Savivaldybės 2014 metų biudžetas bus didesnis

Artimiausiame Tarybos posėdyje numatyta svarstyti 2014 metų Savivaldybės biudžetą, kuris šiemet sudarys beveik 114,8 milijono litų ir bus 8,2 procento didesnis už pernykštį. Savivaldybės tinklalapyje biudžeto projektas viešinamas nuo vasario 3 iki 13 dienos – kiekvienas gali pateikti savo pasiūlymus.

Šilutės rajono savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Janina Valienė, parengusi jau ne vieną dešimtį biudžeto projektų, tikisi, kad šiemet Savivaldybės iždas bus pilnesnis.

Jau ne vieną dešimtį biudžeto projektų parengusi Savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Janina Valienė sakė, kad kol kas sulaukta tik vieno pasiūlymo – surasti lėšų dviračių takui, kuris jungia Šilutę su Traksėdžių kaimu, renovuoti. Planuojamos Savivaldybės 2014 metų biudžeto pajamos – 114,8 mln. litų arba 8,2 procento didesnės nei patvirtintos 2013 metų biudžeto pajamos. Mokesčių srityje didžiausią pajamų dalį sudarys gyventojų pajamų mokestis. Planuojama, kad šiais metais šių mokesčių bus surinkta 10,4 proc. Kad Šilutės rajono savivaldybė gautų planuotas gyventojų pajamų mokesčio įplaukas, Šilutės rajone gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai turėtų sumokėti 398 tūkst. litų arba 1,1 procento daugiau nei šio mokesčio sumokėjo 2013 metais. Biudžeto ir finansų skyriaus vedėjos manymu, jeigu mūsų rajone įmonės dirbs, kaip ir anksčiau, nebankrutuos, numatytas mokesčių sumas pavyks surinkti.
Šiemet beveik 33 procentais padidinta dotacija viešiesiems darbams ir beveik 37 procentais melioracijai bei polderių priežiūrai. 2014 metais neskiriama dotacija socialinėms išmokoms ir kompensacijoms, ši funkcija finansuojama iš Savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms finansuoti skirtų lėšų. Faktinis socialinių pašalpų išmokų dydis paskaičiuotas toks pat, kaip ir 2012 metais, sutaupyti numatoma vykdant savarankišką socialinių išmokų politiką. Visoms kitoms valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti skiriama tokio pat dydžio suma, kaip ir 2013 metais. Bendra specialioji dotacija valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti sudarys 15,4 milijono litų ir bus beveik 8 milijonais mažesnė negu pernai. Tačiau Savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms vykdyti skiriama apie 15,8 mln. litų daugiau nei patvirtinta 2013 metų Savivaldybės biudžete.
Valstybės investicijų programai skirta 1,3 mln. litų specialioji valstybės biudžeto dotacija. Šiomis lėšomis bus finansuojamas Šilutės Vydūno gimnazijos pastato Šilutėje, Atgimimo al. 3, rekonstravimas. Vydūno gimnazijai numatyta pastatyti sporto salę, kurios būsimą vietą kol kas žymi tik pamatai.
Šilutės rajono savivaldybės 2014 metų skolinimosi limitas sudaro 70 procentų Savivaldybės biudžeto prognozuojamų pajamų ir valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybės biudžeto pajamų mažėjimui kompensuoti sumos. Kitaip sakant, skolinimosi limitas yra apie 38 milijonai litų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dar negrąžintų paskolų likutis sudaro apie 31,5 milijono litų, Savivaldybė begali pasiskolinti tik kiek daugiau kaip 6 milijonus litų. Be to, kadangi skola viršija 40 procentų planuojamų 2014 metų biudžeto pajamų, šiais metais Savivaldybė gali skolintis tik projektams, finansuojamiems Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, įgyvendinti ir paimtoms paskoloms grąžinti. Savivaldybės skola 2014 metų sausio 1 dieną sudarė apie 50,2 mln. litų.
Pasak J. Valienės, šiais metais tikimasi sumažinti Savivaldybės įsiskolinimus maždaug 4 milijonais litų – tam jau numatyta lėšų naujojo biudžeto projekte. „Viskas bus gerai. Tikėkimės, kad skolos šiais metais sumažės taip, kaip planuojame, ir biudžetą sėkmingai įvykdysime“, – optimistiškai sakė Šilutės rajono savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Janina Valienė.

Vaidotas VILKAS

Hits: 42

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite