Rusniškės kūryba primena baltų mitologiją

Tautodailininkės Violetos Benetienės kūrinių galima pamatyti bemaž kiekvieno rusniškio namuose. Jos sukurtais papuošalais mielai pasipuošia ne tik rusniškės – šilti atsiliepimai apie tautodailininkės darbus pasiekia iš Vainuto, Žemaičių Naumiesčio, Šilutės, kitur. Nemažai autorės darbų iškeliavo ir užu valstybės sienų. Šįkart Rusnės Salos etnokultūros ir informacijos centre buvo eksponuojama V. Benetienės veltinių paroda „Baltų mitologinės dievybės“.

Tautodailininkė Violeta Benetienė.

V. Benetienė pasakoja, kad vėlimas ją domino seniai, šio amato paslapčių viename edukaciniame renginyje parodė Virginija Būrė. Vėlimas ją tiesiog pakerėjo, užbūrė. Kiekvienam darbui skyrė ne po vieną valandą. Pirmieji Violetos darbai buvo papuošalai, pastelinės alyvinės spalvos karoliai ir apyrankė. Papuošalus sukūrė savo dukrai Eglei jos gimtadienio proga. Vėliau vienas po kito pabiro „veltinukai“: karoliai, apyrankės, diržai, riešinės, rankinės, margučiai, kalėdiniai žaisliukai, namų dekoravimo detalės…
Veltiniai kūriniai, spinduliuojantys šilumą, traukia akį, juos norisi nešioti, pajusti šilumą. Violetos sukurti darbai iš vilnos yra plastiški, nėra perkrauti detalėmis. Įvaldžiusi vėlimą sausuoju ir šlapiuoju būdu Violeta sukūrė daugybę darbų, surengė ne vieną parodą. Norintiems išmokti vėlimo įgūdžius perduoda edukacinių užsiėmimų lankytojams. Violeta Benetienė, ne vienerius metus atidavusi mokyklai, jos nepamiršo, vėlimo pamokų surengia ir mokiniams.
Dar dirbdama mokykloje pradėjo domėtis tautos ištakomis, tuo, kas lemdavo ar padėdavo mūsų protėviams gyventi, kas lydėjo juos nuo mažumės iki senatvės. Tai, ką ne kartą pasakojo savo mokiniams, dabar ji atkartoja savo darbuose. Apie tai byloja viena paskutiniųjų V. Benetienės veltinio paroda „Baltų mitologinės dievybės“. Eksponuojama kelios dešimtys veltinių delmonų, kitų aksesuarų. Delmonus nuvėlė iš vilnos šlapiuoju, o dekoravo sausuoju būdu. Ant delmonų pavaizdavo žmogaus gyvenimą ir lemtį lemiančias dievybes, jų atvaizdų ieškojo aprašymuose, pasikliovė kūrybine nuojauta.
Štai Lada – didžioji baltų deivė motina, viso pasaulio gimdytoja, jos dukra Lela, seserys dvynės Laima ir Ragana, kurių viena lėmė gyvenimą, kita – mirtį, Gabija – ugnies valdovė, šeimos židinio ir sveikatos sergėtoja, Austėja – geradarė, šeimos židinio, bitininkystės globėja ir darbščioji audėja, Milda – meilės ir laisvės deivė. Visos pagonių dievybės susietos su gamtos stichijomis: audromis, potvyniais, žaibais.
Parodoje netrūko darbų su vandenų mitologiniais personažais. V. Benetienė priminė, kad marių stichijos dievybe laikytas Bangpūtys, dar vadintas ir Vėjopačiu. XVII a. Mažojoje Lietuvoje Motiejus Pretorijus aprašė, kad Bangpūtys – dviveidis išpūstomis lūpomis, kuriam ant galvos tupi gaidys, o rankose jis laiko žuvį ir statinaitę. Bangpūčiui pavaldūs aštuoni vėjai. „Norėdami pasigerinti, vildamiesi, kad Bangpūčio valdomi vėjai nesudraskytų burių, nepaskandintų valčių, žvejai prie laivų stiebų tvirtindavo dievybės simbolius. Dažnai vyro galvą su sparnais, kartais trigalvį“, – pasakojo V. Benetienė.
Parodos atidarymo dieną į Salos etnokultūros ir informacijos centrą atskubėję rusniškiai džiaugėsi Violetos Benetienės darbais, dėkojo kūrybingai rusniškei. Prieš keletą metų tautodailininkės vardą pelniusi Violeta pomėgį grožiui ir menui paveldėjo iš savo tėvo Danieliaus Mažučio. Moteris daug laiko praleidžia domėdamasi krašto istorija. Kol dirbo mokykloje, tuo pomėgiu užkrėsdavo ir savo mokinius.
Dar V. Benetienė žinoma kaip ypač gardžių pyragų, tortų kepėja. Nei viena Rusnės šventė nepraeina be unikalaus senovinio Rusnės punšo, kurį pagal čia XIX a. pabaigoje gyvenusio vaistininko Kitelio receptą verda Violeta. Šio unikalaus kulinarinio paveldo skanavo ir susirinkę į parodos atidarymą.
Ši paroda vėliau bus eksponuojama Klaipėdos istorijos muziejuje.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Karantino sąlygos švelnėja, bus pamažu grįžtama į įprastą gyvenimo ritmą

Vyriausybė, atsižvelgusi į epidemiologinę situaciją šalyje, trečiadienį posėdyje priėmė sprendimą pratęsti karantino režimą iki birželio 16 dienos 24 val., tačiau sušvelninti karantino sąlygas. Numatyta, kad artimiausiu metu bus didinamas leistinas žiūrovų ir dalyvių skaičių renginiuose bei ilginamas restoranų, kavinių ir kitų maitinimo įstaigų darbo laikas. Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, švelninamos karantino sąlygos atskleidė, kad nepaisant mažėjančių apribojimų žmonės ir toliau elgiasi atsakingai, todėl galima palaipsniui grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. „Žmonės atsakingai laikosi karantino sąlygų, tinkamai naudoja apsaugos priemones,

Nuo šiol galima rinktis elektros tiekėją: ką reikėtų žinoti?

Prasidėjus pirmajam elektros rinkos liberalizavimo etapui, vartotojai ėmė dairytis į elektros tiekėjus, kuriuos nuo šiol galės pasirinkti patys. Iki šiol elektrą vartotojai buvo pratę pirkti iš visuomeninio tiekėjo, o apie kitų metų elektros kainas išgirsti iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT). Situacijai pasikeitus, gyventojams kilo daug klausimų, ką reikėtų žinoti norint pasirinkti ekonomiškai sau naudingiausią elektros tiekėją ir kaip tam tinkamai pasiruošti. „Lietuva fizinių vartotojų elektros tiekimo rinkoje pagaliau pereina iš monopolijos į aktyvios konkurencijos etapą. Tai, kas yra seniai

Pagėgiuose nustatytas antras COVID-19 atvejis

Šiandien, gegužės 25 d., Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius pranešė apie antrąjį koronaviruso atvejį savivaldybėje. Šią žinią šiandien patvirtino ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centras (NVSC). Žinoma, kad koronaviruso atvejis – įvežtinis. Asmuo, kuriam nustatytas COVID-19, praėjusią savaitę grįžo iš užsienio ir nuo pirmos grįžimo dienos į Lietuvą yra saviizoliacijoje. Asmuo jaučiasi gerai, COVID-19 ligos simptomų nejaučia, saviizoliuojasi savivaldybės numatytose patalpose. Primename, kad pirmasis koronaviruso atvejis Pagėgių savivaldybėje buvo patvirtintas kovo 29 d., atvejis vidinis, asmuo turėjo kontaktą su galimai sergančiais

Populiariausi mitai apie grilio patiekalus: nustokite jais tikėti

Šiltuoju sezonu daugelis mielai mėgaujasi grilio patiekalais. Pasitelkus specialius prietaisus ir  kūrybiškumą, lauke galima išbandyti pačius įvairiausius ir netikėčiausius receptus. Vis dėlto,  grilio patiekalų gaminimas neretai būna apipintas nuo realybės nutolusiais mitais, kurie gali sutrukdyti efektyviai maisto gamybai ar net nulemti ne visiškai tobulą jo skonį. Kokia informacija neverta tikėti? Mėsos ir kaitinimo temperatūrą galima nusakyti virš grilio laikant rankas Tai – labai gajus mitas, kuriuo kartais tiki net ir labai talentingi virėjai. Reikėtų paminėti faktą, jog kiekvieno iš mūsų