Seimo narys T. Tomilinas nemėgsta laiškų

Į Šilutę atvykęs Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas Šilutės r. savivaldybėje susitiko su rajono socialiniais darbuotojais, seniūnais ir aktyviais miestelėnais.

Į Šilutę atvykęs Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas (antras iš kairės) Šilutės r. savivaldybėje susitiko su rajono socialiniais darbuotojais, seniūnais. Susitikime dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas pensijų klausimais Liutauras Vičkačka (kairėje), meras Vytautas Laurinavičius, Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda.

Atvykti į Šilutę Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotoją Tomą Tomiliną pakvietė Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, taip pat dalyvavęs šiame susitikime. Kartu atvyko socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas pensijų klausimais Liutauras Vičkačka, iš 25 Šilutės r. savivaldybės tarybos narių, skaičiuojant ir merą, dalyvavo 4… Gal būtų buvę pravartu išgirsti T. Tomilino patarimą socialiniams darbuotojams: „Ar spaudėt Tarybos narius? Ar su jais kalbėjote? Ar turit Taryboje savų?..“ Ko gero, atsakyti būtų galima trimis „ne“.

Anot T. Tomilino, Seimas sustiprino savo įtaką priimant šių metų biudžetą, kuris naudingesnis regionams, nuolatos užgožtiems didmiesčių, Vyriausybei tekę skaitytis su regionų užtarėjais. „Turime didžiuotis tuo, kas pavyko: pensijų didinimas prilygsta proveržiui, didėja įvairių sričių darbuotojų atlyginimai, tačiau reikia neužmiršti, kad mažo pyrago raikymas baigiasi trupiniais… Visų išmokų didinimui reikia lėšų šaltinių, reikia daugiau įplaukų į biudžetą…“ – pasakojo T. Tomilinas, prašydamas socialinių darbuotojų, kaip šio darbo praktikų, pastabų, kritikos, pasiūlymų, nes ir vadinamieji vaiko pinigai galbūt nedidės šuoliais, vaikų skurdas Lietuvoje sparčiai mažėja, o išmokų didinimui ir pritariama, ir nepritariama.

Diskusijoje su Seimo nariais dalyvavo Šilutės rajono socialiniai darbuotojai, už šią sritį atsakingi Savivaldybės darbuotojai, trys Savivaldybės tarybos nariai.

Priminė savivaldybių savarankiškumą
Meras V. Laurinaitis papasakojo, kad neliks Saugų vaikų globos namų, globotiniai šeimynomis įsikuria atskiruose namuose. Dar reikia 90 tūkst. eurų namui nupirkti. Jau informavome, kad laisvuose Saugų vaikų globos namuose patalpos ruošiamos Šilutės senelių namų filialui. Meras kalbėjo, jog nepanaudotų socialinei paramai skirtųjų lėšų tenka imti ir švietimo reikmėms, kur labai būtina, nors logiškiau būtų iš to didinti socialinių darbuotojų atlyginimus, gerinti jų darbo sąlygas, aprūpinti transportu ir t. t. Anot mero, ministrai ragina didinti atlyginimus kultūros, kitų sričių darbuotojams vis siūlydami, kad pusę šių išlaidų dengtų Savivaldybė, kuri tam pinigų neturi.

Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis patikino, kad nepanaudotų socialinei paramai skirtųjų lėšų esą gerokai mažiau negu viešai skelbiama, tikrai jų nelieka 60 proc. Pašalpų išmokama mažiau, nes nebešelpiami tie, kurie gudriai sugebėdavo pasirūpinti pašalpa. A. Šimelionis atkreipė svečių dėmesį, jog vertėtų atsisakyti nuo vaikystės psichikos liga sergančių asmenų kasmetinio tikrinimo, kvietimo į komisiją, jei gydytojas konstatuoja, kad ligonio būklė nepagerėjo.

Diskusijoje su Seimo nariais dalyvavo Šilutės rajono socialiniai darbuotojai, už šią sritį atsakingi Savivaldybės darbuotojai.

Biurokratizmo įžvelgė ir meras, mat esą daug kliuvinių laisvose mokyklų patalpose bendruomenei steigti Vaiko dienos centrą, nors iš pirmo žvilgsnio toks sprendimas būtų logiškas. T. Tomilinas atsakė, jog savivaldybės yra savarankiškos spręsti, kur ir kas turi įsikurti, dirbti, kaip yra naudingiau. Meras atsakė, jog yra reikalavimas, kad patalpos, kuriose bendruomenė steigia Vaiko dienos centrą, turi priklausyti būtent bendruomenei… T. Tomilinas dar kartą patarė nerašyti ir nesiųsti raštų, o daryti taip, kaip žmogui būtų patogiau, naudingiau. Paraginęs netaupyti socialinėms reikmėms skiriamų lėšų, du kartus pagalvoti, ar tikrai žmogui nemokėti pašalpos, svečias sakė, jog kalbos dėl mokyklų ateities nerimsta, laisvose mokyklų patalpose tikrai gali kurtis vaiko dienos centrai, pagirtina, jei tam ryžtasi nevyriausybinės organizacijos. Savivaldybių reikalas parūpinti patalpų, skatinti tokias organizacijas teikti socialines paslaugas, nedaryti dirbtinių kliūčių. Dėl algų kėlimo, anot T. Tomilino, ne ministras turi tartis su meru, o meras su savo rajono darbuotojais. „Mūsų nereikia spausti, mes atlyginimus didiname. Tik kai ministrai vis ragina prisidėti, ne viskam pinigų yra…“ – atsakė meras.

Pastebėjimai
Diskusija pakrypo, kad į valstybės biudžetą turėtų gausėtų įplaukų. Anot mero, tikrai galima labiau apmokestinti didžiuosius prekybos centrus. T. Tomilinas teigė, jog bus ir naujų mokesčių, esą pradžia jau padaryta, didėja kapitalo apmokestinimas, mažėja darbo pajamų mokesčiai, o prekybos centrai gali į biudžetą mokėti daugiau, taip ir bus.
Prakalbo į susitikimą atėjęs šilutiškis verslininkas Rimantas Jaruškevičius, pasiūlęs rinkti seniūnus, tuomet žmonės turėtų į ką kreiptis. O pajamų į valstybės biudžetą esą galima gauti apmokestinus prekybos centrus pagal jų turimą plotą. T. Tomilinas priminė, jog Vilniuje už 170 milijonų eurų pastatytas naujas prekybos centras. Viena įmonė gali skirti tokias sumas investicijoms!

Socialinės paramos skyriuje dirbanti Audronė Barauskienė pastebėjo, kad po vaiko teisių apsaugos reformos likę įstatymų spragų, esama prieštaravimų, juos būtina taisyti. Prieš keičiant įstatymus verta diskutuoti su šio darbo praktikais, neturėtų būti rekomendacinio pobūdžio nuorodų, kurias savivaldybės taiko skirtingai ir dėl to kyla neaiškumų.
„Įstatymas – ne šventa karvė. Siūlote Seimo nariui pataisas, svarstome, Seimas įstatymą keičia…“ – atsakė T. Tomilinas, diskusijas pavadinęs gerokai naudingesnėmis už laiškus bei raštus su pasiūlymais…

Stasė SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Dviejų dienų ralio kroso fiestoje Vilkyčiuose plazdės visos Šiaurės Europos zonos šalių vėliavos

Artėjantį savaitgalį Vilkyčių autosporto komplekse vyks vienintelis ir didžiausias ralio kroso renginys Lietuvoje – dviejų dienų ralio kroso festivalis. Josmetu bus surengti Lietuvos, Latvijos ir Šiaurės Europos zonos šalių ralio kroso etapai. Šeštadienį trasoje varžysis Lietuvos ir Latvijos ralio kroso čempionatų dalyviai, o sekmadienį kartu su dar vienu lietuvišku etapu vyks ir Šiaurės Europos zonos šalių etapas. Įspūdingame ir kvapą gniaužiančiame renginyje žiūrovai galės išvysti ne tik greičiausius Lietuvos lenktynininkus, bet ir visą Latvijos bei Estijos ralio kroso elitą. Taip

Kintų Vydūno kultūros centre – tarptautinės emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai“ paroda

Rugpjūčio 14 d., penktadienį, 15 val. Kintų Vydūno kultūros centre  vyks iškilmingas tradicinės emalio meno kūrėjų laboratorijos „Pamario ženklai“ uždarymas ir emalio darbų parodos „Pamario ženklai-2020“ pristatymas. Renginio metu lankytojus džiugins gyva „Baltojo kiro“ muzika. Jau 18-us metus Kintuose organizuojama tarptautinė metalo meno kūrėjų stovykla „Pamario ženklai“ vyksta Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno įžymus Lietuvos filosofas ir rašytojas Vydūnas. Kiekvienais metais į kūrybinę laboratoriją atvykstantys metalo menininkai gauna su krašto istorija susijusią temą, kurią stengiasi kuo kūrybingiau

Dvylika AČIŪ abiturientams už 17 šimtukų

Antradienį vidiniame Šilutės H. Šojaus muziejaus kiemelyje per atstumą sudėliotos kėdės buvo skirtos abiturientams, kurie už brandos egzaminus gavo aukščiausius įvertinimus – po 100 balų, jų mokytojams ir negausiam būreliui svečių. Savivaldybės vadovai pagerbė 12 gabiausių rajono abiturientų, per egzaminus surinkusius net 17 šimtukų. Šiais metais gauta 17 šimtukų (praėjusiais metais buvo 14): iš anglų kalbos – 10; lietuvių kalbos ir literatūros, informacinių technologijų – po 2; matematikos, biologijos ir vokiečių kalbos – po 1 šimtuką. Juos gavo 7 abiturientai

Audrius Endzinas – pakankamai padorus būti Seimo nariu

Apie kandidatą į Seimo narius Audrių Endziną pasakoja jo vaikystės draugas Gintaras Verbus, vaistininkas: – Aš esu kitos partijos narys ir negaliu sakyti, kad Audrius Endzinas yra geresnis už mūsų kandidatą… Užtat aš galiu rinkėjams papasakoti, kaip šis žmogus augo ir formavosi. Aš jį pažįstu jau 58-erius metus. Sovietmečių mano tėvai su Endzinais gyveno viename bute, dabartinėje Vilų gatvėje (buvusi Basčio gatvė). Mano tėvai turėjo tame bute vieną kambarį, Endzinai – du. Mūsų bendros vaikystės namą tada vadindavo mokytojų namu,