Romualdo Požerskio fotografijose – visa Lietuva ir dar daugiau

Susitikimas – pokalbis su fotomenininku, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu profesoriumi Romualdu Požerskiu antradienio vakarą vyko Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje.

Šiame fotografijų albume – garsiojo fotomenininko Romualdo Požerskio jaunystės vaizdai.
Petro Skutulo nuotr.

Autorius pasakojo apie fotografijų parodą „Baltijos kelias“, pasidalijo mintimis apie savo kūrybos kelią, supažindino su naujausiais fotografijų albumais „Neramūs keliautojai“, „Pergalės ir pralaimėjimai“, prisiminė kitus, anksčiau išleistus albumus „Atlaidai“, „Senamiesčiai“, „Paskutinieji namai“, „Ugninis žmogus“ ir kt. Padovanojo bibliotekai devyniolika savo albumų.
Labai atsidavęs fotografijai
Romualdas Požerskis Šilutėje eksponuoja trečiąją savo darbų parodą. Šis miestas fotomenininkui brangus. Jo žmona Virginija buvo kilusi iš Šilutės, dešimt vasarų būsimasis kūrėjas praleido Traksėdžiuose pas mamos seserį.
Demonstruodamas juodai baltas Baltijos kelio nuotraukas, R. Požerskis papasakojo: „Po Romo Kalantos susideginimo, po kurio laiko, praleisto kalėjime, aš supratau, kad noriu būti naudingas Lietuvai. Baltijos kelią fotografavome mes, keturiasdešimtmečiai. Vyresni dešimčia metų fotografai, atrodo, bijojo, o jaunesni dešimčia metų dar nebuvo pribrendę šiam istoriniam momentui. Šios nuotraukos atspindi tą laiką, kuris įėjo į pasaulio istoriją – žmonės rinkosi, giedojo giesmes, šventino kryžius ir važiavo… Šešis šimtus kilometrų vienas milijonas trijų Baltijos respublikų žmonių vieną dieną stovėjo susikibę rankomis, gindami savo nepriklausomybę. Nuotraukose – mūsų tėvai, seneliai. Tai jau istorija“.
Apie save fotografijos meistras pasakojo: „Aš labai atsidavęs fotografijai. Visa galva, visom kojom nėriau į fotografijos vandenis. Fotografavau atlaidus, „Žalgirį“, senamiesčius, senelių namus. Mėgstu fotografuoti žmones – visa, kas juda. Kuo daugiau žmonių, tuo geriau. Ieškau akių kontakto, padrąsinu žmones… ir fotografuoju“.
Fotoalbumas „Lietuva. 1988–1993“
„Mano kūrybos viršūnė – fotoalbumas „Lietuva. 1988–1993“, išleistas 2014 metais. Pratarmę šiam albumui parašė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė“, – kalbėjo R.Požerskis. Jis priminė: „Ši knyga – nebylusis, tačiau tiek daug pasakantis Lietuvos prisikėlimo metraštis. Joje įamžintos ašaros ir vilties kupinos akys, ryžtas ir susikibusios rankos tegul visada primins, kokie galime būti vieningi ir kiek daug galime pasiekti. Dabar žinome, kad be šūvio įsileidę okupantų tanką, jo taip lengvai neišvarysime. Savo Nepriklausomybę turime ginti kasdien. Čia mūsų įsipareigojimas kovotojams už Lietuvą“.
Savo mintis apie knygą yra išsakę ir kiti žinomi Lietuvos žmonės: Algirdas Kaušpėdas, architektas, Lietuvos Sąjūdžio Seimo tarybos narys; Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas; Algirdas Patackas, politikas, Kovo 11-osios akto signataras; Veronika Povilionienė, lietuvių liaudies folkloro dainininkė, Nacionalinės premijos laureatė; Antanas Andriuškevičius, žurnalistas; Antanas Terleckas, ekonomistas, pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvis; Grytė Liandzbergienė, žurnalistė; Vytautas Landsbergis, Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, ir Robertas Grigas, kunigas, pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvis.
Nuotraukose visa Lietuva
Vakaro dalyviai galėjo susipažinti su fotografo atrinktomis įdomiausiomis, parodose dalyvavusiomis, į įvairius fotografijų albumus patekusiomis nuotraukomis. Jose užfiksuoti pirmieji skautai, poeto Bernardo Brazdžionio viešnagė Kaune, „Trijų kryžių“ paminklo atstatymo akimirkos, tremtinių palaikų pargabenimo iš Sibiro vaizdai, paminklų žuvusiems partizanams atstatymas miškuose ir kt.
Buvo parodyta nuotrauka, kurioje A. M. Brazauskas ir V. Landsbergis nufotografuoti kartu. „Gal tokių nuotraukų ir nėra daug. Tarp jų vykusi vidinė kova atvedė Lietuvą į Nepriklausomybę“, – reziumavo fotomenininkas, visada esantis istorinių įvykių sūkuryje. Fotomenininkas parodė daug nuotraukų apie Sausio 13-osios įvykius, papasakojo savo įspūdžius, kurių patyrė tris paras praleidęs Aukščiausiosios Tarybos rūmuose.
„Neramūs keliautojai“, 2017 m.
R. Požerskis papasakojo apie nuotraukų albumą „Neramūs keliautojai“, dedikuotą žmonai, kurią šią vasarą pasiglemžė negailestingos Baltijos jūros bangos. Albume publikuojamos R. Požerskio jaunystės nuotraukos iš tų laikų, kai jis su draugais, apsirengę pačių mėgdžiojant hipius siūtais drabužiais, motociklais keliaudavo po Lietuvą.
Bibliotekoje vartydami albumą skaitytojai gali susipažinti su R. Požerskio dienoraščio ištraukomis. Fotomenininkas pasakojo, kad mokykloje buvo patekęs į sustiprintą tiksliųjų mokslų klasę ir vos nebuvo paliktas antriems metams aštuntoje klasėje, nes metiniame įvertinime turėjo dvejetų. Tačiau likimas viską sudėlioja savaip. Profesoriaus vardą teko užsitarnauti nuosekliu darbu.
Vakaro pabaigoje buvo parodyta jaunystėje filmuota medžiaga apie autoriaus ir draugų keliones motociklais.
„Mažasis Alfonas“
Fotomenininkas pasakojo: „Kol gimsta knyga, gali praeiti nuo kelių iki keliolikos metų. Štai mažąjį šilutiškį Alfonsą fotografavau ištisus dešimt metų. Kartą pavėžėjau jį iki stoties ir susipažinome. Ne visada jis sutikdavo fotografuotis. Būdavo, atvažiuoji, ir veltui praeina laikas. Džiaugiuosi, kad po to, kai jis tapo žinomas, atsirado žmonių, kurie jam padėjo“.
Autoriui brangus albumas „Pergalės ir pralaimėjimai“ apie motokrosą. Pasak R. Požerskio, ne vien sportininkus jam įdomu fotografuoti. „Stebiu žmones, atėjusius pasižiūrėti varžybų. Ką jie veikia, svajoja, kokios aistros verda. Akivaizdus pergalės džiaugsmas ir begalinis pralaimėjimo skausmas“.
Rodydamas viršelio nuotrauką, menininkas papasakojo, kad po daugelio metų pas jį atėjo žmogus, kuris buvo nufotografuotas po nesėkmingai susiklosčiusių varžybų, ir pasakė, kad tai jis nuotraukoje.
„Atrinkti nuotraukas, parašyti anonsus, suredaguoti – tai ilgas darbas. Po to reikia bandymus atspausdinti, viską patikrinti. Svarbu ir pinigai. Gerai, kai remia Kultūros taryba ar „Sony“ firma. Šeimos pinigai taip pat vaidina svarbų vaidmenį“, – atviravo fotomenininkas.

Bičiuliai įteikė parodos autoriui gėlių.
Petro Skutulo nuotr.

Susitikimo dalyvių dėmesio sulaukė ir fotoalbumas „Degantis žmogus“. Jame publikuojamos fotografijos iš Amerikoje, Nevados dykumoje, vykstančio festivalio, į kurį susirenka apie 70 000 žmonių. Menininkas į jį šiemet vyko jau septintąjį kartą su abiem savo vaikais. Šią kelionę skyrė žmonai, su kuria buvo buvęs festivalyje.
Romualdas Požerskis – žmogus, tikslingai einantis savo pasirinktu keliu. Fotografijose –Lietuva, studentams pasakoja apie fotografijos meną, susitikimuose su žmonėmis – apie Lietuvą fotografijose.

Susitikimo dalyviai susidomėję žvelgė į skaitykloje eksponuojamas fotografijas apie Baltijos kelią. Atsisveikindamas Romualdas Požerskis kalbėjo, kad būtų įdomu surinkti Baltijos kelio nuotraukas iš įvairių rajonų, miestų ir surengti parodą. Žmonės galėtų atpažinti save – vaikai savo tėvus, anūkai – senelius. Niekas nebūtų užmirštas…
Garsus fotografijos meistras – neretas svečias Šilutėje, mat čia turi puikių draugų.

Birutė Morkevičienė

F. Bajoraičio bibliotekos skaitykloje eksponuojama R. Požerskio fotografijų paroda „Baltijos kelias“.

Romualdas Požerskis (pirmoje eilėje antras iš kairės) nusifotografavo su atėjusiais į jo parodą šilutiškiais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Specialistų rekomendacijos, kaip saugoti sveikatą kaitros metu

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja apie karštį:  rugpjūčio 12 d., penktadienį, temperatūra popietę kils iki +24-29°C; šeštadienio naktį vės iki 10-15 laipsnių, dieną oras įkais iki +25-30°C; sekmadienio dieną šils iki +26-31°C; Žolinės dieną temperatūra pakils iki +26-31°C.   Aktualu kiekvienam Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per

Rugpjūčio viduryje – Žolinė

Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinės švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima, – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo

Vilniuje atidaroma viena moderniausių teniso arenų Europoje

Po kiek daugiau nei metus trukusios rekonstrukcijos Vilniuje esantis sporto kompleksas „SEB arena“ jau nuo rugsėjo duris atvers kaip didžiausias uždaras teniso, skvošo ir badmintono centras Vidurio Europoje. Atnaujintoje arenoje įrengtas ir pirmasis regione išmanusis teniso kortas, leisiantis organizuoti tarptautinius aukščiausio  lygio turnyrus. Naujojoje arenos dalyje įrengti 7 papildomi kietosios dangos kortai ir centrinis kortas, kurį supa net 1,5 tūkst. žiūrovų talpinančios tribūnos, 4 badmintono aikštelės ir net 10 patiems jauniausiems tenisininkams skirtų mažųjų teniso kortų. „Šiandien jau galime drąsiai

Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais

Taip pat skaitykite