Seimo narys T. Tomilinas nemėgsta laiškų

Į Šilutę atvykęs Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas Šilutės r. savivaldybėje susitiko su rajono socialiniais darbuotojais, seniūnais ir aktyviais miestelėnais.

Į Šilutę atvykęs Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas (antras iš kairės) Šilutės r. savivaldybėje susitiko su rajono socialiniais darbuotojais, seniūnais. Susitikime dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas pensijų klausimais Liutauras Vičkačka (kairėje), meras Vytautas Laurinavičius, Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda.

Atvykti į Šilutę Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotoją Tomą Tomiliną pakvietė Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, taip pat dalyvavęs šiame susitikime. Kartu atvyko socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas pensijų klausimais Liutauras Vičkačka, iš 25 Šilutės r. savivaldybės tarybos narių, skaičiuojant ir merą, dalyvavo 4… Gal būtų buvę pravartu išgirsti T. Tomilino patarimą socialiniams darbuotojams: „Ar spaudėt Tarybos narius? Ar su jais kalbėjote? Ar turit Taryboje savų?..“ Ko gero, atsakyti būtų galima trimis „ne“.

Anot T. Tomilino, Seimas sustiprino savo įtaką priimant šių metų biudžetą, kuris naudingesnis regionams, nuolatos užgožtiems didmiesčių, Vyriausybei tekę skaitytis su regionų užtarėjais. „Turime didžiuotis tuo, kas pavyko: pensijų didinimas prilygsta proveržiui, didėja įvairių sričių darbuotojų atlyginimai, tačiau reikia neužmiršti, kad mažo pyrago raikymas baigiasi trupiniais… Visų išmokų didinimui reikia lėšų šaltinių, reikia daugiau įplaukų į biudžetą…“ – pasakojo T. Tomilinas, prašydamas socialinių darbuotojų, kaip šio darbo praktikų, pastabų, kritikos, pasiūlymų, nes ir vadinamieji vaiko pinigai galbūt nedidės šuoliais, vaikų skurdas Lietuvoje sparčiai mažėja, o išmokų didinimui ir pritariama, ir nepritariama.

Diskusijoje su Seimo nariais dalyvavo Šilutės rajono socialiniai darbuotojai, už šią sritį atsakingi Savivaldybės darbuotojai, trys Savivaldybės tarybos nariai.

Priminė savivaldybių savarankiškumą
Meras V. Laurinaitis papasakojo, kad neliks Saugų vaikų globos namų, globotiniai šeimynomis įsikuria atskiruose namuose. Dar reikia 90 tūkst. eurų namui nupirkti. Jau informavome, kad laisvuose Saugų vaikų globos namuose patalpos ruošiamos Šilutės senelių namų filialui. Meras kalbėjo, jog nepanaudotų socialinei paramai skirtųjų lėšų tenka imti ir švietimo reikmėms, kur labai būtina, nors logiškiau būtų iš to didinti socialinių darbuotojų atlyginimus, gerinti jų darbo sąlygas, aprūpinti transportu ir t. t. Anot mero, ministrai ragina didinti atlyginimus kultūros, kitų sričių darbuotojams vis siūlydami, kad pusę šių išlaidų dengtų Savivaldybė, kuri tam pinigų neturi.

Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis patikino, kad nepanaudotų socialinei paramai skirtųjų lėšų esą gerokai mažiau negu viešai skelbiama, tikrai jų nelieka 60 proc. Pašalpų išmokama mažiau, nes nebešelpiami tie, kurie gudriai sugebėdavo pasirūpinti pašalpa. A. Šimelionis atkreipė svečių dėmesį, jog vertėtų atsisakyti nuo vaikystės psichikos liga sergančių asmenų kasmetinio tikrinimo, kvietimo į komisiją, jei gydytojas konstatuoja, kad ligonio būklė nepagerėjo.

Diskusijoje su Seimo nariais dalyvavo Šilutės rajono socialiniai darbuotojai, už šią sritį atsakingi Savivaldybės darbuotojai.

Biurokratizmo įžvelgė ir meras, mat esą daug kliuvinių laisvose mokyklų patalpose bendruomenei steigti Vaiko dienos centrą, nors iš pirmo žvilgsnio toks sprendimas būtų logiškas. T. Tomilinas atsakė, jog savivaldybės yra savarankiškos spręsti, kur ir kas turi įsikurti, dirbti, kaip yra naudingiau. Meras atsakė, jog yra reikalavimas, kad patalpos, kuriose bendruomenė steigia Vaiko dienos centrą, turi priklausyti būtent bendruomenei… T. Tomilinas dar kartą patarė nerašyti ir nesiųsti raštų, o daryti taip, kaip žmogui būtų patogiau, naudingiau. Paraginęs netaupyti socialinėms reikmėms skiriamų lėšų, du kartus pagalvoti, ar tikrai žmogui nemokėti pašalpos, svečias sakė, jog kalbos dėl mokyklų ateities nerimsta, laisvose mokyklų patalpose tikrai gali kurtis vaiko dienos centrai, pagirtina, jei tam ryžtasi nevyriausybinės organizacijos. Savivaldybių reikalas parūpinti patalpų, skatinti tokias organizacijas teikti socialines paslaugas, nedaryti dirbtinių kliūčių. Dėl algų kėlimo, anot T. Tomilino, ne ministras turi tartis su meru, o meras su savo rajono darbuotojais. „Mūsų nereikia spausti, mes atlyginimus didiname. Tik kai ministrai vis ragina prisidėti, ne viskam pinigų yra…“ – atsakė meras.

Pastebėjimai
Diskusija pakrypo, kad į valstybės biudžetą turėtų gausėtų įplaukų. Anot mero, tikrai galima labiau apmokestinti didžiuosius prekybos centrus. T. Tomilinas teigė, jog bus ir naujų mokesčių, esą pradžia jau padaryta, didėja kapitalo apmokestinimas, mažėja darbo pajamų mokesčiai, o prekybos centrai gali į biudžetą mokėti daugiau, taip ir bus.
Prakalbo į susitikimą atėjęs šilutiškis verslininkas Rimantas Jaruškevičius, pasiūlęs rinkti seniūnus, tuomet žmonės turėtų į ką kreiptis. O pajamų į valstybės biudžetą esą galima gauti apmokestinus prekybos centrus pagal jų turimą plotą. T. Tomilinas priminė, jog Vilniuje už 170 milijonų eurų pastatytas naujas prekybos centras. Viena įmonė gali skirti tokias sumas investicijoms!

Socialinės paramos skyriuje dirbanti Audronė Barauskienė pastebėjo, kad po vaiko teisių apsaugos reformos likę įstatymų spragų, esama prieštaravimų, juos būtina taisyti. Prieš keičiant įstatymus verta diskutuoti su šio darbo praktikais, neturėtų būti rekomendacinio pobūdžio nuorodų, kurias savivaldybės taiko skirtingai ir dėl to kyla neaiškumų.
„Įstatymas – ne šventa karvė. Siūlote Seimo nariui pataisas, svarstome, Seimas įstatymą keičia…“ – atsakė T. Tomilinas, diskusijas pavadinęs gerokai naudingesnėmis už laiškus bei raštus su pasiūlymais…

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškos sraigės įtiko ir prancūzų gurmanams

Lemtingas lietuviško verslo sprendimas buvo sraiges ne auginti, o supirkti ir perdirbti. Šaldytus maisto produktus iš sraigių mėsos prieš aštuonerius metus gaminti pradėjusi bendrovė „Darvėja“ aktyviai tyrinėjo Lietuvos ir užsienio rinkas, dalyvavo tarptautinėse parodose. Verslas nusprendė investuoti į sraigių mėsos perdirbimo technologijas ir modernią įrangą. Apie šaldytų sraigių mėsos produktų gamybą, žiūrėkite reportaže: Ši įmonė šiandien skina nuoseklaus darbo ir išplėtotų partnerysčių vaisius – aukštos kokybės lietuviška produkcija pasaulyje tampa vis populiaresnė. Be to, ir pirkėjai Lietuvoje atranda greitai paruošiamus

Provanso paieškos nuvedė į Venckus

Žodis Provansas mums asocijuojasi su Prancūzijos miestais Nica, Marseliu, Kanais, Avinjonu, ir, žinoma, levandomis. Žydintys laukai užburia akis, o kvapas įsimena ilgam. Negalėdami nuvykti į Prancūziją, džiaugiamės turėdami galimybę pasigrožėti šių nuostabių augalų vaizdais ir kvapais visai mūsų pašonėje – Venckų kaime, prie Žemaičių Naumiesčio. Levandų sode mus, būrelį Šilutės moterų seklyčios narių, pasitiko šeimininkai Lina ir Mindaugas Vingiai. Pirmiausia pasivaikščiojome po levandų lauką, supantį didelę seną obelį, dar dosniai dalijančią derlių. Kieme akys krypo į atskiruose didelio sodo kampeliuose

Zigmantas Balčytis išrinktas Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotoju

Liepos 29 d. istorinėje vietovėje, pirmojoje Lietuvos sostinėje Kernavėje, įvyko neeilinis LR Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno Jono Pinskaus vadovaujamos partijos suvažiavimas. Ši partija, anot J. Pinskaus,  įgauna naują kryptį – tampa Lietuvos regionų partija su nauja programa, įstatais, o svarbiausia – unikaliu, novatorišku, šalies regionus ir juose gyvenančius žmones, jų tikėjimą geresne dabartimi ir ateitimi atspindinčiu identitetu. Šio neeilinio suvažiavimo metu partijos pirmininko pavaduotoju buvo patvirtintas naujas partijos narys, Seimo narys, Seimo audito komiteto pirmininkas, sukaupęs didžiulę patirtį būdamas

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba įvertino UAB „Šilutės šilumos tinklų“ finansinį pajėgumą

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vykdydama energetikos įmonių veiklos priežiūrą bei siekdama, kad vartotojai gautų nepertraukiamas bei kokybiškas paslaugas, atliko šilumos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų finansinio pajėgumo vertinimą. VERT konstatavo, kad 43 šilumos tiekimo įmonių 2020 metų pabaigos finansinis pajėgumas vertinamas kaip pakankamas. Šiame sąraše ir Šilutės rajono savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės šilumos tinklai“. UAB „Ukmergės šiluma“ finansinis pajėgumas vertinamas kaip  nepakankamas, nes ūkio subjekto bendrasis finansinio pajėgumo  rodiklis ataskaitiniais metais turi būti didesnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos inf.

Taip pat skaitykite