Rusnės estakadai – jau vieneri metai

Prieš metus, gegužės 18 d., oficialiai buvo atidaryta Rusnės estakada. Tada rusniškiai džiūgavo ir skelbė švęsiantys ištisus metus, o pirmąjį gimtadienį – ypač įsimintinai. Mat tąkart iškilmes sustabdė liūtis… Šiemet rusniškių planus pakoregavo karantinas. Rusnės estakados pirmąjį gimtadienį kukliai pažymėjo tik salos bendruomenė.

Gegužės 18-ąją Rusnės salos bendruomenė paminėjo estakados pirmąjį gimtadienį, papuošę ją balionais.

„Turėjo būti gausiau, bet COVID-19 sureguliavo taisykles tokias, kokios jos yra nurodytos. Pasidžiaugėme tik iškabinę balionus. Prieš metus per estakados atidarymo šventę buvom nusprendę, kad švęsime kitaip, nes tada užklupo didžiulė liūtis. Likome kaip ir nešventę. Lietus sugadino visą džiaugsmą. Bet svarbiausia, kad estakada yra, esame laimingi ir džiaugiamės“, – apie estakados sukaktuves pasakojo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Metai, anot seniūnės, pralėkė nepastebimai, o ir vargai, kuriuos teko patirti, kad estakada atsirastų, spėjo ir prisimiršti. Vieniems rusniškiams jau spėjo ir atidarymo įspūdžiai išblėsti, tarsi šia estakada visada buvo važiuota… Kitiems, pavyzdžiui, Rusnės jaunimui estakados statyba ir gyvenimas iki tol – tik istorija, su kuria susipažinti galės tik iš pasakojimų, nuotraukų ir filmų…

„Jeigu nuo birželio 1-osios leis susibūrimus, tai tikrai bus naujo kelio atidarymo šventė. Labai gaila, kai estakados atidarymo šventei viena mūsų verslininkė už 500 eurų buvo nupirkusi vaikams batutus… Žmonės atvyko, ruošėsi net kelias valandas šventei, o dėl lietaus vaikai nespėjo jais net pasidžiaugti… Taip norėjosi to džiaugsmo, bet tai tikrai ištaisysime“, – patikino Rusnės seniūnė.

Baigiasi ir kelio darbai
Prieš pat estakados atidarymo metines, gegužės 15-ąją, rusniškiai su dovanomis išlydėjo kelininkus, kurie asfaltavo rekonstruotą kelio atkarpą tarp Rusnės ir Šilutės. „Jiems tai – eilinis darbas, dar vienas užbaigtas objektas. Užtat mums ir visai salai jų darbas labai išskirtinis“, – FB socialiniame tinkle skelbė Rusnės salos bendruomenė. Atsisveikindami rusniškiai kelininkams įteikė po puodelį, kad gerdami arbatą ar kavą kaskart prisimintų Rusnės salą.

Užbaigti kelio ruožo Šilutė–Rusnė asfaltavimo darbai. Atsisveikindami rusniškiai kelininkams įteikė po puodelį.

Nuo šios savaitės šiame kelyje jau prasidės kiti darbai – bus montuojami atitvarai dviratininkų ir pėsčiųjų takui. Po šių darbų lauks ketvirtasis projekto etapas, kurio metu bus atsodinami medžiai.

Priminsime, kad rengiantis rekonstrukcijos darbams teko iškirsti eismo saugai pavojų kėlusius 288 senus medžius. Numatyta, kad kraštovaizdžiui atkurti tiek pat medžių bus pasodinta abipus kelio palei visą rekonstruojamą ruožą, išskyrus estakadą.
Numatyta, kad Kelių direkcija ne tik užtikrins medžių prie kelio Šilutė–Rusnė atsodinimą, bet rūpinsis ir kitų unikalių, su keliais susijusių Nemuno deltos regioninio parko kraštovaizdžio elementų išsaugojimu. Medžių juostos bus saugomos, prižiūrimos ir atnaujinamos prie regioniniame parke esančių Kintų–Ventės, Rusnės–Pakalnės ir kitų kelių.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Siekiant nacionalinių energetinių tikslų svarbus vaidmuo tenka Pagėgių kraštui

2019 m. Lietuvoje veikiantys vėjo jėgainių parkai pagamino 1,45 TWh (teravatvalandės) elektros energijos – tai sudarė 13 proc. visos Lietuvoje suvartotos elektros energijos. Visi atsinaujinantys energijos šaltiniai pagamino 26 proc. šalyje suvartotos elektros energijos, tačiau Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta iki 2030 metų Lietuvoje šią dalį padidinti iki 45 proc. – to pasiekti padės Pagėgių savivaldybėje plečiamas vėjo jėgainių parkas. Pasak energetikos viceministro Ryčio Kėvelaičio, atsinaujinantys energijos ištekliai, generuojami šalies viduje, teikia naudos keliais aspektais. „Šiuo metu Lietuvoje didžioji elektros 

Virš Žemaičių Naumiesčio plevėsuoja vėliava su auksiniu liūtu, dantyse laikančiu raudoną titnaginį pistoletą

Naumiestiškiai, o gal ir akylesni pravažiuojantieji pastebėjo jau porą savaičių Žemaičių Naumiesčio centre, ant šalia paminklo 1918 metų Nepriklausomybės dalyviams paminklo esančio aukšto flagštoko išdidžiai plevėsuojančią šio miestelio vėliavą. Kitoje gatvės pusėje, prie seniūnijos, plaikstosi valstybinė  trispalvė. Iškelti Žemaičių Naumiesčio vėliavą nusprendė seniūnija. Tuo norima atkreipti dėmesį į garbingą ir įdomią miestelio bei jo apylinkių istoriją. Tuo pačiu didinti pasididžiavimą savo miesteliu. Žemaičių Naumiesčio vėliava sukurta remiantis istoriniu miestelio herbu. 1792 m. balandžio 12 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos

12 Pagrindinių Kūčių stalo patiekalų

Kartu su Šv. Kalėdomis, Kūčios yra viena svarbiausių lietuvių švenčių, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys. Ši šventė išskirtinė ne tik savo svarba, bet ir giliomis tradicijomis, kurios perduodamos iš kartos į kartą ir yra mažai pakitusios nuo senų laikų. Geriausias pavyzdys – 12 skirtingų patiekalų ant Kūčių stalo, kuriuos vieni sieja su religiniu aspektu ir 12 apaštalų, o kiti su metus sudarančiais 12 mėnesių. Bet kuriuo atveju tiesiog būtina paragauti visų šių gaminių, mat tikima, kad to nepadarius aplankys nesėkmės. Žinoma,

Geras dulkių siurblys – nepamainomas pagalbininkas: kaip išsirinkti tinkamą?

Kad dulkių siurblys taptų nepamainomu pagalbininku, padedančiu namus nepriekaištingai sutvarkyti be vargo ir didelių pastangų, svarbu išsirinkti tinkamą šio prietaiso tipą ir modelį. „Samsung“ produktų ekspertas Vytautas Jurgaitis pataria atsižvelgti į keletą pagrindinių dalykų. 1. Dydis ir tipas Pasak V. Jurgaičio, pirmiausia reikėtų įvertinti, ar prietaisu namuose bus patogu naudotis, ar jis neužims daug vietos. „Labai galingas, tačiau griozdiškas, dulkių siurblys namuose užims daug vietos, o ir siurbiant juo gali būti nepatogu laviruoti tarp baldų, pasiekti sunkiau prieinamas vietas. Tai

Taip pat skaitykite