Romualdo Požerskio fotografijose – visa Lietuva ir dar daugiau

Susitikimas – pokalbis su fotomenininku, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu profesoriumi Romualdu Požerskiu antradienio vakarą vyko Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje.

Šiame fotografijų albume – garsiojo fotomenininko Romualdo Požerskio jaunystės vaizdai.
Petro Skutulo nuotr.

Autorius pasakojo apie fotografijų parodą „Baltijos kelias“, pasidalijo mintimis apie savo kūrybos kelią, supažindino su naujausiais fotografijų albumais „Neramūs keliautojai“, „Pergalės ir pralaimėjimai“, prisiminė kitus, anksčiau išleistus albumus „Atlaidai“, „Senamiesčiai“, „Paskutinieji namai“, „Ugninis žmogus“ ir kt. Padovanojo bibliotekai devyniolika savo albumų.
Labai atsidavęs fotografijai
Romualdas Požerskis Šilutėje eksponuoja trečiąją savo darbų parodą. Šis miestas fotomenininkui brangus. Jo žmona Virginija buvo kilusi iš Šilutės, dešimt vasarų būsimasis kūrėjas praleido Traksėdžiuose pas mamos seserį.
Demonstruodamas juodai baltas Baltijos kelio nuotraukas, R. Požerskis papasakojo: „Po Romo Kalantos susideginimo, po kurio laiko, praleisto kalėjime, aš supratau, kad noriu būti naudingas Lietuvai. Baltijos kelią fotografavome mes, keturiasdešimtmečiai. Vyresni dešimčia metų fotografai, atrodo, bijojo, o jaunesni dešimčia metų dar nebuvo pribrendę šiam istoriniam momentui. Šios nuotraukos atspindi tą laiką, kuris įėjo į pasaulio istoriją – žmonės rinkosi, giedojo giesmes, šventino kryžius ir važiavo… Šešis šimtus kilometrų vienas milijonas trijų Baltijos respublikų žmonių vieną dieną stovėjo susikibę rankomis, gindami savo nepriklausomybę. Nuotraukose – mūsų tėvai, seneliai. Tai jau istorija“.
Apie save fotografijos meistras pasakojo: „Aš labai atsidavęs fotografijai. Visa galva, visom kojom nėriau į fotografijos vandenis. Fotografavau atlaidus, „Žalgirį“, senamiesčius, senelių namus. Mėgstu fotografuoti žmones – visa, kas juda. Kuo daugiau žmonių, tuo geriau. Ieškau akių kontakto, padrąsinu žmones… ir fotografuoju“.
Fotoalbumas „Lietuva. 1988–1993“
„Mano kūrybos viršūnė – fotoalbumas „Lietuva. 1988–1993“, išleistas 2014 metais. Pratarmę šiam albumui parašė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė“, – kalbėjo R.Požerskis. Jis priminė: „Ši knyga – nebylusis, tačiau tiek daug pasakantis Lietuvos prisikėlimo metraštis. Joje įamžintos ašaros ir vilties kupinos akys, ryžtas ir susikibusios rankos tegul visada primins, kokie galime būti vieningi ir kiek daug galime pasiekti. Dabar žinome, kad be šūvio įsileidę okupantų tanką, jo taip lengvai neišvarysime. Savo Nepriklausomybę turime ginti kasdien. Čia mūsų įsipareigojimas kovotojams už Lietuvą“.
Savo mintis apie knygą yra išsakę ir kiti žinomi Lietuvos žmonės: Algirdas Kaušpėdas, architektas, Lietuvos Sąjūdžio Seimo tarybos narys; Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas; Algirdas Patackas, politikas, Kovo 11-osios akto signataras; Veronika Povilionienė, lietuvių liaudies folkloro dainininkė, Nacionalinės premijos laureatė; Antanas Andriuškevičius, žurnalistas; Antanas Terleckas, ekonomistas, pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvis; Grytė Liandzbergienė, žurnalistė; Vytautas Landsbergis, Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, ir Robertas Grigas, kunigas, pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvis.
Nuotraukose visa Lietuva
Vakaro dalyviai galėjo susipažinti su fotografo atrinktomis įdomiausiomis, parodose dalyvavusiomis, į įvairius fotografijų albumus patekusiomis nuotraukomis. Jose užfiksuoti pirmieji skautai, poeto Bernardo Brazdžionio viešnagė Kaune, „Trijų kryžių“ paminklo atstatymo akimirkos, tremtinių palaikų pargabenimo iš Sibiro vaizdai, paminklų žuvusiems partizanams atstatymas miškuose ir kt.
Buvo parodyta nuotrauka, kurioje A. M. Brazauskas ir V. Landsbergis nufotografuoti kartu. „Gal tokių nuotraukų ir nėra daug. Tarp jų vykusi vidinė kova atvedė Lietuvą į Nepriklausomybę“, – reziumavo fotomenininkas, visada esantis istorinių įvykių sūkuryje. Fotomenininkas parodė daug nuotraukų apie Sausio 13-osios įvykius, papasakojo savo įspūdžius, kurių patyrė tris paras praleidęs Aukščiausiosios Tarybos rūmuose.
„Neramūs keliautojai“, 2017 m.
R. Požerskis papasakojo apie nuotraukų albumą „Neramūs keliautojai“, dedikuotą žmonai, kurią šią vasarą pasiglemžė negailestingos Baltijos jūros bangos. Albume publikuojamos R. Požerskio jaunystės nuotraukos iš tų laikų, kai jis su draugais, apsirengę pačių mėgdžiojant hipius siūtais drabužiais, motociklais keliaudavo po Lietuvą.
Bibliotekoje vartydami albumą skaitytojai gali susipažinti su R. Požerskio dienoraščio ištraukomis. Fotomenininkas pasakojo, kad mokykloje buvo patekęs į sustiprintą tiksliųjų mokslų klasę ir vos nebuvo paliktas antriems metams aštuntoje klasėje, nes metiniame įvertinime turėjo dvejetų. Tačiau likimas viską sudėlioja savaip. Profesoriaus vardą teko užsitarnauti nuosekliu darbu.
Vakaro pabaigoje buvo parodyta jaunystėje filmuota medžiaga apie autoriaus ir draugų keliones motociklais.
„Mažasis Alfonas“
Fotomenininkas pasakojo: „Kol gimsta knyga, gali praeiti nuo kelių iki keliolikos metų. Štai mažąjį šilutiškį Alfonsą fotografavau ištisus dešimt metų. Kartą pavėžėjau jį iki stoties ir susipažinome. Ne visada jis sutikdavo fotografuotis. Būdavo, atvažiuoji, ir veltui praeina laikas. Džiaugiuosi, kad po to, kai jis tapo žinomas, atsirado žmonių, kurie jam padėjo“.
Autoriui brangus albumas „Pergalės ir pralaimėjimai“ apie motokrosą. Pasak R. Požerskio, ne vien sportininkus jam įdomu fotografuoti. „Stebiu žmones, atėjusius pasižiūrėti varžybų. Ką jie veikia, svajoja, kokios aistros verda. Akivaizdus pergalės džiaugsmas ir begalinis pralaimėjimo skausmas“.
Rodydamas viršelio nuotrauką, menininkas papasakojo, kad po daugelio metų pas jį atėjo žmogus, kuris buvo nufotografuotas po nesėkmingai susiklosčiusių varžybų, ir pasakė, kad tai jis nuotraukoje.
„Atrinkti nuotraukas, parašyti anonsus, suredaguoti – tai ilgas darbas. Po to reikia bandymus atspausdinti, viską patikrinti. Svarbu ir pinigai. Gerai, kai remia Kultūros taryba ar „Sony“ firma. Šeimos pinigai taip pat vaidina svarbų vaidmenį“, – atviravo fotomenininkas.

Bičiuliai įteikė parodos autoriui gėlių.
Petro Skutulo nuotr.

Susitikimo dalyvių dėmesio sulaukė ir fotoalbumas „Degantis žmogus“. Jame publikuojamos fotografijos iš Amerikoje, Nevados dykumoje, vykstančio festivalio, į kurį susirenka apie 70 000 žmonių. Menininkas į jį šiemet vyko jau septintąjį kartą su abiem savo vaikais. Šią kelionę skyrė žmonai, su kuria buvo buvęs festivalyje.
Romualdas Požerskis – žmogus, tikslingai einantis savo pasirinktu keliu. Fotografijose –Lietuva, studentams pasakoja apie fotografijos meną, susitikimuose su žmonėmis – apie Lietuvą fotografijose.

Susitikimo dalyviai susidomėję žvelgė į skaitykloje eksponuojamas fotografijas apie Baltijos kelią. Atsisveikindamas Romualdas Požerskis kalbėjo, kad būtų įdomu surinkti Baltijos kelio nuotraukas iš įvairių rajonų, miestų ir surengti parodą. Žmonės galėtų atpažinti save – vaikai savo tėvus, anūkai – senelius. Niekas nebūtų užmirštas…
Garsus fotografijos meistras – neretas svečias Šilutėje, mat čia turi puikių draugų.

Birutė Morkevičienė

F. Bajoraičio bibliotekos skaitykloje eksponuojama R. Požerskio fotografijų paroda „Baltijos kelias“.

Romualdas Požerskis (pirmoje eilėje antras iš kairės) nusifotografavo su atėjusiais į jo parodą šilutiškiais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Teismo mediatorės – ir dvi Šilutės rūmų teisėjos

Teisminės mediacijos komisija į Teismo mediatorių sąrašą įrašė mediatorėmis panorusias tapti ir keliamus reikalavimus atitikusias Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Daivą Jazbutienę ir Liną Nainienę. Nuo šiol šiuose rūmuose dirba trys mediatorių statusą turintys darbuotojai – be paminėtų teisėjų ir teisėjo padėjėjas Martinas Duobinis. Tad nuo šiol sprendžiant ginčą galima rinktis mediatorių ir iš šių kandidatų. Teisminė mediacija – tai ginčų sprendimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims civilinėse bylose išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (tarpininkams).

Lietuvoje gaisrus gesina daugiau nei tūkstantis ugniagesių savanorių

Lietuvoje plečiasi ugniagesių savanorių pajėgos: šalyje daugėja žmonių, kurie savanoriškai ne tik vykdo visuomenės švietimą apie gaisrų prevenciją, bet ir kartu su ugniagesių komandomis vyksta į gaisrus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Lietuvos ugniagesiams dirbti padeda daugiau nei 1500 savanorių. „Didžioji dalis – 75 proc. –  ugniagesių savanorių priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms padeda gesinti gaisrus ir atlikti žmonių bei jų turto gelbėjimo darbus. Konkrečias užduotis gaisro vietoje savanoriams ugniagesiams paskiria gelbėjimo darbų vadovas“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

Cigaretes iš Rusijos atgabeno garso kolonėlėje

Iš Kaliningrado srities mikroautobusu grįžtantis Jurbarko gyventojas į Lietuvą atvežė kontrabandinių rūkalų. Pagėgių pasieniečiai juos aptiko salono sienelės ertmėse ir garso kolonėlėje. Trečiadienį vakare VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pasieniečiai  Šakių rajono Grinaičių kaime, apie  keturis kilometrus nuo Ramoniškių kontrolės punkto, patikrinti sustabdė mikroautobusą „VW Transporter“ lietuviškais numeriais. 39-erių jurbarkiškis juo į Lietuvą  buvo ką tik įvažiavęs  iš Kaliningrado srities ir Ramoniškių punkte įveikęs muitinės patikrinimą. VSAT kriminalistams  „VW Transporter“  pasirodė įtartinas, todėl buvo atidžiau patikrintas. Paaiškėjo, kad

Nuo liūčių nukentėjusiems žemdirbiams – parama bus išmokėta iki Kalėdų

Šalies žemdirbiai, kurie dėl liūčių pernai negalėjo nuimti derliaus, netrukus sulauks valstybės paramos.Žemės ūkio ministerija nuostoliams kompensuoti skyrė 9,12 mln. Eur. Paramą planuojama išmokėti iki Kalėdų. Europos Komisijai pritarus nacionalinės paramos skyrimui ŽŪM patvirtino nuostolių kompensavimo taisykles, pagal kurias bus išmokama parama. Kompensacijas gaus tie žemdirbiai, kurie atitiks šių taisyklių reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad teisę į paramą turi tik tie žemdirbiai, kurie iki 2017 m. gruodžio 1 d. savivaldybėms pateikė prašymus kompensuoti dėl liūčių patirtus derliaus nuostolius. Parama bus skirta