Roko Flick romanuose – tik stiprios valios moterys

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje šįkart šilutiškiai rinkosi į kraštiečio R. Flick naujo istorinio romano „Emma, pastoriaus duktė“ sutiktuves.

Sandros Jablonskienės nuotr.

Rokas Flick skaitytojui žinomas kaip vienaveiksmės monologinės dramos apie garsias Lietuvos moteris „Ištiesk pagalbos ranką man“, publicistikos knygų „Mitingų metas, sudrebinęs Lietuvą“, „Atrastoji žemė“ bei istorinių romanų „Šiaurės Sachara“ ir „Paskutinis traukinys“ autorius. Už abi pastarąsias knygas 2012 m. R. Flick įteikta tarptautinio literatūrinio rudens konkurso „Prisijaukinkim žodį, paukštį, debesį…“ Prozos nominacija.
Šiais metais leidykla „Alma littera“ išleido naujausią trečiąjį R. Flick istorinį romaną „Emma, pastoriaus duktė“. Tai keturių kartų istorija, nukelianti į XVII amžiaus Austriją, kupina dramatiškų to meto įvykių. Joje pasakojama apie zalcburgiečių šeimą, išgyvenusią prievartinę tremties kelionę į Prūsiškąją Lietuvą, kur jų laukė sunkūs išbandymai norint sutarti su vietos lietuvininkais. Susitikimą moderavo literatūrologė Jovita Saulėnienė. Anot literatūrologės, šis romanas „jau kūrinio pavadinimu orientuoja skaitytoją į evangelikų tikėjimą, tai šeimos saga, kurioje atskleidžiami svarbiausi Langių šeimos įvykiai: vestuvės, krikštynos, laidotuvės… Čia gausu papročių, tradicijų aprašymų, spalvingų gamtos vaizdinių. Pasakojimas, labai gyvas, sodrus, intriguojantis, prisotintas istorizmų, tarmybių“.
Romano autorius R. Flick pripažino rašantis tik apie stiprios valios moteris.
Šilutės F. Bajoraičio viešajai bibliotekai R. Flick padovanojo keletą istorinio romano „Emma, pastoriaus duktė“ egzempliorių.

Dalia Pupšytė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite