Rusniškį Simą Knapkį pakerėjo senieji kurėnai

Būdamas paaugliu, Simas Knapkis Nidos uoste tarp baltų jachtų pamatė didelį juodą lentinį laivą nuleistomis burėmis. Tai buvo senasis kurėnas. Burvaltės vaizdas pakerėjo berniuką. Kas galėjo patikėti, kad vėliau būtent jis prikels plaukiojimui primirštą Kuršių marių žvejų naudotą plokščiadugnį kurėną. Vieno ar trijų stiebų burlaivis, nors sveria šešias tonas, pasikinkęs „šilkinį vėją“, gali skrosti nurimusius vandenis 12 km per valandą greičiu. Velnioniškai smagu buriuoti ir valdyti senovišką laivą, kuris tampa tarsi kapitono dalimi, primena praėjusius šimtmečius.

Šiaurės jūra. Prie jachtos „Lietuva“ šturvalo, plaukiant iš Dublino į Klaipėdą.

Šiaurės jūra. Prie jachtos „Lietuva“ šturvalo, plaukiant iš Dublino į Klaipėdą.

 

Kurėno sargas – marių dievas Vėjopatis
Niekas nežino, kas ir kada pastatė pirmąjį kurėną arba kuršvaltę. Ilgai išlikęs paprotys stiebe įtvirtinti pagonių dievybės Vėjopačio arba Bangpūčio medinę sparnuotą skulptūrėlę liudija, kad dramblotus, daug keliančius kurėnus meistravo vietos gyventojai. Ant stiebo smaigo – vėjarodė-vėliukas. Drobinė burė – keturkampė. Virves vydavo iš kanapių. Didvaltės paskuigalyje – paaukštinimas vairininkui sėdėti. Vairas – po vandeniu, mentės pavidalo. Jo kotas ir rankena vadinta elmentu. Pastarojo galas galėjo būti įspraudžiamas į specialias įrantas borte. Bangavimo metu laivo pastovumą užtikrindavo dvi šoninės šliūžės (švertai). Patvarus, ilgaamžis kurėnas sykiu buvo žvejybos bei transporto laivas. Tiko gyvuliams, šienui, medienai vežti. Neperkrautas neapvirsdavo. 9-12 metrų ilgio ir 2-3 metrų pločio burlaivis, suręstas iš ąžuolo ir pušies, keliauninkui nebuvo itin patogus: pirmagalyje ir gale – žemos kajutės, paragėje – krosnelė. Didžiausiomis bradinėmis žvejojo Šarkuvos ir Labguvos žvejai. Žūklaudavo dažniausiai poromis po dvi bradines valtis kelias dienas, bet šeštadienį žvejai būtinai grįždavo.
Kurėnų meistrai traukdavo iš kaimo į kaimą siūlydami savo paslaugas. Brėžinių neurėdavę, dirbdavo iš atminties. Kiekvienas kurėnas atspindėjo jo kūrėjo darbo stilių ir kažkiek skyrėsi nuo kitų. Visus medinių laivų statytojus vienijo svarbiausias dalykas – meilė savo amatui. Beje, 1880 metais Rusnės medienos pirklys Ernstas Ankeris tarptautinėje žvejybos parodoje Berlyne pristatė kurėno (Kurenkahn arba Memelkhan) modelį. Šiandien šis modelis eksponuojamas Vokietijos jūrų muziejuje Bremerhavene.

Žemaitis neslepia simpatijų ir Vokietijai
Simas Knapkis – šilutiškis. Iš tėvelių – Albino ir Irenos – paveldėjo darbštumą, racionalumą, kritinį mąstymą ir gerumą. Bendrauja atvirai, nesistengdamas pasislėpti po kokia nors kauke. Jo senelio proprosenelis Kristoforas Knap atkilo į Lietuvą iš pietryčių Vokietijos. Žygaičiuose vedė žemaitę. Taigi, Simas – žemaitis su germaniško kraujo priemaiša. Jam patinka vokiečių pareigingumas, dalykiškumas, neslepia simpatijų Vokietijai, bet ne jos kanclerei. Kitoms valstybėms pavyzdžiu stato Izraelį, veikiantį žydų tautos labui. Šios šalies piliečiai valstybei atsilygina savanoriška pareiga skirti dalį asmeninio laisvalaikio bendruomenės gerovei, saugumui. Mums iki jų suvokimo toli.
Anot Simo, tautų likimai priklauso nuo to, į kurią pusę pasisuka politinio gyvenimo girnos. Sovietmečiu jo tėvas nesutarė su vietos komunistų viršūnėle, įsmilkusią svaigintis alkoholiu, – taip tiesiai aniems ir drėbė, todėl gavo keltis ketveriems metams į Marijampolę.
Šilutėje baigęs pirmąją vidurinę mokyklą S. Knapkis pasirinko turizmo administravimo studijas Klaipėdos aukštesniojoje technikos mokykloje (dabar Klaipėdos valstybinė kolegija), o po to Klaipėdos universitete įgijo rekreacijos bakalauro laipsnį, tapo vadybininku, specialistu, kaip atstatyti, koreguoti žmogaus fizinį-dvasinį procesą. Simo akimis ši specialybė labiau susijusi su verslu nei su sveikata.
Juodas laivas tarp baltų jachtų
Simui buvo gal 14-15 metų, kai Nidos uoste tarp baltų jachtų, panašių į gulbes, pamatė didelį lentinį laivą nuleistomis burėmis. Laivo juodais šonais siluetas giliai įsirėžė paauglio atmintin. Vaikėzas neištvėrė neįlipęs į burlaivį, nepalietęs ranka jo bortų. Tuomet Simas nežinojo, jog laivas – svetima teritorija, kažkieno namas, nepasiprašęs neturi teisės kelti į jį kojos, nors labai smalsu būtų. Dėl to galėjo ir kliūti… Pasirodo, Simas Knapkis nekviestas pasisvečiavo Eduardo Jonušo kurėne – tylia galia tvieskiantis plokščiadugnis burlaivis užkodavo jaunam lankytojui, prisiskaičiusiam knygų apie piratus, laivininko, buriuotojo ir medinių laivų statytojo ateitį. Beje, jo dėdė yra profesionalus jūreivis-kariškis. Daugiau laivininkų giminėje nėra.

Simas Knapkis Rygoje prie vokiečių apšviestos epochos filosofo, teologo, poeto, humanisto J. G. Herderio (1744-1803) paminklo. Dar mokydamasis Šilutės pirmoje vidurinėje mokykloje Simas  pagalvodavo, jog J. G. Herderio vardo gimnaziją itin pritiktų turėti Šilutei, nuosekliai puoselėjančiai Pamario krašto įvairių tautų etnografinės kultūros paveldą.

Simas Knapkis Rygoje prie vokiečių apšviestos epochos filosofo, teologo, poeto, humanisto J. G. Herderio (1744-1803) paminklo. Dar mokydamasis Šilutės pirmoje vidurinėje mokykloje Simas pagalvodavo, jog J. G. Herderio vardo gimnaziją itin pritiktų turėti Šilutei, nuosekliai puoselėjančiai Pamario krašto įvairių tautų etnografinės kultūros paveldą.

Sodyba tarpupyje
Simo ir Birutės Knapkių sodyba Rusnėje, Skirvytėlės gatvėje Nr. 9, remiasi į pylimą palei pilkąją Pakalnę. Iš kitos pusės, už keliasdešimt metrų – platesnė, sraunesnė Nemuno atšaka Skirvytė. Smarkesnis potvynis atneša vandenis iki kiemo. Sodybą, kurios seniausia tamsrudė troba baltomis langinėmis ir nendrių stogu statyta 1884 metais, supa teisybės medžiai uosiai. Jie ir kiečiausi. Uosio vardą Knapkiai išrinko jauniausiajam sūnaitėliui, jau šeštokui, lankančiam dziudo treniruotes Šilutėje. Jaunylis seka tėvelio pėdomis – savo laiku Simas žavėjosi karatė, dziudo. Laisvalaikiu sportuoja kieme – šulinio svirtis su inkaro atsvaru sujungta su krepšinio skydu. Juk lietuviai pasivaržo, kuris taiklesnis.
Dukra Gabrielė – Klaipėdos valstybinės kolegijos studentė. Knapkiai šiek tiek pinigėlio prisiduria apgyvendindami turistus, pasiilgusius kaimo tylos bei archaiškos buities. Lėbautojų netrokšta. Vaikų labui augino žąsis, ožkas, kad maistas būtų ne iš pakuočių. „Duona ant žemės nesimėto, reikia triūsti“, – sako Simas. Vidutiniškai per metus pastatyti 1-2 laivai šeimos biudžetui toli gražu ne lobių sala. Vien tuo gyvas nebūsi. Skolintis Knapkiai nemėgsta, sukasi patys. Birutės atlygis – socialinės darbuotojos alga.

Pirmasis Simo kurėnas – „Baltis“
Kurėną pastatyti – ne kelmą perskelti. Pirmasis Simo mokytojas – a.a. Vidmantas Petras Ulinskas iš Kidulių (Jurbarko r.), kurį laiką gyvenęs Rusnėje. Juos supažindino Algis Dirsė. V. P. Ulinskas buvo geras stalius ir neblogas laivadirbys. Kitas mokytojas – rusniškis Viktoras Belakopytovas. Jie – praktikai. Teorinių žinių, laivų brėžinių teko ieškoti senose vokiečių istoriniuose leidiniuose. Rimčiausią studiją apie kurėną parašė Verneris Jėgeris (Werner Jaeger, „Fischerkahne auf dem Kurischen Haff“). Joje yra per 20 brėžinių. Bet prieš imdamasis meistrauti kurėną S. Knapkis 2002-aisiais pasistatė paprastesnės konstrukcijos burinį laivelį buriuoti vienam – etnografinę venterinę dviejų stiebų valtį. Šios valties proporcijos panašios į kurėno, tik ji greitesnė. Dar po poros metų nuleistas į vandenį pirmasis Simo padirbdintas kurėnas „Baltis“. Dviejų stiebų ir trijų burių burlaivį statė 4 mėnesius. Jo ilgis – 11 metrų, plotis – 3,30 m. „Balčiu“ galėjo plaukti daugiau kaip 40 žmonių. Kurėnas pasitarnavo populiarios dainininkės vestuvėms.

Dervos – į Saremos salą
Kurėnai yra kelių modelių. Jų pavadinimai priklauso nuo turimų tinklų. Pavyzdžiui, venterinė valtis skirta venteriams statyti, bradinė – žvejoti 300 metrų ilgio tinklu, leidžiamu iš dviejų burinių valčių. Kurėno kaina: nuo 14 iki 43 tūkst. Eur. Vien kalvystės darbų vertė – arti 3 tūkst. Eur. Kaustytoms detalėms panaudojama apie 3000 trijų dydžių vinių. Pagrindinė statybos medžiaga – ąžuolinės, pušinės lentos. Pušų kelmų dervos atsivežama iš Saremos salos (Estija). Kartais dervos spalva panaši į raudonąjį gintarą, bet, laikui bėgant, tamsėja. Dar priklauso, ant kokios medienos tepama.
Kurėno pastatymo rekordas – du mėnesiai, venterinės valties – vienas mėnuo. Kurėną dažniausiai meistrauja keturiese. Simo talkininkai – švėkšniškiai. Švėkšniškis Vaidotas Bliūdžius kuria vėtrunges. S. Knapkis gražiai bendradarbiauja ir su kalviais – šilutiškiu Valdu Jurkšaičiu, vilniečiu Egidijumi Latėnu. Kiek pastatė kurėnų, neskaičiuoja, nes nelygu kiek prie kiekvieno įdėjo darbo. Didesnius laivus statant dažniausiai būna darbų vadovu, priešokiais pameistraudamas. Mažesnius laivus daro, pasak jo, nuo A iki Z. Save laiko dailide, ne staliumi, nes stalo ar kėdės nesiimtų daryti. Su meile statytas burlaivis visuomet gerai plaukia. Nors kurėnas sunkus ir gana gremėzdiškai atrodo, tačiau ant seklumos užplaukęs nenutupia – kartimi pastūmus, anot Simo, vos ne pirštu galima patempti, slenka žmogaus žingsnio greičiu. Štai toks stebuklas. Kuršių marias vagoja vienas Simo statytas kurėnas, du – Eduardo Jonušo ir Vaidoto Bliūdžiaus. Yra jo laivų Galvės ežere. Itin originaliai kurėnas panaudotas Rusnėje: uoste tapo scena spektakliui pagal H. Zudermano knygą „Kelionė į Tilžė“. Vaidino ir kurėno statytojas. Simas – veiklus Rusnės kultūrinio gyvenimo dalyvis.
Klaipėdoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje S. Knapkis skaitė paskaitą apie užmarštin grimztantį lietuvišką burlaivį, vadintą vytine. Vytinė net 4 kartus didesnė už kurėną, vien jos dugnas sveria 9 tonas. Apie šį burlaivį ne tik pasakojo, bet ir septyniese statė. Vytinė šiandien – Trakų pažiba.

Kurėnas pernykštėje regatoje „Burpilis-15”, kuri vyko rugpjūčio mėn.

Kurėnas pernykštėje regatoje „Burpilis-15”, kuri vyko rugpjūčio mėn.

Minčių skrydis po bure
Kelionės, regatos, buriavimas – S. Knapkio pomėgis. Venterine valtimi yra nuplaukęs apie 300 kilometrų Nerimi ir Nemunu nuo Valakampių paplūdimio iki Rusnės. Buriavo Kuršių mariose, Aistmarėse, Lenkijos pusėje. Buvo patekęs į audrą.
Įdomiausia jam buriuoti jūroje, kai nesimato kranto, kai orientuotis prisieina pagal kompasą, jūrlapį. Tuomet, anot Simo, pradedi kitaip mąstyti, nebeatsipalaiduoji. Gal pajunti, kad nebesi toks didelis, kaip retsykiais pamanydavai. Žmogaus protas per menkas pažinti Visatą. Painūs filosofiniai klausimai Simui neatrodo tuščias reikalas. Studijavo antikos išminčių Platono, Sokrato, Aristotelio veikalus, parašė referatą sunkia tema „Savižudybės per laiko prizmę“. Simo išvada: mažiausiai savižudžių tarp tikrų katalikų. Tikėjimas – asmeninis pasirinkimas. Svarbiausia, kad žmogus nedarytų blogio savo artimui. Simas kritiškai vertina televizijos laidas, išskirdamas tik nacionalinio kanalo specializuotas programas, prisipažįsta esąs provincijoje rūgstantis pesimistas, kreivai žiūrintis į valdžios elitą, apleidžiantį tautiškumą. Tiesa, jo draugai randa ir kitokių pavyzdžių apie daug potencialo bei pilietiškumo turintį jaunimą. Simas neužsisklendęs savyje, narcisizmu neserga, bet paikų draugysčių neieško.

Nauji užsakymai
Nacionalinės ekspedicijos Nemunu dalyviai istorikai neseniai aplankė Knapkius su filmavimo grupe. 2016-ųjų metų ekspedicijai nuo Nesvyžiaus (Baltarusija) reikalinga sielininkų valtis, nes kurėnui pasirinktas vandens kelias būtų per seklus. Ekspedicija vyks dviem etapais. Dvi valtis mokslo vyrai turi, bet dar vienos trūksta. Ją užsakė padaryti Simui. Kitas užsakovas – vietos verslininkas Kęstutis Demereckas. Jam statys mažąją irklinę valtį – mažiausią burinio laivo modelį.

R. Mažutis

Vienas komentaras

  • Laima

    Pagaliau ir šilutiškiai prisiminė Simą Knapkį – ačiū Nacionalinei ekspedicijai. Gal PAMARYS kitąmet susivoks ir pasiūlys Simą garbingam krašto apdovanojimui – juk pats jis sau rekomendacijos tikrai nerašys (ir kažin ar apie tai galvoja), bet profesionaliausias ilgametis Šilutės laikraštis galėtų pasielgti tiesiog gražiai ir garbingai. Gal tada ir rusniškiai atsitokėtų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Dar 9,5 mln. eurų dujų balionams daugiabučiuose keisti

Energetikos ministras Dainius Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo numatoma „Suskystintų naftos dujų balionų daugiabučiuose pakeitimo kitais energijos šaltiniais“ programai skirti  iš valstybės biudžeto dar 9,582 mln. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, parama vienam daugiabučio namo butui sieks iki 726 eurų. Liko 1000 daugiabučių „Šiuo metu šalyje dar yra apie 1000 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Skirdama virš 9 mln. eurų paramą valstybė jau trečius metus iš eilės padeda daugiabučių namų gyventojams  atsisakyti dujų balionų naudojimo buityje ir pasirinkti saugesnį

Sinoptikai įspėja: savaitgalis vėl bus vėjuotas, su krituliais ir šals

Sausio 20 d., ketvirtadienį, Lietuvą pasieks šaltasis atmosferos frontas, kuris neš kritulių, daugiausia sniego. Gausiausiai prisnigs šalies vakaruose. Pietvakarių, vakarų, vakariniuose rajonuose šiaurės vakarų vėjas bus labai stiprus, gūsiai daug kur sieks 15-20 m/s, šalies vakaruose vietomis 22-24 m/s, pajūryje įsisiautės iki 26 m/s. Daug kur sniegą pustys, vietomis kils pūga. Aukščiausia temperatūra dienos pradžioje bus nuo 1 laipsnio šalčio kai kur rytiniuose rajonuose iki 3 laipsnių šilumos prie jūros. Nuo vidurdienio temperatūra ims kristi, plikledis formuosis daugelyje rajonų. Sausio

Mokytoja, palikusi ryškų pėdsaką Šilutės istorijoje

Sausio 15-ąją, Klaipėdos krašto dieną, tuo pačiu Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojos, direktorės, Šilutės Garbės pilietės, doc. dr. Romualdos Dobranskienės gimtadienio dieną (būtų sukakę 90 metų), Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta knyga „Mokytojos mitas“. Tai kolektyvinis darbas, sudarytas iš beveik trisdešimties žmonių prisiminimų. Gausus būrys šilutiškių, buvusių mokinių, kolegų, namiškių atėjo į biblioteką. Muzikinį foną kūrė Marijus Kučikas (pianinas) ir bardas Adas Nausėda, dainavo dukra Indrė ir anūkė Indrė Dirgėlaitė. R. Dobranskienės gyvenimo akimirkas skaidrėse atkūrė bibliotekininkė Dalia Pupšytė.

Ligonių kasos ragina klausti, o ne aklai mokėti už gydymą

Gyventojai klausia Ligonių kasų, kodėl, būdami apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gydymo įstaigose kartais turi mokėti ar primokėti už gydymą, tyrimus ar procedūras. Neretai žmonės mano turintys mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, nes gydymo įstaigų pateikiama informacija apie mokėjimą už jas yra klaidinanti ar neaiški. Valstybinė ligonių kasa primena: kada už gydymą mokėti nereikia, kada tenka. Rūpimus klausimus Valstybinei ligonių kasai galima pateikti: el. paštu info@vlk.lt tel. (8 5) 232 2222 arba žiūrėkite šį vaizdo įrašą: https://youtu.be/T9lMmMrw9DE  Apdraustiesiems – nemokamai Apdraustieji papildomai nemokėdami

Taip pat skaitykite