Rusniškį Simą Knapkį pakerėjo senieji kurėnai

Būdamas paaugliu, Simas Knapkis Nidos uoste tarp baltų jachtų pamatė didelį juodą lentinį laivą nuleistomis burėmis. Tai buvo senasis kurėnas. Burvaltės vaizdas pakerėjo berniuką. Kas galėjo patikėti, kad vėliau būtent jis prikels plaukiojimui primirštą Kuršių marių žvejų naudotą plokščiadugnį kurėną. Vieno ar trijų stiebų burlaivis, nors sveria šešias tonas, pasikinkęs „šilkinį vėją“, gali skrosti nurimusius vandenis 12 km per valandą greičiu. Velnioniškai smagu buriuoti ir valdyti senovišką laivą, kuris tampa tarsi kapitono dalimi, primena praėjusius šimtmečius.

Šiaurės jūra. Prie jachtos „Lietuva“ šturvalo, plaukiant iš Dublino į Klaipėdą.

Šiaurės jūra. Prie jachtos „Lietuva“ šturvalo, plaukiant iš Dublino į Klaipėdą.

 

Kurėno sargas – marių dievas Vėjopatis
Niekas nežino, kas ir kada pastatė pirmąjį kurėną arba kuršvaltę. Ilgai išlikęs paprotys stiebe įtvirtinti pagonių dievybės Vėjopačio arba Bangpūčio medinę sparnuotą skulptūrėlę liudija, kad dramblotus, daug keliančius kurėnus meistravo vietos gyventojai. Ant stiebo smaigo – vėjarodė-vėliukas. Drobinė burė – keturkampė. Virves vydavo iš kanapių. Didvaltės paskuigalyje – paaukštinimas vairininkui sėdėti. Vairas – po vandeniu, mentės pavidalo. Jo kotas ir rankena vadinta elmentu. Pastarojo galas galėjo būti įspraudžiamas į specialias įrantas borte. Bangavimo metu laivo pastovumą užtikrindavo dvi šoninės šliūžės (švertai). Patvarus, ilgaamžis kurėnas sykiu buvo žvejybos bei transporto laivas. Tiko gyvuliams, šienui, medienai vežti. Neperkrautas neapvirsdavo. 9-12 metrų ilgio ir 2-3 metrų pločio burlaivis, suręstas iš ąžuolo ir pušies, keliauninkui nebuvo itin patogus: pirmagalyje ir gale – žemos kajutės, paragėje – krosnelė. Didžiausiomis bradinėmis žvejojo Šarkuvos ir Labguvos žvejai. Žūklaudavo dažniausiai poromis po dvi bradines valtis kelias dienas, bet šeštadienį žvejai būtinai grįždavo.
Kurėnų meistrai traukdavo iš kaimo į kaimą siūlydami savo paslaugas. Brėžinių neurėdavę, dirbdavo iš atminties. Kiekvienas kurėnas atspindėjo jo kūrėjo darbo stilių ir kažkiek skyrėsi nuo kitų. Visus medinių laivų statytojus vienijo svarbiausias dalykas – meilė savo amatui. Beje, 1880 metais Rusnės medienos pirklys Ernstas Ankeris tarptautinėje žvejybos parodoje Berlyne pristatė kurėno (Kurenkahn arba Memelkhan) modelį. Šiandien šis modelis eksponuojamas Vokietijos jūrų muziejuje Bremerhavene.

Žemaitis neslepia simpatijų ir Vokietijai
Simas Knapkis – šilutiškis. Iš tėvelių – Albino ir Irenos – paveldėjo darbštumą, racionalumą, kritinį mąstymą ir gerumą. Bendrauja atvirai, nesistengdamas pasislėpti po kokia nors kauke. Jo senelio proprosenelis Kristoforas Knap atkilo į Lietuvą iš pietryčių Vokietijos. Žygaičiuose vedė žemaitę. Taigi, Simas – žemaitis su germaniško kraujo priemaiša. Jam patinka vokiečių pareigingumas, dalykiškumas, neslepia simpatijų Vokietijai, bet ne jos kanclerei. Kitoms valstybėms pavyzdžiu stato Izraelį, veikiantį žydų tautos labui. Šios šalies piliečiai valstybei atsilygina savanoriška pareiga skirti dalį asmeninio laisvalaikio bendruomenės gerovei, saugumui. Mums iki jų suvokimo toli.
Anot Simo, tautų likimai priklauso nuo to, į kurią pusę pasisuka politinio gyvenimo girnos. Sovietmečiu jo tėvas nesutarė su vietos komunistų viršūnėle, įsmilkusią svaigintis alkoholiu, – taip tiesiai aniems ir drėbė, todėl gavo keltis ketveriems metams į Marijampolę.
Šilutėje baigęs pirmąją vidurinę mokyklą S. Knapkis pasirinko turizmo administravimo studijas Klaipėdos aukštesniojoje technikos mokykloje (dabar Klaipėdos valstybinė kolegija), o po to Klaipėdos universitete įgijo rekreacijos bakalauro laipsnį, tapo vadybininku, specialistu, kaip atstatyti, koreguoti žmogaus fizinį-dvasinį procesą. Simo akimis ši specialybė labiau susijusi su verslu nei su sveikata.
Juodas laivas tarp baltų jachtų
Simui buvo gal 14-15 metų, kai Nidos uoste tarp baltų jachtų, panašių į gulbes, pamatė didelį lentinį laivą nuleistomis burėmis. Laivo juodais šonais siluetas giliai įsirėžė paauglio atmintin. Vaikėzas neištvėrė neįlipęs į burlaivį, nepalietęs ranka jo bortų. Tuomet Simas nežinojo, jog laivas – svetima teritorija, kažkieno namas, nepasiprašęs neturi teisės kelti į jį kojos, nors labai smalsu būtų. Dėl to galėjo ir kliūti… Pasirodo, Simas Knapkis nekviestas pasisvečiavo Eduardo Jonušo kurėne – tylia galia tvieskiantis plokščiadugnis burlaivis užkodavo jaunam lankytojui, prisiskaičiusiam knygų apie piratus, laivininko, buriuotojo ir medinių laivų statytojo ateitį. Beje, jo dėdė yra profesionalus jūreivis-kariškis. Daugiau laivininkų giminėje nėra.

Simas Knapkis Rygoje prie vokiečių apšviestos epochos filosofo, teologo, poeto, humanisto J. G. Herderio (1744-1803) paminklo. Dar mokydamasis Šilutės pirmoje vidurinėje mokykloje Simas  pagalvodavo, jog J. G. Herderio vardo gimnaziją itin pritiktų turėti Šilutei, nuosekliai puoselėjančiai Pamario krašto įvairių tautų etnografinės kultūros paveldą.

Simas Knapkis Rygoje prie vokiečių apšviestos epochos filosofo, teologo, poeto, humanisto J. G. Herderio (1744-1803) paminklo. Dar mokydamasis Šilutės pirmoje vidurinėje mokykloje Simas pagalvodavo, jog J. G. Herderio vardo gimnaziją itin pritiktų turėti Šilutei, nuosekliai puoselėjančiai Pamario krašto įvairių tautų etnografinės kultūros paveldą.

Sodyba tarpupyje
Simo ir Birutės Knapkių sodyba Rusnėje, Skirvytėlės gatvėje Nr. 9, remiasi į pylimą palei pilkąją Pakalnę. Iš kitos pusės, už keliasdešimt metrų – platesnė, sraunesnė Nemuno atšaka Skirvytė. Smarkesnis potvynis atneša vandenis iki kiemo. Sodybą, kurios seniausia tamsrudė troba baltomis langinėmis ir nendrių stogu statyta 1884 metais, supa teisybės medžiai uosiai. Jie ir kiečiausi. Uosio vardą Knapkiai išrinko jauniausiajam sūnaitėliui, jau šeštokui, lankančiam dziudo treniruotes Šilutėje. Jaunylis seka tėvelio pėdomis – savo laiku Simas žavėjosi karatė, dziudo. Laisvalaikiu sportuoja kieme – šulinio svirtis su inkaro atsvaru sujungta su krepšinio skydu. Juk lietuviai pasivaržo, kuris taiklesnis.
Dukra Gabrielė – Klaipėdos valstybinės kolegijos studentė. Knapkiai šiek tiek pinigėlio prisiduria apgyvendindami turistus, pasiilgusius kaimo tylos bei archaiškos buities. Lėbautojų netrokšta. Vaikų labui augino žąsis, ožkas, kad maistas būtų ne iš pakuočių. „Duona ant žemės nesimėto, reikia triūsti“, – sako Simas. Vidutiniškai per metus pastatyti 1-2 laivai šeimos biudžetui toli gražu ne lobių sala. Vien tuo gyvas nebūsi. Skolintis Knapkiai nemėgsta, sukasi patys. Birutės atlygis – socialinės darbuotojos alga.

Pirmasis Simo kurėnas – „Baltis“
Kurėną pastatyti – ne kelmą perskelti. Pirmasis Simo mokytojas – a.a. Vidmantas Petras Ulinskas iš Kidulių (Jurbarko r.), kurį laiką gyvenęs Rusnėje. Juos supažindino Algis Dirsė. V. P. Ulinskas buvo geras stalius ir neblogas laivadirbys. Kitas mokytojas – rusniškis Viktoras Belakopytovas. Jie – praktikai. Teorinių žinių, laivų brėžinių teko ieškoti senose vokiečių istoriniuose leidiniuose. Rimčiausią studiją apie kurėną parašė Verneris Jėgeris (Werner Jaeger, „Fischerkahne auf dem Kurischen Haff“). Joje yra per 20 brėžinių. Bet prieš imdamasis meistrauti kurėną S. Knapkis 2002-aisiais pasistatė paprastesnės konstrukcijos burinį laivelį buriuoti vienam – etnografinę venterinę dviejų stiebų valtį. Šios valties proporcijos panašios į kurėno, tik ji greitesnė. Dar po poros metų nuleistas į vandenį pirmasis Simo padirbdintas kurėnas „Baltis“. Dviejų stiebų ir trijų burių burlaivį statė 4 mėnesius. Jo ilgis – 11 metrų, plotis – 3,30 m. „Balčiu“ galėjo plaukti daugiau kaip 40 žmonių. Kurėnas pasitarnavo populiarios dainininkės vestuvėms.

Dervos – į Saremos salą
Kurėnai yra kelių modelių. Jų pavadinimai priklauso nuo turimų tinklų. Pavyzdžiui, venterinė valtis skirta venteriams statyti, bradinė – žvejoti 300 metrų ilgio tinklu, leidžiamu iš dviejų burinių valčių. Kurėno kaina: nuo 14 iki 43 tūkst. Eur. Vien kalvystės darbų vertė – arti 3 tūkst. Eur. Kaustytoms detalėms panaudojama apie 3000 trijų dydžių vinių. Pagrindinė statybos medžiaga – ąžuolinės, pušinės lentos. Pušų kelmų dervos atsivežama iš Saremos salos (Estija). Kartais dervos spalva panaši į raudonąjį gintarą, bet, laikui bėgant, tamsėja. Dar priklauso, ant kokios medienos tepama.
Kurėno pastatymo rekordas – du mėnesiai, venterinės valties – vienas mėnuo. Kurėną dažniausiai meistrauja keturiese. Simo talkininkai – švėkšniškiai. Švėkšniškis Vaidotas Bliūdžius kuria vėtrunges. S. Knapkis gražiai bendradarbiauja ir su kalviais – šilutiškiu Valdu Jurkšaičiu, vilniečiu Egidijumi Latėnu. Kiek pastatė kurėnų, neskaičiuoja, nes nelygu kiek prie kiekvieno įdėjo darbo. Didesnius laivus statant dažniausiai būna darbų vadovu, priešokiais pameistraudamas. Mažesnius laivus daro, pasak jo, nuo A iki Z. Save laiko dailide, ne staliumi, nes stalo ar kėdės nesiimtų daryti. Su meile statytas burlaivis visuomet gerai plaukia. Nors kurėnas sunkus ir gana gremėzdiškai atrodo, tačiau ant seklumos užplaukęs nenutupia – kartimi pastūmus, anot Simo, vos ne pirštu galima patempti, slenka žmogaus žingsnio greičiu. Štai toks stebuklas. Kuršių marias vagoja vienas Simo statytas kurėnas, du – Eduardo Jonušo ir Vaidoto Bliūdžiaus. Yra jo laivų Galvės ežere. Itin originaliai kurėnas panaudotas Rusnėje: uoste tapo scena spektakliui pagal H. Zudermano knygą „Kelionė į Tilžė“. Vaidino ir kurėno statytojas. Simas – veiklus Rusnės kultūrinio gyvenimo dalyvis.
Klaipėdoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje S. Knapkis skaitė paskaitą apie užmarštin grimztantį lietuvišką burlaivį, vadintą vytine. Vytinė net 4 kartus didesnė už kurėną, vien jos dugnas sveria 9 tonas. Apie šį burlaivį ne tik pasakojo, bet ir septyniese statė. Vytinė šiandien – Trakų pažiba.

Kurėnas pernykštėje regatoje „Burpilis-15”, kuri vyko rugpjūčio mėn.

Kurėnas pernykštėje regatoje „Burpilis-15”, kuri vyko rugpjūčio mėn.

Minčių skrydis po bure
Kelionės, regatos, buriavimas – S. Knapkio pomėgis. Venterine valtimi yra nuplaukęs apie 300 kilometrų Nerimi ir Nemunu nuo Valakampių paplūdimio iki Rusnės. Buriavo Kuršių mariose, Aistmarėse, Lenkijos pusėje. Buvo patekęs į audrą.
Įdomiausia jam buriuoti jūroje, kai nesimato kranto, kai orientuotis prisieina pagal kompasą, jūrlapį. Tuomet, anot Simo, pradedi kitaip mąstyti, nebeatsipalaiduoji. Gal pajunti, kad nebesi toks didelis, kaip retsykiais pamanydavai. Žmogaus protas per menkas pažinti Visatą. Painūs filosofiniai klausimai Simui neatrodo tuščias reikalas. Studijavo antikos išminčių Platono, Sokrato, Aristotelio veikalus, parašė referatą sunkia tema „Savižudybės per laiko prizmę“. Simo išvada: mažiausiai savižudžių tarp tikrų katalikų. Tikėjimas – asmeninis pasirinkimas. Svarbiausia, kad žmogus nedarytų blogio savo artimui. Simas kritiškai vertina televizijos laidas, išskirdamas tik nacionalinio kanalo specializuotas programas, prisipažįsta esąs provincijoje rūgstantis pesimistas, kreivai žiūrintis į valdžios elitą, apleidžiantį tautiškumą. Tiesa, jo draugai randa ir kitokių pavyzdžių apie daug potencialo bei pilietiškumo turintį jaunimą. Simas neužsisklendęs savyje, narcisizmu neserga, bet paikų draugysčių neieško.

Nauji užsakymai
Nacionalinės ekspedicijos Nemunu dalyviai istorikai neseniai aplankė Knapkius su filmavimo grupe. 2016-ųjų metų ekspedicijai nuo Nesvyžiaus (Baltarusija) reikalinga sielininkų valtis, nes kurėnui pasirinktas vandens kelias būtų per seklus. Ekspedicija vyks dviem etapais. Dvi valtis mokslo vyrai turi, bet dar vienos trūksta. Ją užsakė padaryti Simui. Kitas užsakovas – vietos verslininkas Kęstutis Demereckas. Jam statys mažąją irklinę valtį – mažiausią burinio laivo modelį.

R. Mažutis

Vienas komentaras

  • Laima

    Pagaliau ir šilutiškiai prisiminė Simą Knapkį – ačiū Nacionalinei ekspedicijai. Gal PAMARYS kitąmet susivoks ir pasiūlys Simą garbingam krašto apdovanojimui – juk pats jis sau rekomendacijos tikrai nerašys (ir kažin ar apie tai galvoja), bet profesionaliausias ilgametis Šilutės laikraštis galėtų pasielgti tiesiog gražiai ir garbingai. Gal tada ir rusniškiai atsitokėtų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip atrasti kokybišką sausą maistą šunims?

Šiuolaikinėje rinkoje gausu įvairių rūšių sauso šunų maisto. Tai sudaro pagrindą dvejoti, kaip rasti tą tinkamą. Tiesa, yra šeimininkų, kurie sauso maisto net neduoda savo augintiniams, tačiau anot specialistų, šuo turi gauti bent šiek tiek sauso maisto davinio. Kas tinka vienam, nereiškia, kad tiks kitam Reikia pripažinti faktą, kad šunys, kaip ir  žmonės yra skirtingi, todėl renkantis maistą, kiekvienas turi savo savitą skonį. Sausas maistas mylimiems šunims gali būti pagamintas iš įvairių maisto produktų: nuo elnienos iki daržovių, todėl atrasti

Nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų

Nuo 2024 m. visuomeninius pastatus siūloma statyti iš medienos ir organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. viso statinio statybos medžiagų. Tai nurodyta Aplinkos ministerijos darbo grupės dėl organinių ir medienos statybos medžiagų visuomeninių pastatų statybai pateiktoje ataskaitoje. Joje taip pat pažymėta galimybė tokius pastatus statyti aukštesnius, nei kad dabar numato teisės aktai. Balandžio mėnesį suformuotos darbo grupės ataskaitoje pateiktas veiksmų planas tikslui pasiekti – statyti statinius iš atsinaujinančių išteklių (organinių, medinių) konstrukcijų, kurios sudarytų 50 proc. statybinių medžiagų. Nors šiuo

Lietuvos paštas planuoja dvigubai išplėsti paštomatų tinklą

Lietuvos paštas paskelbė viešąjį konkursą, kuriuo planuoja įsigyti iki 280 naujų paštomatų. Įgyvendinant paštomatų plėtrą, ateinančiais metais bus įrengta 80 naujų LP EXPRESS paštomatų, o likusią įrangą planuojama įsigyti iki 2025 metų. „Jau kelis metus stebime tendenciją, kai siunčiamų daiktų kiekis auga, o laiškų – mažėja. Pandemijos laikotarpiu visuomenės apsipirkimo bei siuntimo įpročiai dar sparčiau keitėsi – stipriai augo siuntų segmentas. Klientai ypač pamėgo paštomatus kaip greitą, patogų ir aplinkai draugiškesnį siuntimo būdą. Prognozuojame, kad tokie siuntimo įpročiai išliks ir

Ligonių kasos vaiko sveikatos pažymėjimais ragina pasirūpinti iš anksto

Nors iki naujų mokslo metų pradžios dar geras mėnuo, ligonių kasos jau dabar primena tėvams apie būtinybę atlikti profilaktinę vaikų sveikatos patikrą. Vizito pas šeimos gydytojus raginama neatidėlioti, nes rudenį prie medikų kabinetų gali nutįsti pasitikrinti atėjusiųjų eilės. Kasmet profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą privaloma visiems vaikams iki 18 metų. Už šią patikrą sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis sudariusiose gydymo įstaigose mokėti nereikia, nes vaikai yra draudžiami valstybės – jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos

Taip pat skaitykite