Romualdo Požerskio fotografijose – visa Lietuva ir dar daugiau

Susitikimas – pokalbis su fotomenininku, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu profesoriumi Romualdu Požerskiu antradienio vakarą vyko Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje.

Šiame fotografijų albume – garsiojo fotomenininko Romualdo Požerskio jaunystės vaizdai.
Petro Skutulo nuotr.

Autorius pasakojo apie fotografijų parodą „Baltijos kelias“, pasidalijo mintimis apie savo kūrybos kelią, supažindino su naujausiais fotografijų albumais „Neramūs keliautojai“, „Pergalės ir pralaimėjimai“, prisiminė kitus, anksčiau išleistus albumus „Atlaidai“, „Senamiesčiai“, „Paskutinieji namai“, „Ugninis žmogus“ ir kt. Padovanojo bibliotekai devyniolika savo albumų.
Labai atsidavęs fotografijai
Romualdas Požerskis Šilutėje eksponuoja trečiąją savo darbų parodą. Šis miestas fotomenininkui brangus. Jo žmona Virginija buvo kilusi iš Šilutės, dešimt vasarų būsimasis kūrėjas praleido Traksėdžiuose pas mamos seserį.
Demonstruodamas juodai baltas Baltijos kelio nuotraukas, R. Požerskis papasakojo: „Po Romo Kalantos susideginimo, po kurio laiko, praleisto kalėjime, aš supratau, kad noriu būti naudingas Lietuvai. Baltijos kelią fotografavome mes, keturiasdešimtmečiai. Vyresni dešimčia metų fotografai, atrodo, bijojo, o jaunesni dešimčia metų dar nebuvo pribrendę šiam istoriniam momentui. Šios nuotraukos atspindi tą laiką, kuris įėjo į pasaulio istoriją – žmonės rinkosi, giedojo giesmes, šventino kryžius ir važiavo… Šešis šimtus kilometrų vienas milijonas trijų Baltijos respublikų žmonių vieną dieną stovėjo susikibę rankomis, gindami savo nepriklausomybę. Nuotraukose – mūsų tėvai, seneliai. Tai jau istorija“.
Apie save fotografijos meistras pasakojo: „Aš labai atsidavęs fotografijai. Visa galva, visom kojom nėriau į fotografijos vandenis. Fotografavau atlaidus, „Žalgirį“, senamiesčius, senelių namus. Mėgstu fotografuoti žmones – visa, kas juda. Kuo daugiau žmonių, tuo geriau. Ieškau akių kontakto, padrąsinu žmones… ir fotografuoju“.
Fotoalbumas „Lietuva. 1988–1993“
„Mano kūrybos viršūnė – fotoalbumas „Lietuva. 1988–1993“, išleistas 2014 metais. Pratarmę šiam albumui parašė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė“, – kalbėjo R.Požerskis. Jis priminė: „Ši knyga – nebylusis, tačiau tiek daug pasakantis Lietuvos prisikėlimo metraštis. Joje įamžintos ašaros ir vilties kupinos akys, ryžtas ir susikibusios rankos tegul visada primins, kokie galime būti vieningi ir kiek daug galime pasiekti. Dabar žinome, kad be šūvio įsileidę okupantų tanką, jo taip lengvai neišvarysime. Savo Nepriklausomybę turime ginti kasdien. Čia mūsų įsipareigojimas kovotojams už Lietuvą“.
Savo mintis apie knygą yra išsakę ir kiti žinomi Lietuvos žmonės: Algirdas Kaušpėdas, architektas, Lietuvos Sąjūdžio Seimo tarybos narys; Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas; Algirdas Patackas, politikas, Kovo 11-osios akto signataras; Veronika Povilionienė, lietuvių liaudies folkloro dainininkė, Nacionalinės premijos laureatė; Antanas Andriuškevičius, žurnalistas; Antanas Terleckas, ekonomistas, pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvis; Grytė Liandzbergienė, žurnalistė; Vytautas Landsbergis, Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, ir Robertas Grigas, kunigas, pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvis.
Nuotraukose visa Lietuva
Vakaro dalyviai galėjo susipažinti su fotografo atrinktomis įdomiausiomis, parodose dalyvavusiomis, į įvairius fotografijų albumus patekusiomis nuotraukomis. Jose užfiksuoti pirmieji skautai, poeto Bernardo Brazdžionio viešnagė Kaune, „Trijų kryžių“ paminklo atstatymo akimirkos, tremtinių palaikų pargabenimo iš Sibiro vaizdai, paminklų žuvusiems partizanams atstatymas miškuose ir kt.
Buvo parodyta nuotrauka, kurioje A. M. Brazauskas ir V. Landsbergis nufotografuoti kartu. „Gal tokių nuotraukų ir nėra daug. Tarp jų vykusi vidinė kova atvedė Lietuvą į Nepriklausomybę“, – reziumavo fotomenininkas, visada esantis istorinių įvykių sūkuryje. Fotomenininkas parodė daug nuotraukų apie Sausio 13-osios įvykius, papasakojo savo įspūdžius, kurių patyrė tris paras praleidęs Aukščiausiosios Tarybos rūmuose.
„Neramūs keliautojai“, 2017 m.
R. Požerskis papasakojo apie nuotraukų albumą „Neramūs keliautojai“, dedikuotą žmonai, kurią šią vasarą pasiglemžė negailestingos Baltijos jūros bangos. Albume publikuojamos R. Požerskio jaunystės nuotraukos iš tų laikų, kai jis su draugais, apsirengę pačių mėgdžiojant hipius siūtais drabužiais, motociklais keliaudavo po Lietuvą.
Bibliotekoje vartydami albumą skaitytojai gali susipažinti su R. Požerskio dienoraščio ištraukomis. Fotomenininkas pasakojo, kad mokykloje buvo patekęs į sustiprintą tiksliųjų mokslų klasę ir vos nebuvo paliktas antriems metams aštuntoje klasėje, nes metiniame įvertinime turėjo dvejetų. Tačiau likimas viską sudėlioja savaip. Profesoriaus vardą teko užsitarnauti nuosekliu darbu.
Vakaro pabaigoje buvo parodyta jaunystėje filmuota medžiaga apie autoriaus ir draugų keliones motociklais.
„Mažasis Alfonas“
Fotomenininkas pasakojo: „Kol gimsta knyga, gali praeiti nuo kelių iki keliolikos metų. Štai mažąjį šilutiškį Alfonsą fotografavau ištisus dešimt metų. Kartą pavėžėjau jį iki stoties ir susipažinome. Ne visada jis sutikdavo fotografuotis. Būdavo, atvažiuoji, ir veltui praeina laikas. Džiaugiuosi, kad po to, kai jis tapo žinomas, atsirado žmonių, kurie jam padėjo“.
Autoriui brangus albumas „Pergalės ir pralaimėjimai“ apie motokrosą. Pasak R. Požerskio, ne vien sportininkus jam įdomu fotografuoti. „Stebiu žmones, atėjusius pasižiūrėti varžybų. Ką jie veikia, svajoja, kokios aistros verda. Akivaizdus pergalės džiaugsmas ir begalinis pralaimėjimo skausmas“.
Rodydamas viršelio nuotrauką, menininkas papasakojo, kad po daugelio metų pas jį atėjo žmogus, kuris buvo nufotografuotas po nesėkmingai susiklosčiusių varžybų, ir pasakė, kad tai jis nuotraukoje.
„Atrinkti nuotraukas, parašyti anonsus, suredaguoti – tai ilgas darbas. Po to reikia bandymus atspausdinti, viską patikrinti. Svarbu ir pinigai. Gerai, kai remia Kultūros taryba ar „Sony“ firma. Šeimos pinigai taip pat vaidina svarbų vaidmenį“, – atviravo fotomenininkas.

Bičiuliai įteikė parodos autoriui gėlių.
Petro Skutulo nuotr.

Susitikimo dalyvių dėmesio sulaukė ir fotoalbumas „Degantis žmogus“. Jame publikuojamos fotografijos iš Amerikoje, Nevados dykumoje, vykstančio festivalio, į kurį susirenka apie 70 000 žmonių. Menininkas į jį šiemet vyko jau septintąjį kartą su abiem savo vaikais. Šią kelionę skyrė žmonai, su kuria buvo buvęs festivalyje.
Romualdas Požerskis – žmogus, tikslingai einantis savo pasirinktu keliu. Fotografijose –Lietuva, studentams pasakoja apie fotografijos meną, susitikimuose su žmonėmis – apie Lietuvą fotografijose.

Susitikimo dalyviai susidomėję žvelgė į skaitykloje eksponuojamas fotografijas apie Baltijos kelią. Atsisveikindamas Romualdas Požerskis kalbėjo, kad būtų įdomu surinkti Baltijos kelio nuotraukas iš įvairių rajonų, miestų ir surengti parodą. Žmonės galėtų atpažinti save – vaikai savo tėvus, anūkai – senelius. Niekas nebūtų užmirštas…
Garsus fotografijos meistras – neretas svečias Šilutėje, mat čia turi puikių draugų.

Birutė Morkevičienė

F. Bajoraičio bibliotekos skaitykloje eksponuojama R. Požerskio fotografijų paroda „Baltijos kelias“.

Romualdas Požerskis (pirmoje eilėje antras iš kairės) nusifotografavo su atėjusiais į jo parodą šilutiškiais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Nusilenkime medžiui senoliui

Ar žinote, kad istoriškai garbingiausias medis yra ne ąžuolas, bet eglė, tautosakoje vadinama ąžuolo motina? Gal todėl, kad ąžuolai geriausiai auga kaimynystėje su egle? Eglė apsaugo ąžuolą nuo šaltų vėjų, išsaugo dirvožemio drėgmę, o žiemos metu apatinėmis šakomis sulaiko sniegą ir tarsi motina savo skara apdangsto ąžuolo šaknis, o jos smailėjanti viršūnė neužstoja šviesos. Ypatingą reikšmę eglė turi ir žmonėms. Kas gali įsivaizduoti Kalėdų, Naujųjų metų šventes be papuoštos eglės? Pagal ją žmonės seniau spręsdavo ir apie būsimą žiemą. Jei

Kaip Kalėdų eglutė po Pagėgius keliavo

Eglei, kuri šiemet iš miškų atkeliavo į Pagėgius šv. Kalėdų šventei, teko ne tik gamtos stichijas atlaikyti, bet ir politinių gūsių patirti… Iš pradžių žaliaskarė buvo pastatyta tradicinėje vietoje, miestelio parko pakraštyje, šalia respublikinio kelio Klaipėda – Kaunas. Vėliau iš ten buvo „išrauta“ ir nugabenta į atnaujintą Birutės gatvę, kuri driekiasi kitoje minėtojo kelio pusėje.   Kalbinta pagėgiškių pora sakė, kad čia gal net geresnė vieta Kalėdų eglei – gatvė ir šaligatviai trinkelėmis išgrįsti, batų niekas neišsipurvins. „Svarbu, kad apskritai

Šilutiškiai žuvienę virė Alanijoje

Šį savaitgalį Šilutės rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Vytauto Laurinaičio (kartu vyko ir administracijos direktorius Sigitas Šeputis), lankėsi Turkijoje, Alanijos savivaldybėje, su kuria šilutiškiai bendradarbiauja. Be dalykinių susitikimų, pamariškiai dalyvavo ant jūros kranto vykusioje savotiškoje kalėdinėje labdaros mugėje, kur tenykščius gyventojus pavaišino Pamario krašto žuviene. Kartu su delegacija vyko žuvienės virimo čempionato organizatorius Marijus Budraitis ir šio čempionato nugalėtoja Ilona Liorančienė. Pasak Marijaus, vietos gyventojų susidomėjimas verdama žuviene buvo milžiniškas, tad ir aukų šilutiškiai surinko bene daugiausiai – apie 500

Giesmės skambėjo vaikų balsais

Kiekvienais metais, gruodžio pradžioje Šilutėje rengiama sakralinių giesmių šventė „Teskamba giesmės“. Šventė sukviečia mokinių vokalinius kolektyvus iš viso Šilutės rajono. Tą dieną Naujojoje apaštalų bažnyčioje skamba vaikų klegesys, muzika ir giesmės. Renginį šiemet organizavo Šilutės meno mokykla, Žibų pradinė mokykla, Šilutės pirmoji gimnazija, Naujoji apaštalų bažnyčia. Šventės dalyvių pasveikinti atvyko LR Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius, Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis, Naujosios apaštalų bažnyčios kunigas Darius Balodis. Sakralinių giesmių šventėje giedojo