Romualdo Požerskio fotografijose – visa Lietuva ir dar daugiau

Susitikimas – pokalbis su fotomenininku, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu profesoriumi Romualdu Požerskiu antradienio vakarą vyko Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje.

Šiame fotografijų albume – garsiojo fotomenininko Romualdo Požerskio jaunystės vaizdai.
Petro Skutulo nuotr.

Autorius pasakojo apie fotografijų parodą „Baltijos kelias“, pasidalijo mintimis apie savo kūrybos kelią, supažindino su naujausiais fotografijų albumais „Neramūs keliautojai“, „Pergalės ir pralaimėjimai“, prisiminė kitus, anksčiau išleistus albumus „Atlaidai“, „Senamiesčiai“, „Paskutinieji namai“, „Ugninis žmogus“ ir kt. Padovanojo bibliotekai devyniolika savo albumų.
Labai atsidavęs fotografijai
Romualdas Požerskis Šilutėje eksponuoja trečiąją savo darbų parodą. Šis miestas fotomenininkui brangus. Jo žmona Virginija buvo kilusi iš Šilutės, dešimt vasarų būsimasis kūrėjas praleido Traksėdžiuose pas mamos seserį.
Demonstruodamas juodai baltas Baltijos kelio nuotraukas, R. Požerskis papasakojo: „Po Romo Kalantos susideginimo, po kurio laiko, praleisto kalėjime, aš supratau, kad noriu būti naudingas Lietuvai. Baltijos kelią fotografavome mes, keturiasdešimtmečiai. Vyresni dešimčia metų fotografai, atrodo, bijojo, o jaunesni dešimčia metų dar nebuvo pribrendę šiam istoriniam momentui. Šios nuotraukos atspindi tą laiką, kuris įėjo į pasaulio istoriją – žmonės rinkosi, giedojo giesmes, šventino kryžius ir važiavo… Šešis šimtus kilometrų vienas milijonas trijų Baltijos respublikų žmonių vieną dieną stovėjo susikibę rankomis, gindami savo nepriklausomybę. Nuotraukose – mūsų tėvai, seneliai. Tai jau istorija“.
Apie save fotografijos meistras pasakojo: „Aš labai atsidavęs fotografijai. Visa galva, visom kojom nėriau į fotografijos vandenis. Fotografavau atlaidus, „Žalgirį“, senamiesčius, senelių namus. Mėgstu fotografuoti žmones – visa, kas juda. Kuo daugiau žmonių, tuo geriau. Ieškau akių kontakto, padrąsinu žmones… ir fotografuoju“.
Fotoalbumas „Lietuva. 1988–1993“
„Mano kūrybos viršūnė – fotoalbumas „Lietuva. 1988–1993“, išleistas 2014 metais. Pratarmę šiam albumui parašė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė“, – kalbėjo R.Požerskis. Jis priminė: „Ši knyga – nebylusis, tačiau tiek daug pasakantis Lietuvos prisikėlimo metraštis. Joje įamžintos ašaros ir vilties kupinos akys, ryžtas ir susikibusios rankos tegul visada primins, kokie galime būti vieningi ir kiek daug galime pasiekti. Dabar žinome, kad be šūvio įsileidę okupantų tanką, jo taip lengvai neišvarysime. Savo Nepriklausomybę turime ginti kasdien. Čia mūsų įsipareigojimas kovotojams už Lietuvą“.
Savo mintis apie knygą yra išsakę ir kiti žinomi Lietuvos žmonės: Algirdas Kaušpėdas, architektas, Lietuvos Sąjūdžio Seimo tarybos narys; Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas; Algirdas Patackas, politikas, Kovo 11-osios akto signataras; Veronika Povilionienė, lietuvių liaudies folkloro dainininkė, Nacionalinės premijos laureatė; Antanas Andriuškevičius, žurnalistas; Antanas Terleckas, ekonomistas, pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvis; Grytė Liandzbergienė, žurnalistė; Vytautas Landsbergis, Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, ir Robertas Grigas, kunigas, pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvis.
Nuotraukose visa Lietuva
Vakaro dalyviai galėjo susipažinti su fotografo atrinktomis įdomiausiomis, parodose dalyvavusiomis, į įvairius fotografijų albumus patekusiomis nuotraukomis. Jose užfiksuoti pirmieji skautai, poeto Bernardo Brazdžionio viešnagė Kaune, „Trijų kryžių“ paminklo atstatymo akimirkos, tremtinių palaikų pargabenimo iš Sibiro vaizdai, paminklų žuvusiems partizanams atstatymas miškuose ir kt.
Buvo parodyta nuotrauka, kurioje A. M. Brazauskas ir V. Landsbergis nufotografuoti kartu. „Gal tokių nuotraukų ir nėra daug. Tarp jų vykusi vidinė kova atvedė Lietuvą į Nepriklausomybę“, – reziumavo fotomenininkas, visada esantis istorinių įvykių sūkuryje. Fotomenininkas parodė daug nuotraukų apie Sausio 13-osios įvykius, papasakojo savo įspūdžius, kurių patyrė tris paras praleidęs Aukščiausiosios Tarybos rūmuose.
„Neramūs keliautojai“, 2017 m.
R. Požerskis papasakojo apie nuotraukų albumą „Neramūs keliautojai“, dedikuotą žmonai, kurią šią vasarą pasiglemžė negailestingos Baltijos jūros bangos. Albume publikuojamos R. Požerskio jaunystės nuotraukos iš tų laikų, kai jis su draugais, apsirengę pačių mėgdžiojant hipius siūtais drabužiais, motociklais keliaudavo po Lietuvą.
Bibliotekoje vartydami albumą skaitytojai gali susipažinti su R. Požerskio dienoraščio ištraukomis. Fotomenininkas pasakojo, kad mokykloje buvo patekęs į sustiprintą tiksliųjų mokslų klasę ir vos nebuvo paliktas antriems metams aštuntoje klasėje, nes metiniame įvertinime turėjo dvejetų. Tačiau likimas viską sudėlioja savaip. Profesoriaus vardą teko užsitarnauti nuosekliu darbu.
Vakaro pabaigoje buvo parodyta jaunystėje filmuota medžiaga apie autoriaus ir draugų keliones motociklais.
„Mažasis Alfonas“
Fotomenininkas pasakojo: „Kol gimsta knyga, gali praeiti nuo kelių iki keliolikos metų. Štai mažąjį šilutiškį Alfonsą fotografavau ištisus dešimt metų. Kartą pavėžėjau jį iki stoties ir susipažinome. Ne visada jis sutikdavo fotografuotis. Būdavo, atvažiuoji, ir veltui praeina laikas. Džiaugiuosi, kad po to, kai jis tapo žinomas, atsirado žmonių, kurie jam padėjo“.
Autoriui brangus albumas „Pergalės ir pralaimėjimai“ apie motokrosą. Pasak R. Požerskio, ne vien sportininkus jam įdomu fotografuoti. „Stebiu žmones, atėjusius pasižiūrėti varžybų. Ką jie veikia, svajoja, kokios aistros verda. Akivaizdus pergalės džiaugsmas ir begalinis pralaimėjimo skausmas“.
Rodydamas viršelio nuotrauką, menininkas papasakojo, kad po daugelio metų pas jį atėjo žmogus, kuris buvo nufotografuotas po nesėkmingai susiklosčiusių varžybų, ir pasakė, kad tai jis nuotraukoje.
„Atrinkti nuotraukas, parašyti anonsus, suredaguoti – tai ilgas darbas. Po to reikia bandymus atspausdinti, viską patikrinti. Svarbu ir pinigai. Gerai, kai remia Kultūros taryba ar „Sony“ firma. Šeimos pinigai taip pat vaidina svarbų vaidmenį“, – atviravo fotomenininkas.

Bičiuliai įteikė parodos autoriui gėlių.
Petro Skutulo nuotr.

Susitikimo dalyvių dėmesio sulaukė ir fotoalbumas „Degantis žmogus“. Jame publikuojamos fotografijos iš Amerikoje, Nevados dykumoje, vykstančio festivalio, į kurį susirenka apie 70 000 žmonių. Menininkas į jį šiemet vyko jau septintąjį kartą su abiem savo vaikais. Šią kelionę skyrė žmonai, su kuria buvo buvęs festivalyje.
Romualdas Požerskis – žmogus, tikslingai einantis savo pasirinktu keliu. Fotografijose –Lietuva, studentams pasakoja apie fotografijos meną, susitikimuose su žmonėmis – apie Lietuvą fotografijose.

Susitikimo dalyviai susidomėję žvelgė į skaitykloje eksponuojamas fotografijas apie Baltijos kelią. Atsisveikindamas Romualdas Požerskis kalbėjo, kad būtų įdomu surinkti Baltijos kelio nuotraukas iš įvairių rajonų, miestų ir surengti parodą. Žmonės galėtų atpažinti save – vaikai savo tėvus, anūkai – senelius. Niekas nebūtų užmirštas…
Garsus fotografijos meistras – neretas svečias Šilutėje, mat čia turi puikių draugų.

Birutė Morkevičienė

F. Bajoraičio bibliotekos skaitykloje eksponuojama R. Požerskio fotografijų paroda „Baltijos kelias“.

Romualdas Požerskis (pirmoje eilėje antras iš kairės) nusifotografavo su atėjusiais į jo parodą šilutiškiais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Klasmann-Deilmann Šilutė siūlo darbą

www.klasmann-deilmann.com Koncernas KLASMANN-DEILMANN, vienas iš substratų pramonės lyderių, valdantis Lietuvoje keturias įmones  –  Klasmann-Deilmann Šilutė, Klasmann-Deilmann Ežerėlis, Klasmann-Deilmann Laukėsa, Klasmann-Deilmann BioEnergy. Mūsų klientai  –  daugiau, kaip 70 pasaulio šalių pramoniniai daržovių ir augalų augintojai, kuriems mes įsipareigojame tiekti tik aukščiausios kokybės durpių substratus. Kad užtikrintumėm šį pažadą, mes modernizuojame gamybos linijas, atnaujiname techniką bei investuojame į žmones. Šiuo metu sezoniniams darbams kviečiame:    TRAKTORININKUS (-ES); EKSKAVATORININKUS (-ES); Pareigybių grupės bazinis atlyginimas nuo 800€ (neatskaičius mokesčių) ir priedai.   PAGALBINIUS LAUKO

Ką daryti su vakarykštės vakarienės likučiais?

Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės. Lietuviško prekybos ženklo „Maxima“ atstovai primena, kad eksperimentavimas su maisto likučiais gali ne tik prisidėti prie globalių problemų sprendimo, bet ir sutaupyti laiko bei išlaidų, planuojant asmeninį savaitės valgiaraštį. Maisto likučių naudojimas – neatrasti skoniai „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad nuo pirmojo karantino pradžios tautiečiai kardinaliai pakeitė savo pirkimo įpročius. Dauguma pirkėjų, siekdami rečiau lankytis parduotuvėse,

D. Grybauskaitė: vakcinavimo procesas vyksta nevaldomai

Dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo valdančiuosius teigdama, kad komunikacija apie vakcinas iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja, o patį vakcinavimo procesą vadina chaotišku. „Komunikacija viešojoje erdvėje, bent jau nacionaliniu lygmeniu, iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja. (…) Supratimo, kad turi būti vaizdinė komunikacija, kad turi būti pastovi žodinė, aiškinamoji komunikacija – to tikrai nematau, ir tai tikrai labai gaila, nes tai atspindi ir patį vakcinavimo procesą, kuris yra gana chaotiškas“, – LRT Televizijos laidoje teigė prezidentė. Anot D. Grybauskaitės,

Ar tikrai Macikų karo belaisvių kapavietės skęsta vandenyje?

Atsakymą į šį klausimą šįryt pateikė Šilutės r. savivaldybės atstovai. Reaguodami į prieš kelias dienas viešumoje skelbiamą informaciją, kad pernai rugsėjį Macikuose perlaidojus 1100 ekshumuotų, neatpažintų, dukart išniekintų Antrojo pasaulinio karo belaisvių palaikų šiuo metu skendi vandenyje… Panašu, kad tai melagiena. Mat Savivaldybės atstovams apsilankius Macikų karo belaisvių kapavietėje situacija nepanaši į viešumoje pateikta informaciją. Kapavietės tvarkingos ir neapsemtos vandens.  Štai nuotraukos: Priminsime, kad pernai, rugsėjo 25 d., Macikų kaime buvo pagerbtas Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos

Taip pat skaitykite