Ryškėjanti pilietiškumo erozija

Valstybei ir regionams vizualiai nusakyti turiu tokį palyginimą: upė – galutinis rezultatas, bet didžiausią darbą atlieka upeliai.

Algirdas ŽEBRAUSKAS,
profesorius, architektas

Kalbėti apie patriotiškumą nesuvokiant identiteto reikšmės – manau, tuščias reikalas, nes būtent tautos identitetas yra neabejotinas patriotiškumo ir pilietiškumo pamatas. Žemaitija – savitas istorinis-etnokultūrinis Europos regionas, iki šių dienų išsaugojęs pagarbą krašto tradicijoms, kalbai, papročiams ir istorijai. Šio nedidelio žemės lopinėlio atkaklūs, išdidūs ir nenugalėti gyventojai, suvaidinę svarbų vaidmenį ne tik Lietuvos, Lenkijos, Rytų Pabaltijo, bet ir XIII–XV a. Europos ir net pasaulio istorijoje, neišnyko ir tebegyvena savo žemėje. Išlikęs gilus šio krašto ryšys su istorinėmis-etnokultūrinėmis tradicijomis, pagarba joms – didžiulė, deja, dėl regioninės politikos nebuvimo (tiksliau, tik jos imitacijos) sparčiai nykstanti vertybė. Ne tik politiniame valstybės gyvenime, bet ir kultūrinėje erdvėje. Pavyzdžiui, pamėginkite plačiai išreklamuotoje istorinėje už visų mūsų, taip pat ir žemaičių, pinigus atkurtų Valdovų rūmų ekspozicijoje surasti istorinę Europos žemę – Žemaitiją. Nepavyks. Matyt, ištrynus nuo valstybės kūrimosi pradžios egzistavusią ir dažnai jos istorijai įtakos turėjusią Žemaitiją, ekspozicija tapo „istoriškai brandesnė“ ir labiau tiko šiandienos – augančio valstybinio unitarizmo – dvasiai. Mūsų šalies įstatymuose įvardyta, kad „etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas“, kad „tik etnine kultūra besiremianti tauta gali palaikyti savo narių pilietinį brandumą ir dalyvauti pasaulio civilizacijoje kaip pilnavertė partnerė“, kad „regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai“, politinis elitas ne tik nesuvokia strateginio uždavinio – regioninės kultūros politikos kaip Lietuvos tapatumo išsaugojimo ir pilietiškumo ugdymo garanto esmės, bet ir vis giliau klimpsta į trumpalaikius „dienos“ uždavinius, kuriuose iš esmės dominuoja tik ekonomika ir tarppartinė problematika. Daugkartinės intelektualų pastangos prisibelsti į Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės duris ir raginti statyti valstybę neaukojant „aukso veršiui“ savo būties esmės, tapatumo, identiteto liko absoliučiai neišgirstos. Tiesa ta, kad dėl siaurų partinių interesų, partijų negebėjimo vienytis ilgalaikiams valstybingumo tikslams praleidžiama unikali galimybė ne tik išsaugoti ir puoselėti tautos identitetą, bet gauti daug efektyvesnę, nei gaunama dabar, ES paramą. Apgalvota administracinė reforma (vietoj dabartinio vieno – keturi regionai), išsaugant ir stiprinant identiteto ir pilietiškumo pagrindus, leistų kurti stiprią pilietišką visuomenę ir patvarią ekonominę gerovę.

Glumina, kai matai didėjantį kompetencijos, profesionalumo, valstybinio mąstymo supriešinimą su partiniu lojalumu. Ypač pavojinga valstybei to pasekmė – ryškėjanti pilietiškumo erozija.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Įsimenanti literačių rudeninė pažintis su Užnemune

Išvyką į Kybartų miestelį, įsikūrusį pasienyje su Kaliningrado sritimi, sugalvojome ne atsitiktinai. 2022 metus Lietuvos Respublikos Seimas yra paskelbęs Sūduvos metais ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos metais. Mūsų, Šilutės TAU sambūrio „Vėdrynas“ literačių, laukė ekskursija po istorinį Kybartų senamiestį ir, žinoma, po 2002 metais netikėtai atrastus požemius, esančius po Kybartų geležinkelio stotimi. Keturių valandų ekskursijoje mus lydėjo gidas Vitas Katkevičius, veiklus ir atsidavęs savo miestui Kybartų bendruomenės pirmininkas, pakvietęs mus į šią kelionę. Ties Jurbarku pervažiavę ilgiausią Lietuvoje tiltą per

Seimas paskelbė savivaldos rinkimus, jie vyks kitų metų kovo 5 d.  

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Tokią rinkimų datą savo nutarimu įtvirtino Seimas. Už tokį Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen parengtą nutarimą ketvirtadienį balsavo 119 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, 1 parlamentaras susilaikė. Nutarimas dėl savivaldos rinkimų datos įsigalios šių metų spalio 7 d. Seimui paskelbus rinkimų datą, prasidės politinė rinkimų kampanija. Rinkimų kodeksas numato, kad rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK)

Savaitgalį pasitrauks lietus, sugrįš šalnos ir rudeniška šiluma

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad rugsėjo 23 d., penktadienį, tankesni debesys sukinėsis rytinėje šalies pusėje. Vietomis sulauksime trumpalaikio, nedidelio lietaus. Labiausiai jis tikėtinas rytiniuose rajonuose. Pūs nestiprus šiaurės vakarų, šiaurės krypties vėjas. Aukščiausia temperatūra sieks 12-16 laipsnių šilumos. Rugsėjo 24 d., šeštadienį, naktį debesys sklaidysis, trumpai palis tik kai kur šalies rytuose ir pajūryje. Vėjas beveik visiškai nurims, dalyje Lietuvos formuosis rūkas. Temperatūra kris iki 1-6, pajūryje –  7-10 laipsnių šilumos. Vietomis žemės paviršių nubalins 0-4 laipsnių šalnos. Šeštadienio dieną debesuotumas

Išrinkti konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojai

Specialiai sudaryta komisija rugsėjį tradiciškai rinko konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono nugalėtojus. Šiuo konkursu siekiama skatinti ūkininkus pažangiai ūkininkauti, efektyvinti gamybą, laikytis ekologinės pusiausvyros. 3-ioji vieta šiame konkurse atiteko daržininkystės Grabupiuose (Šilutės sen.) plėtojančiam Vytautui Valančiui. 31-erių ūkininkas pasakojo, kad šia veikla užsiima jau 7-erius metus, augina bulves, kopūstus, morkas, svogūnus bei įvairias prieskonines žoleles. Jis savo produktais prekiauja turguje, tiekia pajūrio kavinėms. Ateityje planuoja atidaryti savo specializuotą parduotuvę. Pasak Vytauto, dabar ruošiamas cechas, kuriame bus rauginamos daržovės, kurių bus

Taip pat skaitykite