Sausrą įveikęs lietuviškų morkų ir svogūnų derlius pasiekė parduotuvių lentynas

Nors karšta ir sausringa vasara apsunkino morkų ir svogūnų derėjimo sąlygas, šviežios lietuviškos daržovės jau pasiekė parduotuvių lentynas.

Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, šiųmečiai lietuviški svogūnai lentynose atsidūrė savaite ankščiau nei pernai, o morkos – savaite vėliau. Prekybininkai pastebi, kad pirkėjai ypač mėgsta šviežias Lietuvoje užaugintas daržoves, tad jas gausiai perka vos pasirodžius ant prekystalių. Didžiausio šalyje prekybos tinklo duomenis, vien pernai lietuviškų morkų ir svogūnų paklausa buvo išaugusi trečdaliu.

Iš šviežią produkciją mums tiekiančių Lietuvos ūkininkų šiemet išgirdome, jog svogūnų ir morkų derlius dėl sausesnių orų bus mažesnis nei pernai. Tad suskubome pasirūpinti, kad šių daržovių mūsų pirkėjams neprituktų – užsakėme jų didesniais kiekiais. Jau šiandien mūsų parduotuvėse galima įsigyti šviežių lietuviškų svogūnų ir morkų – tiek paprastų sveriamų, tiek fasuotų, tiek ekologiškų, tiek ryšulėliuose. Pastebime, kad lietuviškų daržovių paklausa kiekvienais metais auga, tad rūpinamės, jog pirkėjai visada jų rastų mūsų parduotuvėse“, – sako „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Anot jos, šiuo metu asortimente galima rasti per 150 rūšių lietuviškų daržovių, kurios į prekybos tinklo parduotuves atgabenamos iš beveik šimto Lietuvos ūkių

Pasak daržininkyste užsiimančių Lietuvos ūkininkų, nors dalyje laukų šiemet prasčiau užderėjo morkos, o svogūnus ūkininkai vos spėjo laistyti, visgi lietuviškų daržovių kokybė išliko tokia pat aukšta, kaip ir pernai.

„Ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje matome, jog iš šiųmetinės kaitrios vasaros labiausiai išloš tie ūkininkai, kurie spėjo investuoti į laistymo įrangą ir užtikrinti pakankamą dirvožemio drėgmę. Nors vietinis derlius dėl sausringų orų bus menkesnis nei pernai, tačiau daržovių kokybė nuo to nenukentėjo. Kai kurios daržovės tiesiog sunkiau dygo, tačiau subręsti ir užaugti tikrai spėjo“, – teigia prekybos tinklui „Maxima“ morkas ir svogūnus tiekiantis ūkininkas Linas Šateika.

Anot „Maximos“ komercijos vadovės, dėl šiltesnių orų šiemet kiek ankščiau prasidėjęs šviežių lietuviškų daržovių derlius susilaukia didesnio populiarumo nei praėjusiais metais.

„Pastebėjome, kad šiemet itin išaugo bulvių paklausa –  pardavimams šoktelėjus į viršų keliolika procentų, bulvės populiarumu aplenkė lietuvių numylėtus trumpavaisius agurkus. Išskirtinio pirkėjų dėmesio susilaukė ir lietuviški avietiniai pomidorai, tačiau pastariesiems vos keliais procentais pagal pardavimus nusileidžia vietiniai geltonieji pomidorai. Šiais metais pirkėjai taip pat daug noriau perka ir lietuviškas braškes“, – vardina V. Drulienė.

Skaičiuojama, kad nuo viso parduodamo kiekio lietuviškos kilmės daržovės „Maxima“ prekybos tinkle šiuo metu sudaro apie 50 proc.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja reikalavimai maisto produktų kilmės nurodymui ant pakuočių

Nuo trečiadienio įsigalioja reikalavimai, įpareigojantys maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pranešama, kad šie reikalavimai įsigalioja visoje Europos Sąjungoje. Iki šiol detalesnę informaciją apie žaliavų kilmę buvo privaloma nurodyti prekiaujant tik nedaugeliu maisto produktų – tai mėsa (jautiena, naminių paukščių mėsa, kiauliena, aviena, ožkiena), šviežiais vaisiais ir daržovėmis, alyvuogių aliejumi, medumi, vynu ar ekologiškais produktais. Iš parduotuvių lentynų maisto produktai su

Per parą tyrimų apimtys Klaipėdoje ženkliai išaugs

2020 m. balandžio 1 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sumontavus neatlygintinai gautą automatizuotą laboratorinę įrangą, Vakarų Lietuvos regiono žmonėms atliekamų tyrimų apimtys ženkliai išaugs. Darbui su šia modernia įranga planuojama įsigyti ir 30 tūkst. specialių jai pritaikytų reagentų. Numatoma, kad įranga bus artimiausiu metu – kelių dienų bėgyje.  Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas, siekiant taupyti laiką, reikalingą koronaviruso testams atlikti, taip pat tausojant Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje specialistų pajėgas.

Grožio puoselėjimas namuose karantino metu

Lietuva jau kuris laikas gyvena kitokiu, neįprastu ritmu nei iki šiol. Karantinas paveikė daugelį verslų. Tarp jų ir grožio salonų veiklą. Dalis grožio meistrų dirba nelegaliai, savo namuose, taip pažeidinėdami įstatymą. Tačiau tikrai saugančios savo ir kitų sveikatą sustabdė visus darbus, atšaukė vizitus ir t. t. Tad kaip puoselėti grožį namuose karantino metu, kuomet grožio įstaigos stabdo veiklą? Grikiai grožiui Sužinojus apie artėjantį koronavirusą, lietuviai kaip pakvaišę ėmė pirkti įvairias kruopas, tarp jų ir grikius. Nors visi žinome, kad košes

Šilokarčemos dvaro savininkas Hugo Šojus

Šiemet sukanka 175 metai nuo valdininko, dvarininko, aktyvaus visuomenininko ir kultūrininko Hugo Šojaus gimimo. Žmogaus, kuris buvo savo krašto, dabartinio Šilutės miesto mecenatas ir filantropas. Ant dvarininko padovanotų žemių iki pat šių dienų stovi svarbūs instituciniai miesto pastatai.  Šojų šeimos istorija   Hugo Šojus (Hugo Scheu) gimė 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėdoje, pirklio ir laivininko Arnoldo Karlo Šojaus (Arnold Carl Scheu (1811–1886)) ir Rozetės Cygler (Rossete Ziegler (1825–1848)), Klaipėdos malūnininko dukters, šeimoje.   H. Šojus 1875 m. vedė tėvo