Savivaldybės gyventojų sveikata nedžiugina

Šilutės r. savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos posėdyje išrinkta šios organizacijos pirmininkė. Ja tapo Savivaldybės tarybos narė Albina Bumblauskienė. Be kitų klausimų, posėdyje aptarta Visuomenės sveikatos biuro pateikta Šilutės r. savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2012-2014 m. programos 2012 metų ataskaita.

Demografiniai pokyčiai
Ataskaitoje apžvelgiama Šilutės rajono demografinė situacija, gyventojų stebėsenos būklė, pateikiamos rekomendacijos, kaip kurti saugesnę socialinę aplinką, formuojant sveikesnę gyvenseną ir jos kultūrą.
Rajono gyventojų skaičius vis mažėja. Nors 2012 metais Šilutės rajone gimė 21 kūdikiu daugiau nei 2011 m. ir 55 kūdikiais daugiau nei 2010 m., per šiuos trejus metus labiausiai sumažėjo vaikų ir darbingo amžiaus gyventojų. 2010-2012 m., lyginant su bendru gyventojų skaičiumi, padaugėjo pensijos amžiaus sulaukusių gyventojų. Gyventojų senėjimą lemia emigracija ir neigiama natūrali kaita.
Šilutės rajono natūralios gyventojų kaitos rodiklis 2012 m. buvo mažesnis už Lietuvos, tačiau didesnis už Kretingos r. savivaldybės ir Klaipėdos apskrities rodiklį. Pastebima, kad pensininkų bus vis daugiau. Natūralu, išaugs sveikatos priežiūros ir socialinės globos paslaugų poreikis. Didėjant sergamumui, ypač lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, prireiks daugiau išlaidų sveikatos priežiūrai.
Vaikų sveikata
2012 m. ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose apsilankiusiems vaikams daugiausia nustatyta regėjimo sutrikimų, skeleto-raumenų sistemos sutrikimų ir simptomų. Sveikų mokinių bendrojo ugdymo mokyklose tebuvo 42,6 proc.
2012 m. Šilutės r. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, bendradarbiaudamas su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimo institutu, atliko tyrimus, kurių metu aiškintasi vyresniųjų klasių mokinių mitybos įpročiai.
Mirties priežastys
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 metais mirtingumas Šilutės rajone nežymiai sumažėjo – nesiekė šalies vidurkio, tačiau viršijo bendrą mirtingumo rodiklį Klaipėdos apskrityje. Pagrindinės mirties priežastys buvo kraujotakos sistemos ligos ir piktybiniai navikai. 2010-2012 m. padaugėjo naujai užregistruotų sergamumo piktybiniais navikais atvejų, tenkančių 1000 gyventojų. Šis skaičius, palyginus su Kretingos r. savivaldybės, Klaipėdos apskrities ir Lietuvos, buvo didžiausias.
Iš naujai užregistruotų sergančiųjų piktybiniais navikais pastebimai išsiskiria sergamumas priešinės liaukos piktybiniais navikais. Rečiau buvo nustatoma naujų krūties ir gimdos kaklelio, trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų.
Tuberkuliozės profilaktika ir kontrolė
Šilutės rajono gyventojai daugiausiai serga kvėpavimo, kraujotakos, jungiamojo audinio ir skeleto sistemų ligomis. Kvėpavimo sistemos ligos sudaro didžiausią bendrojo sergamumo dalį. Ypač daug kvėpavimo sistemų ligomis sirgo 2011 metais.
Viena iš tokių ligų – tuberkuliozė. Ilgą laiką Šilutės r. savivaldybėje sergamumas tuberkulioze buvo vienas iš didžiausių Lietuvoje, o 2012 m. nežymiai sumažėjo. Tuberkuliozė – infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikrobakterijos. Infekcijos šaltinis – asmuo, sergantis atvira plaučių tuberkulioze ir oro lašeliniu būdu skleidžiantis tuberkuliozės mikrobakterijas. Šios ligos plitimo priežastys dažniausia yra socialinės: blogos gyvenimo ir sanitarinės sąlygos, skurdas, alkoholio ar narkotikų vartojimas ir t. t. Deja, ši liga neaplenkia ir gyvenančių tvarkingai. Atvira tuberkuliozės forma sergantis ligonis per metus gali užkrėsti iki 25-30 sveikų žmonių.
Mūsų rajone skiriama daug dėmesio tuberkuliozės profilaktikai ir kontrolei. Įgyvendindamas savivaldybės tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės 2010-2015 m. programą, Visuomenės sveikatos biuras kelerius metus vykdė projektą „Pasitikrink, ar nesergi tuberkulioze“.
Ir šiemet Šilutės r. savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba siūlo prioritetą teikti tuberkuliozės kontrolei ir profilaktikai.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite