Rotoriai ir vydūniečiai pasirūpino Mažių kapinaitėmis

Mažių kaimo kapinaitės, nemačiusios rūpestingų žmonių dėmesio, per ilgą laiką užžėlė ne tik žole, bet ir menkaverčiais krūmais. Kapinaites kasmet vis labiau niokojo naujos vėjavartos, čia dažniau užklysdavo netoliese besiganančios karvės ar miško žvėrys nei žmonės.

Pranešimą Vydūno gimnazistams skaitė Pranas Avižinis.

Prieš kelerius metus kapinaites tvarkyti ėmėsi Šilutės „Rotary“ klubas.
Dabartinis klubo prezidentas Audrius Endzinas pasakojo, kad Mažių kapinaites rotariečiai pradėjo tvarkyti prieš trejetą metų. Kilnų darbą paskatino tuometinis klubo prezidentas Arūnas Dikšas. Buvo atlikti kapinaičių tyrinėjimai, architektas Egidijus Vidrinskas parengė darbų planą. Nykstančioms, apleistoms kapinaitėms gelbėti rotoriai organizavo talkų – net po kelias kasmet. Taip buvo pasiruošta rimtiems darbams. Į talką pakviesti Šilutės Vydūno gimnazijos mokiniai, kurie, vadovaujami mokytojo Lino Zdanevičiaus, mielai sutiko padėti. Šilutės rotoriai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Savivaldybe. Šilutiškių projektą finansiškai parėmė Danijos „Rotary“.
Kartu su jaunaisiais talkininkais „Rotary“ klubo nariai išvalė kapinaites: iškirto, išpjovė krūmus, išvalė vėjavartas ir iškuopė šiukšles. Kapinaites aptvėrė panaudodami išlikusios tvoros fragmentus, įstatė vartus.
Atsidėkodami jauniesiems talkininkams, rotoriai pakvietė juos į konferenciją Kintų Vydūno centre. Gimnazistai klausėsi „Rotary“ klubo nario, istoriko Prano Avižinio pranešimo apie Vydūną – iškilią Mažosios Lietuvos asmenybę, jo gyvenimo filosofiją, kūrybą, susipažino su Kintų Vydūno kultūros centro sukaupta muziejaus ekspozicija, bendravo su rotariečiais.
„Gurkšnodami kafiją, klausėmės rotariečių, džiaugėmės pažintimi su jais“, – sakė gimnazistai, neslėpdami, kad jie ir ateityje norėtų išlikti rotorių draugais.
Pasak Šilutės „Rotary“ klubo prezidento A. Endzino, šis projektas buvo sėkmingas ir prasmingas, tačiau jis nėra baigtinis – krūmai ir žolės želia sparčiai, todėl kapinaites tvarkyti reikės nuolatos. Iš gimnazistų sulaukta vieningo pritarimo.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite