Rusnės estakadai – jau vieneri metai

Prieš metus, gegužės 18 d., oficialiai buvo atidaryta Rusnės estakada. Tada rusniškiai džiūgavo ir skelbė švęsiantys ištisus metus, o pirmąjį gimtadienį – ypač įsimintinai. Mat tąkart iškilmes sustabdė liūtis… Šiemet rusniškių planus pakoregavo karantinas. Rusnės estakados pirmąjį gimtadienį kukliai pažymėjo tik salos bendruomenė.

Gegužės 18-ąją Rusnės salos bendruomenė paminėjo estakados pirmąjį gimtadienį, papuošę ją balionais.

„Turėjo būti gausiau, bet COVID-19 sureguliavo taisykles tokias, kokios jos yra nurodytos. Pasidžiaugėme tik iškabinę balionus. Prieš metus per estakados atidarymo šventę buvom nusprendę, kad švęsime kitaip, nes tada užklupo didžiulė liūtis. Likome kaip ir nešventę. Lietus sugadino visą džiaugsmą. Bet svarbiausia, kad estakada yra, esame laimingi ir džiaugiamės“, – apie estakados sukaktuves pasakojo Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Metai, anot seniūnės, pralėkė nepastebimai, o ir vargai, kuriuos teko patirti, kad estakada atsirastų, spėjo ir prisimiršti. Vieniems rusniškiams jau spėjo ir atidarymo įspūdžiai išblėsti, tarsi šia estakada visada buvo važiuota… Kitiems, pavyzdžiui, Rusnės jaunimui estakados statyba ir gyvenimas iki tol – tik istorija, su kuria susipažinti galės tik iš pasakojimų, nuotraukų ir filmų…

„Jeigu nuo birželio 1-osios leis susibūrimus, tai tikrai bus naujo kelio atidarymo šventė. Labai gaila, kai estakados atidarymo šventei viena mūsų verslininkė už 500 eurų buvo nupirkusi vaikams batutus… Žmonės atvyko, ruošėsi net kelias valandas šventei, o dėl lietaus vaikai nespėjo jais net pasidžiaugti… Taip norėjosi to džiaugsmo, bet tai tikrai ištaisysime“, – patikino Rusnės seniūnė.

Baigiasi ir kelio darbai
Prieš pat estakados atidarymo metines, gegužės 15-ąją, rusniškiai su dovanomis išlydėjo kelininkus, kurie asfaltavo rekonstruotą kelio atkarpą tarp Rusnės ir Šilutės. „Jiems tai – eilinis darbas, dar vienas užbaigtas objektas. Užtat mums ir visai salai jų darbas labai išskirtinis“, – FB socialiniame tinkle skelbė Rusnės salos bendruomenė. Atsisveikindami rusniškiai kelininkams įteikė po puodelį, kad gerdami arbatą ar kavą kaskart prisimintų Rusnės salą.

Užbaigti kelio ruožo Šilutė–Rusnė asfaltavimo darbai. Atsisveikindami rusniškiai kelininkams įteikė po puodelį.

Nuo šios savaitės šiame kelyje jau prasidės kiti darbai – bus montuojami atitvarai dviratininkų ir pėsčiųjų takui. Po šių darbų lauks ketvirtasis projekto etapas, kurio metu bus atsodinami medžiai.

Priminsime, kad rengiantis rekonstrukcijos darbams teko iškirsti eismo saugai pavojų kėlusius 288 senus medžius. Numatyta, kad kraštovaizdžiui atkurti tiek pat medžių bus pasodinta abipus kelio palei visą rekonstruojamą ruožą, išskyrus estakadą.
Numatyta, kad Kelių direkcija ne tik užtikrins medžių prie kelio Šilutė–Rusnė atsodinimą, bet rūpinsis ir kitų unikalių, su keliais susijusių Nemuno deltos regioninio parko kraštovaizdžio elementų išsaugojimu. Medžių juostos bus saugomos, prižiūrimos ir atnaujinamos prie regioniniame parke esančių Kintų–Ventės, Rusnės–Pakalnės ir kitų kelių.

„Pamario“ inf.

Hits: 197

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite