Seimas užbaigė sesiją, tačiau rugpjūtį turės vėl posėdžiauti, nes laukia Vyriausybės formavimas. Tuo pradėjome pokalbį su Šilutės rajone tiesiogiai į Seimą išrinktu Alfredu Stasiu Nausėda, penktadienį biure Šilutėje priiminėjusiu gyventojus, kurių vis ėjo ir ėjo. Valstiečių ir žaliųjų sąjungai Seime atstovaujantis politikas, kaip aiškėja, net bandė taikyti Seimo Pirmininką su valstiečių lyderiu…

A. S. Nausėda interviu pradėjo karštomis žiniomis.
– Seimas į posėdį rinksis rugpjūčio 20 dieną. Tokia nuojauta, kad jau bus surasti ministrai, susitarta ir Seimas juos patvirtins.
Dėl ministrų? Suformuota koalicija, randasi ir pasikeitimų, nes pasiskirstytos ir kuruojamos sritys. Tai tam tikros dalybos, bet kitaip nebūna. Koalicijos partneriai imasi atsakomybės už tam tikrą sritį, jiems reikalingi ir įrankiai ten tvarkytis. Ministro delegavimas yra ir atsakomybės prisiėmimas ir pasiryžimas dirbti kartu koalicijoje.

– Vis nepasimiršta jūsų prisipažinimas, kad Seime ieškote draugų ir bendraminčių, o ne priešų. Televizijos laidoje matėme, kaip jūs kalbatės su Seimo Pirmininku Viktoru Pranskiečiu bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiu Ramūnu Karbauskiu. Bandėte sutaikyti?
– Taip, bandžiau. Sakiau, kas turi daugiau vidinės jėgos, tas pirmasis ištiesia ranką. Ramūnas Karbauskis ištiesė… Turiu vilties. Abu yra ambicingi žmonės, bet inteligentiški, kultūringi. Turėtų surasti bendrą kalbą.

– Abu į Seimą atėjo vienoje komandoje, taip pat ir premjeras Saulius Skvernelis.
– Tokie konfliktai, nesutarimai, puolimai ar pasityčiojimai – jų pasitaiko. Bet kai tai prasideda viduje, vienoje komandoje, – pats bjauriausias dalykas. Tada galima daug ko tikėtis, prasideda vidinis drebėjimas, vidinis byrėjimas.

– Ir valstybės gyvenime nėra naudinga, kad didžiausios Seimo frakcijos vadovas, sąjungos lyderis nesutaria su saviškiais – Seimo Pirmininku, premjeru. Anot politologų, to nėra buvę Lietuvoje jau dešimtmečius.
– Negalėčiau šito komentuoti. Ar jie nepasišneka, ar kažkas dar ten… Štai girdžiu, kad frakcija siūlo į eurokomisarus mūsų jauną ir gabų žmogų, ministrą, o premjeras viešai stebisi apie tai nieko nežinąs… Gal daugeliui žmonių tai nesuvokiama ir nesuprantama. Ir neramina žmones. Stabilumą turime patys viduje išsaugoti, savo frakcijoje Seime, savo partijoje. Tuomet būtų didesnis pasitikėjimas, darbų tęstinumas valstybėje, susitelkimas į svarbiausias reformas, pokyčius, sprendimus, įstatymus. Ir optimizmo daugiau. Ir noro dirbti. Ir rezultatai geresni.

– Vos pradėjęs eiti Prezidento pareigas, Gitanas Nausėda vetavo net tris Seimo priimtus įstatymus. Vienas iš jų, pagal panaudą neskirti politinėms partijoms valstybei ar savivaldybėms priklausančių patalpų. Ta panauda, verta paaiškinti „Pamario“ skaitytojams, kai naudojasi patalpomis ir nemoka nei nuomos, nei visų komunalinių mokesčių. Prezidento nuomone, šis turtas gali būti išnuomojamas (nuomininkas mokėtų ir komunalinius mokesčius), o jeigu nereikalingas, parduodamas.
– Seimas pritarė Prezidento siūlymui ir įstatymą pataisė. Taip, partijos pajėgios nuomotis veiklai reikalingas patalpas. Lietuvoje kai kur partijos pagal panaudą gautas patalpas net išnuomodavo ir iš to darė biznį. Partijos, kurios turi atstovų Seime, gauna valstybės dotaciją, partijų nariai moka nario mokestį, turi rėmėjų, gyventojai gali joms skirti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Prezidentas vetavo du įstatymus dėl valstybės turto suteikimo pagal panaudą. Dar vienas vetuotas įstatymas dėl miškų. Prezidentas nepritarė, kad parduodant mišką pirmiausia reikia pasiūlyti pirkti šalia esančio miško savininkui. Gal nereikėtų varžyti asmens teisės parduoti savo nuosavybę tam, kam jis nori.

Dėl miško pardavimo yra abejonių. Ir žemę, ir mišką Lietuvoje perka užsieniečiai. Gal įstatymais pirmiausia apsaugokime Lietuvos žmones, o ne klestinčių skandinavų ekonomiką? Nuolat tokiu atveju primenu Izraelio pavyzdį: ten nenusipirksi nė vieno kvadratinio metro žemės. Davėme priesaiką ir pasižadėjome saugoti Lietuvos žemių vientisumą. Leisime užsienio verslininkams nusipirkti žemių, miškų, o kas garantuos, kad tai neatsidurs nedraugiškos valstybės asmenų rankose? Žemės ir miškų pardavimas užsieniečiams man kelia abejonių ir yra skaudi tema. Ir gelmių turtai. Kol nėra patikimų technologijų, turime daug abejonių, kišimuisi į žemės gelmių turtus dar ne laikas. Jeigu yra naftos, palikime ateities kartoms tvarkytis. Gamtos išteklių mokestis mažas, naudos nedaug, kitose valstybėse tvarkomasi geriau.

– Ir pats ūkininkaujate, ir bendraujate su ūkininkais – grūdų derlius šiemet neprastas.
– Nėra prastas. Buvo baimių, kad sausra pakenks, grūdai bus maži. Viskas gerai. Orai javapjūtei puikūs. Kai iš Vilniaus grįžau į namus Stubriuose, mačiau laukuose ūžiančius kombainus.

– Kur atostogausite, nes rudens sesija Seime prasidės rugsėjį?
– Namučiuose. Išvykti niekur neketinu.

– Kokie ryšiai, darbai sieja su Šilutės savivaldybe?
– Santykiai – darbiniai. Jeigu reikia, visada esu nusiteikęs padėti. Ir kiti metai, kai jau artės Seimo rinkimai, tam nesutrukdys. Esu atviras, geranoriškas žmogus. Jeigu reikia padėti, padedu. Be to, tai nėra asmeninė pagalba vienam ar kitam Savivaldybės vadovui – tai pagalba rajono žmonėms. Nepaisau įvairių praeities situacijų… Kas buvo, tas buvo. Dirbkime kartu dabar.

– Ar sulaukėte pastabų, kad trūksta švietimo įstaigų vadovų, o jų konkursai pasibaisėtinai biurokratiški, su abejotinais reikalavimais? Ir toks kliūčių ruožas, jeigu jį pavyktų įveikti, garantuoja asmeniui tik 5 metų vieną kadenciją, po to – vėl konkursas.
– Būtinas pretendento kompetencijų vertinimas truputį supaprastintas, tačiau jau svarstant šią pertvarką mes turėjome abejonių, ar pasiseks. Valstybės tarnybai taikomi pertekliniai reikalavimai. Man labiausiai nepriimtina, kad mokyklos direktorius konkursą laimėtų tik vienai 5 metų kadencijai. Tik. Laikinumas – kliuvinys. Pažinojau šviesios atminties mokyklos direktorių, kuris dirbo 25 metus. Tačiau kaip sutvarkė mokyklą, subūrė bendruomenę… Paprastoje kaimo mokykloje. Jis ne dirbo 25 metus, bet tuo gyveno! Apie mokyklą visi sukasi kaip apie šviesulį. Neturi būti tokios dirbtinos kadrų kaitos.

– Ar nesusikaupė kartėlio, kad Seime tiek nesantarvės, priešiškumo? Sakyčiau, kaip kokiame pragare ant žemės…
– Aš jokio pragaro ten nematau. Mes tariamės, ginčijamės, būna aštrių kampų, būna ir pajuokavimų. Manyčiau, kad Seimas – visuomenės atspindys. Kalbamės, diskutuojame. Aš visose partijose turiu draugų. Nuoširdžiai sakau, bendraminčių turiu ir iš konservatorių, iš liberalų ir kitų frakcijų. Mane išrinko dirbti Seime, o ne kariauti, priešų ieškoti ir su jais kovoti. Bendri sąlyčio taškai padeda pasirinkti teisingiausią nuostatą. Mano didžiausias rūpestis – mūsų žemupio reikalai: potvyniai, nevalomos seklios upių vagos ir begalė draudimų, kai paukštelis labai svarbus, o vietos gyventojo geriau nė nebūtų… Saugoma teritorija? Greičiau apleista ir nykstanti. Jau kiek metų, kai Rusnėje pastatytas mažųjų laivų uostelis, o nenaudojamas iki šiol, nes negalima išvalyti upės vagos, kad laiveliai įplauktų. Skamba kaip kokia pasaka.

Draudimai ir suvaržymai, absurdiški reikalavimai žemupio gyventoją supančioja ir smaugia. Kartais svarstau, jeigu teritorijoje tvarkytųsi Savivaldybė, tokios painiavos neliktų. Iš vienos pusės lyg ir norima išsaugoti gamtą, tačiau žmogaus veikla tą atliktų geriausiai. Jeigu viską apleisime ir negalėsime piršto prikišti, bus tik blogiau negu yra dabar. Ir gandras nesikuria savo lizde, jeigu sodyba lieka be gyventojų. Žąsys parskrenda ir tūpia užliejamose pievose – jos turi būti nušienautos, rulonai išvežti, krūmynai iškirsti.

Ką reiškia nevalyti užneštų upių vagų? Vandeniui nebelieka vagos į marias ištekėti, žuvų nebeliko. Ant upelių krantų negali augti medžiai. Anuomet žiemą tokius iškirsdavo. Ir upeliai tekėdavo, ir žuvų būdavo. Dabar baisus upių seklumas, 30 metų nieko nedaroma – nevalomos vagos, neišgabenamos sąnašos. Matai, kormoranai rūpi… Buvo vienas aplinkos ministras, geranoriškas paukšteliams, dabar kito ministro požiūris keičiasi, yra vilties. Dar Seimui liko dirbti iki kitų metų pabaigos. Gal kas ir pavyks. Šie reikalai man labiausiai spaudžia širdį. Susikaupė nuoskaudų. Kaip galima taip neatsakingai tvarkytis? Ūkyje žmogus sukuria produktą, sugeba jį perdirbti, parduoti – dar sukuriama darbo vietų. Tai tarsi valstybės ūkio variklis, kuriam kliudoma veikti. Tai mane labiausiai jaudina.

– Ar dalyvausite kitais metais Seimo rinkimuose?
– Dar neatsakysiu. Bus matyti, kaip su sveikata, kokia bus politinė situacija. Niekada nesakau „niekada“. Darbu Seime nenusivyliau. Pavyko kolegas įtikinti ir sprendimų padaryta. Kuriame filmą apie Nemuno žemupį, gyvenimą jame, polderių sistemą, potvynius, gamtą. Rūpinasi „Šilutės polderių“ bendrovė. Būtų pažintinis dokumentinis filmas su visa tiesa apie mūsų kraštą. Gal sumažėtų klausimų, abejonių, kad mes čia kažko ypatingo norime. Gal nebesiūlys privatizuoti polderių sistemos?

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ