Rusnė – Lietuvos ir Indijos santykių sostinė

Rusnėje, prie paminklo Mahatmai Gandžiui ir Hermanui Kalenbachui, kuris stovi Atmatos upės pakrantėje, įvyko iškilmingas renginys „Meniniai tiltai. Indija – Lietuva“. Renginys buvo skirtas Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderio Mahatmos Gandžio 150–osioms gimimo metinėmis paminėti.

Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė padėkojo Indijos, Izraelio, Lietuvos žmonėms, kurie rūpinosi, kad paminklas Gandžiui ir Kalenbachui atsirastų būtent Rusnėje.

Visą praėjusią savaitę Rusnėje vyko tradiciniai muzikos meno vakarai „Muzikuojanti Rusnės sala“. Tai jau dešimtasis Salos etnokultūros ir informacijos centro, Rusnės seniūnijos ir bendruomenės organizuojamas meninis projektas, kurio metu žiūrovai gerėjosi poetų, kompozitorių kūriniais, dailininkų darbais, profesionalių atlikėjų muzika… Plenere šiemet dalyvavo ir dailininkai iš Indijos, Nepalo, Sakartvelo bei Ukrainos.
Tarptautinio plenero „Rusnė 2019“ uždarymo šventė sutapo su Indijos nepriklausomybės didvyrio M. Gandžio gimimo metinėmis.

Sveikinimai ir džiaugsmai
Iškilmėse dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Lietuvos ambasadorius Indijoje Julius Pranevičius, LR užsienio reikalų ministerijos kancleris Laimonas Talat–Kelpša, Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius, Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, Rusnės dailės plenero dalyviai, svečiai iš Indijos ir, žinoma, rusniškiai. Renginį vedė TV laidų vedėja Edita Mildažytė.
Savivaldybės administracijos direktorius V. Pozingis padėkojo visiems susirinkusiems, ypač idėjos saloje pastatyti paminklą Gandžiui ir Kalenbachui autoriams. Anot kalbėtojo, šioje vietoje žmonės susitinka pabendrauti.

„Sako, gimsta žmogus, pereina per gyvenimą ir palieka pėdsaką. Vienų pėdsaką labai greitai užneša vėjas, o mūsų Gandžio pėdsakas taip giliai įrėžtas, kad ir po šitiek metų šis išdidus žmogus gali apie save mums priminti“, – kalbėjo sveikinimo žodį tarusi Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Ji taip pat dėkojo Indijos, Izraelio, Lietuvos žmonėms, kurie rūpinosi, kad šis paminklas atsirastų būtent Rusnėje.

Rusniškiai, svečiai iš Indijos gerėjosi indišku šokiu, kurį demonstravo klasikinio Indijos šokio atlikėja Kristina Dolinina.

Kalbėtojams antrino ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky. Ji pasidžiaugė gausiai susirinkusia minia į 150-ųjų Gandžio gimimo metinių minėjimą ir tarė: „Čia stovi ir amžinai stovės mano tėvynainis, gimęs netoli Rusnės ir tiek daug savo gyvenimo paaukojęs tiek Indijai, tiek Pietų Afrikai. Nesvarbu: esi žydas, indas, lietuvis ar kitos tautybės žmogus, šiandien džiaugiamės saule, puikiu vaizdu. Gyvenkime taip, kad visada galėtume vienas kitam padėkoti“.

Vizitu susirinkusiuosius pagerbė ir Lietuvos Indijoje ambasadorius Julius Pranevičius: „Važiuojant iki Rusnės galvojau, jog labai taiklus renginio pavadinimas „Meniniai tiltai“. Kai kalbame apie tiltus, Rusnė yra vienintelė didžiausia sala Lietuvoje, tad tiltai labai simbolišika. Diplomatų darbe tiltų statymas – kasdienybė. Mes bandome kurti, lipdyti, statyti valstybes. Statyti tiltus tarp bendruomenių, tarp žmonių, visos progos ir galimybės yra naudingos. Nesvarbu, ar tai ekonominiai saitai ar kultūriniai, meniniai ar istoriniai ryšiai – visa tai yra gera medžiaga tiltams – ryšiams tarp valstybių kurti“.

Rusnės bažnyčioje vyko plenero dalyvių sukurtų darbų paroda ir plenero uždarymas.

Ambasadorius padėkojo Rusnės seniūnei, kuri aktyviai ne tik Lietuvoje stengiasi pristatyti Rusnės salą, bet ir užsienyje. J. Pranevičius priminė apie šių metų D. Drobnienės vizitą į Indiją, kurio metu seniūnė Indijos auditorijai papasakojo apie Pamario kraštą, Rusnės salą, čia rengiamą plenerą ir dailininkų darbus. Anot ambasadoriaus, D. Drobnienės pastangomis Rusnė tampa Lietuvos ir Indijos santykių sostine.

„Žmogus, kuris turi didelę širdį, o žmonės, kurie jį pažįsta, labai jį myli“, – tokiais žodžiais renginio vedėja E. Mildažytė pristatė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos kanclerį Laimoną Talat–Kelpšą, kuris svečiams priminė paminklo atsiradimo istoriją, paprašytas papasakojo ir apie H. Kalenbachą, kuris, deja, Lietuvoje mažiau minimas nei Gandis: „Kiekviena šalis turi garsių vardų sąrašą ar simbolių rinkinį. Indija tokių ženklų turi daug: indiškas šokis, sanskritas, budistinė religija, ajurveda ar joga… Tarp jų ir Mahatma Gandis. Tačiau jei nuvykę į Indiją paminėtumėte Hermaną Kalenbachą, tarsi įvyksta stebuklas – jis puikiai ten atpažįstamas per santykį su Gandžiu, per įtaką, kurią šis žmogus padarė Gandžiui, kaip Indijos nacionalinio išsivadavimo lyderiui“.

Ypatingas apdovanojimas
Po sveikinimo kalbų M. Gandžio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo šventėje buvo įteiktas pirmasis „Abu – Ubhay“ apdovanojimas, skirtas už nuopelnus Indijos ir Lietuvos draugystei. Specialiu prizu – 3D spausdintuvu atspausdinta Rusnėje iškilusio paminklo M. Gandžiui ir jo rusniškiui draugui H. Kalenbachui miniatiūrine kopija – apdovanotas Indijos Garbės konsulas Lietuvoje Rajinder Kumar Chaudhary, savo darbais ir veikla prisidėjęs prie Lietuvos ir Indijos santykių stiprinimo.

Apdovanojimas už nuopelnus Indijos ir Lietuvos draugystei įteiktas Indijos Garbės konsului Lietuvoje, Indijos Oro pajėgų atsargos pulkininkui leitenantui Rajinder Kumar Chaudhary, kurį įteikė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos kancleris Laimonas Talat–Kelpša ir Rusnės bendruomenės pirmininkas Saulius Bukantas.

„Man didžiulė garbė būti čia, dėkoju visiems už tokią galimybę. Gandžio gimimo jubiliejus švenčiamas visur pasaulyje. Rusnė – ypatinga vieta, nes čia, šalia Gandžio stovi ir Kalenbachas. Tai – žmogus, kuris palaikė ir visada buvo Gandžiui sielos brolis jo nesmurtinio pasipriešinimo kovoje už laisvę, kuris buvo visiškai naujas kelias atvedęs į Indijos nepriklausomybę. Esu laimingas, kad Lietuva, Latvija ir Estija yra nepriklausomos“, – po apdovanojimo, kurį įteikė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos kancleris Laimonas Talat–Kelpša ir Rusnės bendruomenės pirmininkas Saulius Bukantas, kalbėjo R. Kumar Chaudhary.

Tarptautinio plenero „Rusnė-2019“ dalyviai nutapė atviruką, skirtą Mahatmos Gandžio 150-osioms metinėms.

Kandidatūras Rusnės bendruomenei, įsteigusiai šį garbingą prizą, teikė visuomeninė organizacija Lietuvos – Indijos forumas.

Po iškilmingos ceremonijos renginio svečiai rinkosi į Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčią, kur vyko plenero dalyvių sukurtų darbų paroda ir „El Fuego“ grupės koncertas.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ,Gerdos Belokopytovos nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai