Rusnė – Lietuvos ir Indijos santykių sostinė

Rusnėje, prie paminklo Mahatmai Gandžiui ir Hermanui Kalenbachui, kuris stovi Atmatos upės pakrantėje, įvyko iškilmingas renginys „Meniniai tiltai. Indija – Lietuva“. Renginys buvo skirtas Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderio Mahatmos Gandžio 150–osioms gimimo metinėmis paminėti.

Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė padėkojo Indijos, Izraelio, Lietuvos žmonėms, kurie rūpinosi, kad paminklas Gandžiui ir Kalenbachui atsirastų būtent Rusnėje.

Visą praėjusią savaitę Rusnėje vyko tradiciniai muzikos meno vakarai „Muzikuojanti Rusnės sala“. Tai jau dešimtasis Salos etnokultūros ir informacijos centro, Rusnės seniūnijos ir bendruomenės organizuojamas meninis projektas, kurio metu žiūrovai gerėjosi poetų, kompozitorių kūriniais, dailininkų darbais, profesionalių atlikėjų muzika… Plenere šiemet dalyvavo ir dailininkai iš Indijos, Nepalo, Sakartvelo bei Ukrainos.
Tarptautinio plenero „Rusnė 2019“ uždarymo šventė sutapo su Indijos nepriklausomybės didvyrio M. Gandžio gimimo metinėmis.

Sveikinimai ir džiaugsmai
Iškilmėse dalyvavo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Lietuvos ambasadorius Indijoje Julius Pranevičius, LR užsienio reikalų ministerijos kancleris Laimonas Talat–Kelpša, Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius, Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, Rusnės dailės plenero dalyviai, svečiai iš Indijos ir, žinoma, rusniškiai. Renginį vedė TV laidų vedėja Edita Mildažytė.
Savivaldybės administracijos direktorius V. Pozingis padėkojo visiems susirinkusiems, ypač idėjos saloje pastatyti paminklą Gandžiui ir Kalenbachui autoriams. Anot kalbėtojo, šioje vietoje žmonės susitinka pabendrauti.

„Sako, gimsta žmogus, pereina per gyvenimą ir palieka pėdsaką. Vienų pėdsaką labai greitai užneša vėjas, o mūsų Gandžio pėdsakas taip giliai įrėžtas, kad ir po šitiek metų šis išdidus žmogus gali apie save mums priminti“, – kalbėjo sveikinimo žodį tarusi Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė. Ji taip pat dėkojo Indijos, Izraelio, Lietuvos žmonėms, kurie rūpinosi, kad šis paminklas atsirastų būtent Rusnėje.

Rusniškiai, svečiai iš Indijos gerėjosi indišku šokiu, kurį demonstravo klasikinio Indijos šokio atlikėja Kristina Dolinina.

Kalbėtojams antrino ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky. Ji pasidžiaugė gausiai susirinkusia minia į 150-ųjų Gandžio gimimo metinių minėjimą ir tarė: „Čia stovi ir amžinai stovės mano tėvynainis, gimęs netoli Rusnės ir tiek daug savo gyvenimo paaukojęs tiek Indijai, tiek Pietų Afrikai. Nesvarbu: esi žydas, indas, lietuvis ar kitos tautybės žmogus, šiandien džiaugiamės saule, puikiu vaizdu. Gyvenkime taip, kad visada galėtume vienas kitam padėkoti“.

Vizitu susirinkusiuosius pagerbė ir Lietuvos Indijoje ambasadorius Julius Pranevičius: „Važiuojant iki Rusnės galvojau, jog labai taiklus renginio pavadinimas „Meniniai tiltai“. Kai kalbame apie tiltus, Rusnė yra vienintelė didžiausia sala Lietuvoje, tad tiltai labai simbolišika. Diplomatų darbe tiltų statymas – kasdienybė. Mes bandome kurti, lipdyti, statyti valstybes. Statyti tiltus tarp bendruomenių, tarp žmonių, visos progos ir galimybės yra naudingos. Nesvarbu, ar tai ekonominiai saitai ar kultūriniai, meniniai ar istoriniai ryšiai – visa tai yra gera medžiaga tiltams – ryšiams tarp valstybių kurti“.

Rusnės bažnyčioje vyko plenero dalyvių sukurtų darbų paroda ir plenero uždarymas.

Ambasadorius padėkojo Rusnės seniūnei, kuri aktyviai ne tik Lietuvoje stengiasi pristatyti Rusnės salą, bet ir užsienyje. J. Pranevičius priminė apie šių metų D. Drobnienės vizitą į Indiją, kurio metu seniūnė Indijos auditorijai papasakojo apie Pamario kraštą, Rusnės salą, čia rengiamą plenerą ir dailininkų darbus. Anot ambasadoriaus, D. Drobnienės pastangomis Rusnė tampa Lietuvos ir Indijos santykių sostine.

„Žmogus, kuris turi didelę širdį, o žmonės, kurie jį pažįsta, labai jį myli“, – tokiais žodžiais renginio vedėja E. Mildažytė pristatė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos kanclerį Laimoną Talat–Kelpšą, kuris svečiams priminė paminklo atsiradimo istoriją, paprašytas papasakojo ir apie H. Kalenbachą, kuris, deja, Lietuvoje mažiau minimas nei Gandis: „Kiekviena šalis turi garsių vardų sąrašą ar simbolių rinkinį. Indija tokių ženklų turi daug: indiškas šokis, sanskritas, budistinė religija, ajurveda ar joga… Tarp jų ir Mahatma Gandis. Tačiau jei nuvykę į Indiją paminėtumėte Hermaną Kalenbachą, tarsi įvyksta stebuklas – jis puikiai ten atpažįstamas per santykį su Gandžiu, per įtaką, kurią šis žmogus padarė Gandžiui, kaip Indijos nacionalinio išsivadavimo lyderiui“.

Ypatingas apdovanojimas
Po sveikinimo kalbų M. Gandžio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo šventėje buvo įteiktas pirmasis „Abu – Ubhay“ apdovanojimas, skirtas už nuopelnus Indijos ir Lietuvos draugystei. Specialiu prizu – 3D spausdintuvu atspausdinta Rusnėje iškilusio paminklo M. Gandžiui ir jo rusniškiui draugui H. Kalenbachui miniatiūrine kopija – apdovanotas Indijos Garbės konsulas Lietuvoje Rajinder Kumar Chaudhary, savo darbais ir veikla prisidėjęs prie Lietuvos ir Indijos santykių stiprinimo.

Apdovanojimas už nuopelnus Indijos ir Lietuvos draugystei įteiktas Indijos Garbės konsului Lietuvoje, Indijos Oro pajėgų atsargos pulkininkui leitenantui Rajinder Kumar Chaudhary, kurį įteikė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos kancleris Laimonas Talat–Kelpša ir Rusnės bendruomenės pirmininkas Saulius Bukantas.

„Man didžiulė garbė būti čia, dėkoju visiems už tokią galimybę. Gandžio gimimo jubiliejus švenčiamas visur pasaulyje. Rusnė – ypatinga vieta, nes čia, šalia Gandžio stovi ir Kalenbachas. Tai – žmogus, kuris palaikė ir visada buvo Gandžiui sielos brolis jo nesmurtinio pasipriešinimo kovoje už laisvę, kuris buvo visiškai naujas kelias atvedęs į Indijos nepriklausomybę. Esu laimingas, kad Lietuva, Latvija ir Estija yra nepriklausomos“, – po apdovanojimo, kurį įteikė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos kancleris Laimonas Talat–Kelpša ir Rusnės bendruomenės pirmininkas Saulius Bukantas, kalbėjo R. Kumar Chaudhary.

Tarptautinio plenero „Rusnė-2019“ dalyviai nutapė atviruką, skirtą Mahatmos Gandžio 150-osioms metinėms.

Kandidatūras Rusnės bendruomenei, įsteigusiai šį garbingą prizą, teikė visuomeninė organizacija Lietuvos – Indijos forumas.

Po iškilmingos ceremonijos renginio svečiai rinkosi į Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčią, kur vyko plenero dalyvių sukurtų darbų paroda ir „El Fuego“ grupės koncertas.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ,Gerdos Belokopytovos nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Teatro vadovė ir dvasinio konsultavimo specialistė

Rugsėjo pradžioje Šilutės kamerinio dramos teatro direktorė Ramunė Kiniulytė gimtadienio proga sulaukė dėmesio – ne šiaip gimtadienis, jau 40 metų. Kilusi iš Tauragės, jau 18 metų Šilutėje. Po teologijos mokslų studijų bendrakursė pakvietė į Šilutę, dirbo versle. Teatre – jau keturiolikti metai, jam vadovauja 12 metų. Baigė magistrantūrą, nenutolo nuo religijotyros, papildomai įgijo dvasinio konsultavimo žinių. Šilutės kultūros ir pramogų centre jau triūsia statybininkai – šį pastatą pradedama renovuoti. Šilutės kamerinis dramos teatras prisiglaudė buvusiame vaikų darželyje (Liepų 16, Šilutėje).

Žuvienės virimo čempiono žiedą išsivežė dzūkai

Tokia žinia vainikavo šeštadienį Šilutėje surengtą vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą. Lazdijų komanda „Dzūkų jūros piratai“, čempionate dalyvavę devintą kartą, šventė pergalę: vyr. virėjas Ramūnas Zdanevičius gavo tik nugalėtojui skirtą raudonos spalvos prijuostę, specialią plaketę, čempiono vėliavą ir žiedą. Nugalėtojų bėgimą katilų alėja lydėjo sveikinimo šūksniai. Šiemet į vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą Šilutės senojo turgaus aikštėje suvažiavo 55 komandos. Prie žuvienės ir žuvies sriubos katilų sukosi ne tik Šilutės rajono, bet ir iš visos Lietuvos, taip pat Latvijos, Lenkijos,

Patarimai žmonėms, kurie nori kurti verslą

Vos prieš keletą metų, bene įtakingiausias pasaulyje finansų rinkos žurnalas Forbes, Lietuvą įvertino kaip penkioliktą geriausią valstybę pasaulyje naujo verslo kūrimui. Tokia aplinka čia yra dėl puikios geografinės padėties, mažos geopolitinio konflikto rizikos, gana palankios mokestinės politikos ir sparčiai augančios ekonomikos. Lietuviams, kurie savo gimtojoje šalyje nori kurti verslą, nėra geresnio laiko daryti tai, nei dabar. Tuo metu, kai technologinės inovacijos užima vis didesnę mūsų gyvenimo dalį, atsiranda galybė unikalių nišų, kuriose galite įsitvirtinti, ir kur galite uždirbti. Tačiau svarbu

Seniūnė Dalia Drobnienė – apie kelių statybas ir… žiniasklaidos sąžinę

Dalia Drobnienė – tikra Rusnės salos dukra, čia gimusi ir užaugusi, čia jau septinti metai einanti seniūnės pareigas. Apie jau pastatytą estakadą kelyje į Rusnę, apie kelio nuo Prezidento Kazio Griniaus tilto iki estakados tvarkymo darbus D. Drobnienė kalba kaip solidžią darbo patirtį sukaupusi kelių ir tiltų statybos inžinierė. Premjerą Saulių Skvernelį gerbia ir to neslepia, šalies žurnalistus peikia žodžių neparinkdama… Pokalbį su Rusnės seniūne Dalia DROBNIENE pradėjome nuo Rugsėjo 1–osios proga saloje vykusių švenčių. – Buvau abiejose mokyklose. Rusnės