Rusnės estakadai – jau vieneri metai

Prieš metus, gegužės 18 d., oficialiai buvo atidaryta Rusnės estakada. Tada rusniškiai džiūgavo ir skelbė švęsiantys ištisus metus, o pirmąjį gimtadienį – ypač įsimintinai. Mat tąkart iškilmes sustabdė liūtis… Šiemet rusniškių planus pakoregavo karantinas. Rusnės estakados pirmąjį gimtadienį kukliai pažymėjo tik salos bendruomenė.

Gegužės 18-ąją Rusnės salos bendruomenė paminėjo estakados pirmąjį gimtadienį, papuošę ją balionais.

„Turėjo būti gausiau, bet COVID-19 sureguliavo taisykles tokias, kokios jos yra nurodytos. Pasidžiaugėme tik iškabinę balionus. Prieš metus per estakados atidarymo šventę buvom nusprendę, kad švęsime kitaip, nes tada užklupo didžiulė liūtis. Likome kaip ir nešventę. Lietus sugadino visą džiaugsmą. Bet svarbiausia, kad estakada yra, esame laimingi ir džiaugiamės“, – apie estakados sukaktuves pasakojo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Metai, anot seniūnės, pralėkė nepastebimai, o ir vargai, kuriuos teko patirti, kad estakada atsirastų, spėjo ir prisimiršti. Vieniems rusniškiams jau spėjo ir atidarymo įspūdžiai išblėsti, tarsi šia estakada visada buvo važiuota… Kitiems, pavyzdžiui, Rusnės jaunimui estakados statyba ir gyvenimas iki tol – tik istorija, su kuria susipažinti galės tik iš pasakojimų, nuotraukų ir filmų…

„Jeigu nuo birželio 1-osios leis susibūrimus, tai tikrai bus naujo kelio atidarymo šventė. Labai gaila, kai estakados atidarymo šventei viena mūsų verslininkė už 500 eurų buvo nupirkusi vaikams batutus… Žmonės atvyko, ruošėsi net kelias valandas šventei, o dėl lietaus vaikai nespėjo jais net pasidžiaugti… Taip norėjosi to džiaugsmo, bet tai tikrai ištaisysime“, – patikino Rusnės seniūnė.

Baigiasi ir kelio darbai
Prieš pat estakados atidarymo metines, gegužės 15-ąją, rusniškiai su dovanomis išlydėjo kelininkus, kurie asfaltavo rekonstruotą kelio atkarpą tarp Rusnės ir Šilutės. „Jiems tai – eilinis darbas, dar vienas užbaigtas objektas. Užtat mums ir visai salai jų darbas labai išskirtinis“, – FB socialiniame tinkle skelbė Rusnės salos bendruomenė. Atsisveikindami rusniškiai kelininkams įteikė po puodelį, kad gerdami arbatą ar kavą kaskart prisimintų Rusnės salą.

Užbaigti kelio ruožo Šilutė–Rusnė asfaltavimo darbai. Atsisveikindami rusniškiai kelininkams įteikė po puodelį.

Nuo šios savaitės šiame kelyje jau prasidės kiti darbai – bus montuojami atitvarai dviratininkų ir pėsčiųjų takui. Po šių darbų lauks ketvirtasis projekto etapas, kurio metu bus atsodinami medžiai.

Priminsime, kad rengiantis rekonstrukcijos darbams teko iškirsti eismo saugai pavojų kėlusius 288 senus medžius. Numatyta, kad kraštovaizdžiui atkurti tiek pat medžių bus pasodinta abipus kelio palei visą rekonstruojamą ruožą, išskyrus estakadą.
Numatyta, kad Kelių direkcija ne tik užtikrins medžių prie kelio Šilutė–Rusnė atsodinimą, bet rūpinsis ir kitų unikalių, su keliais susijusių Nemuno deltos regioninio parko kraštovaizdžio elementų išsaugojimu. Medžių juostos bus saugomos, prižiūrimos ir atnaujinamos prie regioniniame parke esančių Kintų–Ventės, Rusnės–Pakalnės ir kitų kelių.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite