Saulė šviečia, šildo ir dar elektrą gali gaminti…
Apie saulės energijos jėgainių populiarėjimą rašėme ir praėjusiais metais. Publikacija vadinosi „Elektra iš saulės gali būti gaminama kiekvienoje sodyboje“. Šis procesas Pamario krašte nesustojo ir šiemet. Priešingai, – besidominčių šia žaliosios energijos rūšimi vis daugėja.
Remia ir valstybė
Šilutėje gyvuojanti UAB „Energetikos objektų statyba“ šiuos įrenginius montuoti pradėjo prieš trylika metų. Ypač aktyviai saulės energija Lietuvoje imta domėtis tada, kai buvo patvirtintas labai solidus šios pagamintos energijos įkainis. Įkainį sumažinus, sumenko ir domėjimasis saulės elektra. Tačiau laikui bėgant didėjo saulės energijos modulių efektyvumas, mažėjo įrangos kainos. Dabar saulės elektros jėgainės tampa prieinamos daugumai.
Kokia to populiarumo priežastis?
UAB „Energetikos objektų statyba“ direktorius Audrius Endzinas paaiškina: „Daug mažų elektrinių leidžia išspręsti didelius uždavinius. Daug mažų saulės elektrinių tiesiai pas vartotoją leidžia išvengti didelių elektros energijos nuostolių tinkle ir leidžia vartotoją apsirūpinti pigesne elektros energija. Dabar, kai mes vartojame daugiau nei pusę elektros iš užsienio, tas klausimas yra svarbus ir valstybei, ir, be abejo, patys turime galimybę pasilengvinti savo finansinę naštą. Pavyzdžiui, pinigus laikant banke šiuo metu, galima sakyti, palūkanos yra neigiamos, tai šioje energetikos srityje investuotas vienas euras per metus sukuria 10 centų pridėtinės vertės. Elektrinė atsiperka per 7–10 metų, priklausomai nuo saulės kiekio tais metais. Dar reikia prisiminti, kad valstybė nedidelėms saulės elektrinėms įsirengti teikia finansinę paramą. Tai sudaro dar apie 10–20 procentų visų įrengimo kaštų“.

Susidomėjimas šiemet patrigubėjo
Žmonės pastebėjo šį procesą ir, pasak A. Endzino, kiekvienais metais saulės elektrinių nebe dvigubėja, bet trigubėja. Beje, didėja ir įgyvendinami projektai. Jei pernai minėtoji bendrovė daugiau statė nedidelių, 5–10 kilovatų galingumo, saulės jėgainių, tai šiemet jau rengia 20 ir 40 kilovatų galingumo. Tai leidžia vartotojui sunaudojamą elektros energiją pastebimai atpiginti.
Antai UAB „Šilutės prekyba“ ant trijų savo parduotuvių plokščiųjų stogų jau turi sumontavusi tris po 30 kW galingumo saulės elektros jėgaines Šilutėje, Saugose ir Žemaičių Naumiestyje.
UAB „Šilutės prekyba“ direktorius Egidijus Kuzminskas sakė pirmiausiai naujovę išbandęs ant savo asmeninio namo stogo. Naujove liko patenkintas, tad ėmėsi rūpintis saulės energetiką pasitelkti ir vadovaujamos bendrovės suvartojamai elektros energijai atpiginti.

Tiesa, nuosavame name saulės pagaminamos elektros pakanka tik apšvietimui ir kitoms buities reikmėms. „Padidinus galingumą dar šiek tiek, galėčiau pamiršti anglis ir malkas sodybai šildyti…“ – sakė pašnekovas.
Kokios naudos iš įsirengtų saulės jėgainių turi „Šilutės prekyba“?
„Vasarą pagaminame elektros tiek, kiek jos nesunaudojame, bet artėja lapkritis, gruodis, kai jos iš saulės belieka visai menkai. Tada imsime tą perduotąją į tinklus saugoti. Parduotuvėse gausu įvairios įrangos, ypač šaldymo. Dabar iš saulės gauname apie 80 proc. reikalingos elektros. Kiek kainavo? Grubiai – 1 kilovatas saulės energijos galingumo atsieina tūkstantį eurų. Skaičiavimai rodo, kad investicijos atsipirks per 9 metus“, – pasakojo E. Kuzminskas.
Užtrunka dokumentų tvarkymas
Iki 10 kW galingumo jėgainės įrengimo tvarka yra supaprastėjusi. Visas saulės jėgainės įrengimo procesas, įskaitant leidimo statyti gavimą, kitų dokumentų derinimą, beužtrunka gerą mėnesį. Galima ir greičiau, bet dar praeina laiko, kol patiekiamos reikalingos medžiagos. Jei reikalingas didesnis galingumas – procesas užtrunka nuo 4 iki 6 mėnesių.

Energetikas Audrius Endzinas priduria: „Daugiausiai laiko tenka sugaišti ne pačiai elektrinei pastatyti, tačiau jos dokumentacijai sutvarkyti. 5-10 kW galingumo jėgainę įforminti tvarka gana paprasta, o didesnėms tebėra sudėtinga. Iki 30 kW – lengviau, o nuo 30 kW – prasideda nemenkas biurokratizmas… Kam tas sudėtingumas reikalingas, sunku pasakyti, tačiau dokumentacijos tvarkymas trunka mėnesiais. Deja… Tad jeigu juridinis asmuo ar žmogus sugalvoja pasistatyti 40 kW galingumo jėgainę kovo mėnesį, tai realiai ją bus galima pradėti eksploatuoti rugsėjį. Nors sumontuoti ją mes galime per dvi savaites.
Žinant, kad pati aktyviausia saulė būna ankstyvą pavasarį, apie šių įrenginių statybą būtina galvoti jau dabar – rudenį. Minėjau, kad mažesnes sumontuojame gana greitai, tačiau šiuo metu susidomėjimas toks, kad ima stigti kai kurių montavimo detalių, paprasčiausiai nepakanka mūsų šalyje gamybinių pajėgumų. Saulės baterijų plokštės naudojamos ir Lietuvoje surinktos, ir pagamintos Austrijoje, Kanadoje bei bet kur kitur. Pirmos kartos įrenginiai jau savo atitarnavo ir Vakarų šalyse jie keičiami naujais, tad rinkoje atsiranda pigių įrenginių, kurių efektyvumas taip pat proporcingai bėra menkas. Tad betaupant galima ir apsigauti…“

Nauda ir daugiabučių gyventojams
Galima saulės jėgaines montuoti ir ant daugiabučių namų plokščių stogų ir pigiai gauti energijos laiptinėms, kiemams apšviesti, kitiems bendriems energijos poreikiams tenkinti, Tiesa, energetikas A. Endzinas atkreipia dėmesį, kad reikėtų rūpintis ne tik pigiai pagaminama elektros energija, bet ir racionaliu jos suvartojimu. Ne vieno daugiabučio elektros instaliacija yra tokios prastos būklės, kad didžioji dalis energijos prarandama dėl jos susidėvėjimo ir netvarkingumo.
Statomos saulės jėgainės ir ant žemės, ir toli nuo savininko gyvenamosios vietos esančiame žemės sklype. Tokiu atveju saulės generuota energija savininkui kainuos po 4 ct už kilovatvalandę.
Kiek kainuoja paimti iš saulės nieko nekainuojančią energiją ir paversti ją buičiai reikalinga elektra?
Anot A. Endzino, kuo daugiau investuoji į galią, tuo energijos kilovatas atpinga. 5 kilovatai – tai ta riba, kai jau racionalu naudotis iš saulės generuota energija. Mažesnio galingumo jėgainėje pagaminta elektra kainuos brangiau. Dar pigiau kilovatvalandė energijos atsieis, jei bus įrengta 30 kW ar galingesnė jėgainė.
Skaitytojui priminsime, kad saulės elektra pirmiausia atiduodama sunaudoti vartotojui, tuo metu elektros skaitiklis nefiksuoja, kad elektra naudojama iš tinklo. Kai susidaro perteklius, energija automatiškai perduodama į elektros tinklą, o kai vartotojui jos pritrūksta, perduotoji į tinklą atsiimama atgal. Už „pasaugojimą“ tenka mokėti po 4 centus už kilovatvalandę.
Petras Skutulas