Savivaldybės saldainių ir kavos istorija

Ant stalo – du Šilutės rajono savivaldybės administracijos oficialūs dokumentai. Vieną maisto prekių pirkimo-pardavimo sutartį 2013 m. gegužės 7 d. pasirašęs tuometinis administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis, kitą šių metų gegužę – dabartinis administracijos direktorius Sigitas Šeputis. Abi sutartys su UAB „Egmina“. 2013 m. sutartis – litais, šiųmetinė – eurais.

Ką pirko tada?
2013 m. gegužės 7 d. maisto prekių pirkimo-pardavimo sutartis, kurią pasirašė tuometis Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius, dabar – Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus pirmininkas, Savivaldybės tarybos narys Raimundas Ambrozaitis ir UAB „Egmina“ direktorius Remigijus Baltutis turi ir priedą, kuriame yra maisto prekių sąrašas. Dešimties pavadinimų sveriami saldainiai, saldainiai dėžutėse, cukrus, grietinėlė kavai, sultys, 5 rūšių vaisiai, šakočiai, 3 rūšių malta kava, dviejų rūšių arbata pakeliuose bei vienos rūšies sveriama, mineralinis gazuotas ir negazuotas vanduo, koka kola, šaltos arbatos gėrimas.
Šios prekės Savivaldybei turėjo būti tiekiamos metus, įteisintas sutarties pratęsimas dar dvejiems metams. Sutartis baigėsi šių metų gegužę, prabėgus trejiems metams. Iš viso per trejus metus tam pagal sutartį buvo galima išleisti 114 000 litų (su pridėtinės vertės mokesčiu), vidutiniškai per metus – po 38 000 litų, per mėnesį – 3166 Lt. „Maisto prekės bus perkamos pagal tiekėjo siūlomas tos dienos prekių kainas“, – įrašyta sutartyje. Prekių užsakoma, kai prireikia.
Kasmet gegužės paskutinį šeštadienį vyksta Šilutės miesto šventė. Svečiai iš užsienio (atvyksta kelios delegacijos), iš Vilniaus, iš kaimyninių savivaldybių, šventės rėmėjai verslininkai pirmiausia kviečiami į Savivaldybės mažąją salę, kur būna paruoštas vaišių stalas pagal etiketo reikalavimus. Čia prireikia vaisių, šakočio, saldainių, kavos, arbatos, sulčių, mineralinio vandens. Vykdami sveikinti jubiliatų, į nevyriausybinių organizacijų šventes, kalėdinius ar naujametinius vakarus, bendruomenių šventes, įstaigų sukaktis, darželių ar mokyklų renginius, meno kolektyvų koncertus ir panašius renginius Savivaldybės vadovai veža dovanų: šakočius, saldainių dėžutes, vaikams –sveriamų saldainių. Mineralinio vandens dedama ant stalų sulaukus svečių, vykstant posėdžiui, konferencijai ir t. t. Užsuka į Savivaldybės vadovų kabinetus ir jaunimo, moksleivių, neretai – pradinukų, darželinukų. Įprasta pavaišinti saldainiais. Kavos ar arbatos pasiūloma beveik kiekvienam žmogui, užsukusiam į Savivaldybės vadovų kabinetus. Pavaišinami ir žiniasklaidos atstovai, kurie dabar šiurpina krašto gyventojus tokia „naujiena“.
Ar pirkimas šių maisto prekių – prabanga, išlaidavimas, netaupymas, švaistymas?
Mano supratimu, per trejus metus tam skyrus 114 tūkst. litų, buvo labai daug, nes kainos tuomet buvo gal net tris kartus mažesnės, – ką galėjai nupirkti už litus, dabar tiek mokame eurais. Tad mokant eurais, šių prekių bus 3-4 kartus mažiau.
Ką pirks dabar?
Aptartoji sutartis baigėsi gegužės 7 d., tad po surengtos apklausos administracijos direktorius Sigitas Šeputis pasirašė analogišką sutartį metams, numatyta teisė ją pratęsti dar dvejiems metams. Iš viso trejiems metams skirta tiek pinigų, kiek jų buvo ir ankstesnėje sutartyje, tik šįkart suma eurais: 33 000 eurų – trejiems metams, vidutiniškai 11 000 eurų – metams, 916 eurų – mėnesiui. S. Šeputis „Pamarį“ patikino, kad taip skaičiuojamas galimų išleisti pinigų vidurkis, tačiau tai nereiškia, kad tiek ir bus išleista, tik negalima viršyti nurodytos bendros sumos.
S. Šeputis administracijos direktoriumi dirba nuo 2014 m. liepos 21 d., ne kartą su Savivaldybės delegacijomis lankėsi užsienyje ir matė, kaip ten priimami svečiai. Aišku ir tai, kad svečiams kavos, arbatos, saldainių ar kitko pasiūloma užsukus ir į bet kurią rajono įstaigą, organizaciją, verslo įmonę, šventėse, kituose renginiuose, taip pat ir privačiuose namuose. Valdžios atstovai nevyksta į renginius tuščiomis rankomis, pavyzdžiui, labai daug per metus padovanojama šakočių.
„Iš biudžeto lėšų pirktos lauktuvės ir atitenka buvusiems, esamiems ar būsimiems mokesčių mokėtojams… Nemiela girdėti įtarimus, tarsi Savivaldybės vadovai, darbuotojai ištisas dienas valgytų saldumynus, gertų kavą. Išgeria darbuotojai kavos, tačiau jie turi ir savo atsinešę. Ir saldumynai perkami ne tik darbuotojams. Kavos pasiūlau ir Seimo nariui, ir užėjusiam verslininkui, ir žiniasklaidos darbuotojui… Ir taip darysiu, nes atstovauju Savivaldybei, valdžios institucijai ir negaliu elgtis kaip mandagumą pamynęs žmogus“, – sakė S. Šeputis, priminęs, kad pavyko 12 milijonų litų sumažinti Savivaldybės skolas.
Nebėra triukšmo dėl Šilutės autobusų parko – atsiskaityta, šiemet norima padengti visas skolas už šilumą, nes jos velkasi metų metus. Nuo gegužės 11 d. Savivaldybės neteko lengvatos, kai už skolas neskaičiuodavo delspinigių.
„Per beveik dvejus metus sumažinus Savivaldybės skolas tiek, kiek prilygsta 15 procentų rajono biudžeto, – geras rezultatas, tik gaila, kad to niekas nė nepastebi“, – kalbėjo S. Šeputis, akcentuodamas, kad pagal jo pasirašytą sutartį Savivaldybė galės nupirkti 3-4 kartus mažiau minimų prekių, negu jų buvo pirkta buvusio administracijos direktoriaus R. Ambrozaičio darbo metais.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite