teigė, jog bus ir naujų mokesčių, esą pradžia jau padaryta, didėja kapitalo apmokestinimas, mažėja darbo pajamų mokesčiai, o prekybos centrai gali į biudžetą mokėti daugiau, taip ir bus.
Prakalbo į susitikimą atėjęs šilutiškis verslininkas Rimantas Jaruškevičius, pasiūlęs rinkti seniūnus, tuomet žmonės turėtų į ką kreiptis. O pajamų į valstybės biudžetą esą galima gauti apmokestinus prekybos centrus pagal jų turimą plotą. T. Tomilinas priminė, jog Vilniuje už 170 milijonų eurų pastatytas naujas prekybos centras. Viena įmonė gali skirti tokias sumas investicijoms!

Socialinės paramos skyriuje dirbanti Audronė Barauskienė pastebėjo, kad po vaiko teisių apsaugos reformos likę įstatymų spragų, esama prieštaravimų, juos būtina taisyti. Prieš keičiant įstatymus verta diskutuoti su šio darbo praktikais, neturėtų būti rekomendacinio pobūdžio nuorodų, kurias savivaldybės taiko skirtingai ir dėl to kyla neaiškumų.
„Įstatymas – ne šventa karvė. Siūlote Seimo nariui pataisas, svarstome, Seimas įstatymą keičia…“ – atsakė T. Tomilinas, diskusijas pavadinęs gerokai naudingesnėmis už laiškus bei raštus su pasiūlymais…

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kultūros darbuotojai mokėsi idėjas paversti realybe

Kultūros bendruomenė nuolatos susiduria su naujų idėjų paieškos iššūkiais (ypač projektų rašymo laikotarpiu), nes kartais atrodo, kad viskas jau buvo sugalvota ir sukurta. Tačiau kas iš tiesų yra gera idėja, ko reikia, kad ją pavyktų paversti sėkminga realybe? Šito Šilutės rajono kultūros darbuotojai kartu su Klaipėdos r. savivaldybės J. Lankučio viešosios bibliotekos bibliotekininkais gegužės 8–9 d. mokėsi vykusiuose mokymuose „Kūrybinis procesas: nuo idėjos iki paraiškos“. Dviejų dienų mokymus vedė kompetentingų ir profesionalių kūrybinės asociacijos „Žuvies akis“ lektorių Godos Giedraitytės ir

Įvyko tradicinės sportinių šokių varžybos „Pamario pora 2024“

Jau 27-eri metai Šilutės sportinių šokių klubas „Lūgnė“, kartu su Lietuvos sportinių šokių federacija (LSŠF) Šilutėje organizuoja Lietuvos sportinių šokių reitingo varžybas „Pamario pora“. Į Pamario kraštą atvyksta varžytis sportinių šokių šokėjai iš įvairių Lietuvos miestų bei užsienio. Šiais metais šokėjus vertino Lietuvos bei tarptautinės kategorijos sportinių šokių vertintojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Varžybose dalyvavo daug talentingų šokėjų iš įvairių Lietuvos miestų ir Liepojos (Latvija). Ne vienoje rungtyje sėkmė lydėjo šilutiškius. Šios varžybos yra net ik gera proga

Projekto „Metai su knyga 2‘‘ ambasadorius Juozas Ališauskas – Vydūno viešojoje bibliotekoje

Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje lankėsi jau antrus metus besitęsiančio respublikinio projekto „Metai su knyga 2“ paauglių skaitymo ambasadorius, aktorius, pedagogas, slemeris Juozas Ališauskas. Džiugu, jog šio skaitymo skatinimui skirto projekto ambasadoriai kasmet susitinka su įvairaus amžiaus Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos lankytojais ir supažindina su savo kūryba. Projekto organizatoriai: Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apskričių viešosios bibliotekos, Ąžuolyno biblioteka ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka drauge su Lietuvos savivaldybių viešosiomis bibliotekomis. Kūrybiniame improvizacijų kupiname susitikime su kūrėju Juozu Ališausku dalyvavo Pagėgių Algimanto

Europos tamsiąją medunešę bitę siūloma įrašyti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą

Lietuvos raudonosios knygos komisija siūlo įrašyti Europos tamsiąją medunešę bitę (Apis mellifera mellifera) į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, vadinamą Lietuvos raudonąja knyga. Į šį sąrašą siūloma įrašyti tik gamtoje (uoksuose ar drevėse) gyvenančias šios bičių rūšies šeimas. Laikomų ir veisiamų nelaisvėje (aviliuose) Europos tamsiųjų medunešių bičių populiacijų dalis į jį nebūtų įtraukta. Netaikant šiam vietinės bitės porūšiui teisinių apsaugos priemonių, nustatytų Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, negalima užtikrinti, kad šio porūšio laukinės populiacijos nebus prarastos.

Taip pat skaitykite