Savaitgalį gyventojus persekiojo nelaimės

Vasario 5 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 60 gaisrų ir atliko 90 gelbėjimo darbų. Gaisrų metu žuvo vienas, nukentėjo du žmonės. Sekmadienio naktį Kauno rajone atvira liepsna degė gyvenamasis namas. Atvykus ugniagesiams, jo stogas jau buvo įgriuvęs. Gaisravietėje buvo rastas smarkiai apdegęs žmogaus kūnas.

Penktadienį Klaipėdos ugniagesiai skubėjo į Žalgirio gatvę, kur iš trijų aukšto daugiabučio namo veržėsi dūmai. Iki atvykstant ugniagesiams iš namo savarankiškai evakavosi apie 15 žmonių. Ugniagesiai iš degančio buto išnešė apdegusį ir dūmais apsinuodijusį vyrą. Jį medikai išvežė į ligoninę. Šeštadienį gaisras kilo daugiabučio namo bute Klaipėdoje. Atvykus ugniagesiams, bute degė televizorius.

Kuo turi pasirūpinti daugiabučių gyventojai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pernai daugiabučiuose namuose kilo 618 gaisrų. Jų metu žuvo 25 gyventojai. Šias metais juose kilę gaisrai jau nusinešė 3 žmonių gyvybes. Ką būtina padaryti, kad daugiabučio namo gyventojai išvengtų skaudžių pasekmių? Puikus pavyzdys – Šiaulių K. Korsako g. 37 namo bendrija, pasirūpinusi priešgaisrinėmis sistemomis, kurios įspės gyventojus apie gręsiantį pavojų, padės gesinant ugnį ir užtikrins saugią gyventojų evakuaciją. Namo bendrija  renovavo senąsias priešgaisrines sistemas ir įdiegė kai kurias naujas technologijas.

Šiauliuose yra dvidešimt du tokio tipo daugiabučiai, tačiau kol kas tik dviejų namų bendrijos susirūpino priešgaisrinėmis sistemomis ir jas atnaujino. Iniciatyvos tvarkyti daugiabučio priešgaisrinę sistemą ėmėsi šio namo bendrijos pirmininkas ir gyventojai. Name atnaujintos senosios vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos, visuose aukštuose yra gaisro gesinimui skirti gaisriniai čiaupai,  sutvarkytos dūmų šalinimo  (ištraukimo) sistemos  – suremontuotos senosios ir  papildomai, konsultuojantis su Valstybinės priešgaisrinės priežiūros specialistais, įrengtas naujas modernus ventiliatorius.

Bendrose daugiabučio namo patalpose pirmajame aukšte pakabinti gesintuvai, planuojama po vieną gesintuvą pakabinti ir kiekviename namo aukšte. Visose bendrose patalpose įrengti dūmų detektoriai, kurie informuos gyventojus apie gresiantį pavojų. Beje, Šiauliuose neužmiršta, kai, gelbėdamasi nuo gaisro, pro daugiaaukščio namo balkoną iššoko mergaitė ir žuvo…

Vien  per šių metų sausį daugiabučiuose įsiplieskė 74 gaisrai,   pernai per tą patį laikotarpį –  64. Pagrindinės šių metų gaisrų daugiabučiuose priežastys:  krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (19), neatsargus žmogaus elgesys (10), savaiminis medžiagų užsidegimas (7), neatsargus rūkymas (6), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (6), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (5).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo dep. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite