Ryškėjanti pilietiškumo erozija

Valstybei ir regionams vizualiai nusakyti turiu tokį palyginimą: upė – galutinis rezultatas, bet didžiausią darbą atlieka upeliai.

Algirdas ŽEBRAUSKAS,
profesorius, architektas

Kalbėti apie patriotiškumą nesuvokiant identiteto reikšmės – manau, tuščias reikalas, nes būtent tautos identitetas yra neabejotinas patriotiškumo ir pilietiškumo pamatas. Žemaitija – savitas istorinis-etnokultūrinis Europos regionas, iki šių dienų išsaugojęs pagarbą krašto tradicijoms, kalbai, papročiams ir istorijai. Šio nedidelio žemės lopinėlio atkaklūs, išdidūs ir nenugalėti gyventojai, suvaidinę svarbų vaidmenį ne tik Lietuvos, Lenkijos, Rytų Pabaltijo, bet ir XIII–XV a. Europos ir net pasaulio istorijoje, neišnyko ir tebegyvena savo žemėje. Išlikęs gilus šio krašto ryšys su istorinėmis-etnokultūrinėmis tradicijomis, pagarba joms – didžiulė, deja, dėl regioninės politikos nebuvimo (tiksliau, tik jos imitacijos) sparčiai nykstanti vertybė. Ne tik politiniame valstybės gyvenime, bet ir kultūrinėje erdvėje. Pavyzdžiui, pamėginkite plačiai išreklamuotoje istorinėje už visų mūsų, taip pat ir žemaičių, pinigus atkurtų Valdovų rūmų ekspozicijoje surasti istorinę Europos žemę – Žemaitiją. Nepavyks. Matyt, ištrynus nuo valstybės kūrimosi pradžios egzistavusią ir dažnai jos istorijai įtakos turėjusią Žemaitiją, ekspozicija tapo „istoriškai brandesnė“ ir labiau tiko šiandienos – augančio valstybinio unitarizmo – dvasiai. Mūsų šalies įstatymuose įvardyta, kad „etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas“, kad „tik etnine kultūra besiremianti tauta gali palaikyti savo narių pilietinį brandumą ir dalyvauti pasaulio civilizacijoje kaip pilnavertė partnerė“, kad „regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai“, politinis elitas ne tik nesuvokia strateginio uždavinio – regioninės kultūros politikos kaip Lietuvos tapatumo išsaugojimo ir pilietiškumo ugdymo garanto esmės, bet ir vis giliau klimpsta į trumpalaikius „dienos“ uždavinius, kuriuose iš esmės dominuoja tik ekonomika ir tarppartinė problematika. Daugkartinės intelektualų pastangos prisibelsti į Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės duris ir raginti statyti valstybę neaukojant „aukso veršiui“ savo būties esmės, tapatumo, identiteto liko absoliučiai neišgirstos. Tiesa ta, kad dėl siaurų partinių interesų, partijų negebėjimo vienytis ilgalaikiams valstybingumo tikslams praleidžiama unikali galimybė ne tik išsaugoti ir puoselėti tautos identitetą, bet gauti daug efektyvesnę, nei gaunama dabar, ES paramą. Apgalvota administracinė reforma (vietoj dabartinio vieno – keturi regionai), išsaugant ir stiprinant identiteto ir pilietiškumo pagrindus, leistų kurti stiprią pilietišką visuomenę ir patvarią ekonominę gerovę.

Glumina, kai matai didėjantį kompetencijos, profesionalumo, valstybinio mąstymo supriešinimą su partiniu lojalumu. Ypač pavojinga valstybei to pasekmė – ryškėjanti pilietiškumo erozija.

Hits: 68

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dvi Savivaldybės įmonės pernai dirbo nuostolingai, viena – pelningai

Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai komitetuose svarsto trijų Savivaldybės uždarųjų akcinių bendrovių praėjusių metų veiklos ataskaitas. Savivaldybei pavaldžios šios įmonės: Šilutės šilumos tinklų, „Šilutės vandenų“ ir Šilutės autobusų parko. UAB „Šilutės vandenys“, direktorius – Alfredas Markvaldas, pernai dirbo pelningai: gauta 79,9 tūkst. Eur pelno. Dėl karantino nuotoliniu būdu dirbo daug švietimo, kultūros, kitų įstaigų, buvo uždarytų viešbučių, kavinių, restoranų ir kt., tad lyg ir normalu būtų manyti, kad vandens reikėjo mažiau. Kita vertus, gyventojai dirbo nuotoliniu būdu iš namų, iš

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Taip pat skaitykite