Rinkimai – šventė, skandalas – negarbė

Sandra Tamašauskienė (penkta iš dešinės) su balsuoti atėjusiais žmonėmis ir rinkimų pagalbininkais.

Lapkričio 3 ir 4 dienomis Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partija surengė rinkimus, kokių Lietuvoje dar nėra buvę. Partijos nariai ir jai prijaučiantys asmenys galėjo balsuoti, kuris iš dviejų kandidatų tinkamiausias dalyvauti prezidento rinkimuose kaip šios partijos kandidatas. Biuletenyje – dvi pavardės: Ingrida Šimonytė ir Vygaudas Ušackas. Šilutės rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, balsavimo rezultatai palankesni I. Šimonytei.

Šilutėje
Šeštadienį, lapkričio 3 d., Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Šilutės skyrius balsuoti pakvietė Švėkšnoje ir Žemaičių Naumiestyje. Abiejose vietose sulaukta 38 partijos narių ir 5 nepartinių, kurie iš anksto užsiregistravo dalyvauti balsavime.
Šilutės skyrius rajone turi 204 partijos narius, skyriui vadovauja Sandra Tamašauskienė, Šilutės rajono savivaldybės tarybos narė, opozicijos lyderė, Šilutės Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.
Sekmadienį Šilutės seniūnijos salė atrodė kaip per tikrus rinkimus: šalia vėliavų buvo pastatyta urna, įrengtos balsavimo kabinos, į kurias užsukę balsuotojai greitai neišeidavo. Mat partijos nariai gaudavo po tris biuletenius: 49 kandidatų į Šilutės rajono savivaldybės tarybą ir 36 kandidatų į Europos Parlamentą sąrašus, kuriuos teko įdėmiai panagrinėti ir reitinguoti. Tai turės įtakos politikų vietai tuose sąrašuose. S. Tamašauskienės pavardės tarp kandidatų į vietos savivaldą nėra – ji bus sąraše pirmoji, nes dalyvaus ir tiesioginiuose mero rinkimuose. Partijos nariai gavo ir trečią biuletenį su I. Šimonytės ir V. Ušacko pavardėmis. Teko pažymėti tą, kurį norėtų matyti kaip šios partijos kandidatą prezidento rinkimuose.
Paprasčiau buvo žmonėms, kurie nėra šios partijos nariai, tačiau jiems artimos dešiniųjų idėjos. Jie gavo tik po vieną biuletenį ir pažymėjo I. Šimonytę arba V. Ušacką.
Du žmonės išdavinėjo biuletenius, buvo net stebėtojų. Šilutėje balsuoti buvo galima nuo 10 iki 18 val. Balsavimui galiojo vienas reikalavimas: turi dalyvauti daugiau negu pusė partijos skyriaus narių.

Šilutiškis Ipolitas Vasiliauskis balsuoti atėjo gerai nusiteikęs.

Iš 204 partijos narių ir balsuoti užsiregistravusių 59 nepartinių rinkėjų atvyko 150, iš jų 1 biuletenis buvo sugadintas. 123 asmenys pritarė I. Šimonytės kandidatūrai, 26 – V. Ušacko. Į Europos Parlamentą balsuotojai išreitingavo Andrių Kubilių, Laimą Andrikienę ir Liudą Mažylį, nors šiame sąraše pirmaisiais buvo įrašyti Kęstutis Masiulis, Liudas Mažylis ir Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė. Kandidatų į vietos Savivaldybės tarybą sąraše pirmumo balsais iškelti dabartiniai vietos politikai – Zigmantas Jaunius, Arūnas Kurlianskas, o pirmoji, kaip minėta, bus įrašyta S. Tamašauskienė.
Primename, kad pavasarį vyks vietos savivaldos ir tiesioginiai merų rinkimai, taip pat Lietuvos atstovų į Europos Parlamentą ir šalies prezidento rinkimai.
Pakalbinome Sandrą Tamašauskienę
– Ką teko iš žmonių išgirsti šiomis neįprasto balsavimo dienomis?
– Žmonės džiaugiasi, partijoje tai demokratijos šventė, nes turime du stiprius kandidatus – tuo mes didžiuojamės. Pirmą kartą partija taip renka kandidatą į prezidentus. Pirmą kartą už partijos kandidatą balsuoti galėjo ir nepartiniai žmonės.
– Vygaudas Ušackas – jūsų partijos narys, o Ingrida Šimonytė – juk nepartinė…
– Nežinau. Greičiausiai tai asmeninės priežastys. Anksčiau ji yra užsiminusi, kad turi sergančią mamą, iš viso ruošiasi trauktis iš politikos… Dabar situacijos nežinau. Galbūt yra sunkūs asmeniniai dalykai.
– Prezidentė Dalia Grybauskaitė neturi šeimos, vaikų, Ingrida Šimonytė – irgi. Neturėjęs šeimos ir neauginęs vaikų nepažįsti didelės dalies žmonių tikrojo gyvenimo. Gal metas Lietuvai turėti prezidentą su šeima, vaikais?
– Paminėjote esminius dalykus. Sutinku. Mūsų partija šeimą laiko svarbiausia vertybe. Pati šeštus metus vadovauju partijos skyriui. Jeigu mano vaikai būtų maži, būčiau pasitraukusi po mėnesio ar net greičiau. Ir mano vyrui buvo sunku pakeisti savo požiūrį ir į mūsų laisvalaikį, ir į bendravimą, laiko leidimą kartu. Man sunku įsivaizduoti prezidento šeimos gyvenimą, kai tu visą savo laiką atiduodi tam, kuo tiki, kad pasiektumei tikslą, padarytumei žmonėms gera. Aš prezidentą palyginčiau su kunigu, kuris aukoja savo gyvenimą dėl kitų žmonių. Taip, šeima yra gerai, bet tokiu atveju tu ją skriaudi.
– Dar ir daug įtampos, žiniasklaidos dėmesys, kurį tikrai pajunta politikų sutuoktiniai, vaikai ir kiti artimieji… Mano mintis kiek kitokia, – kad prezidentas žinotų, kaip gyvena Lietuvoje žmogus, jis pats turi būti patyręs visus šeimos rūpesčius. Šeima – kaip valstybės valdymo veidrodis.
– Sutinku. Iš dalies. Ir įtampos tikrai daug. Jūs esate ir pati tai pajutusi. Taip, dirbu pirmąją kadenciją vietos politikų taryboje, dar ne viską padariau. Noriu daryti. Todėl eisiu į rinkimus.
– Po STT apsilankymo Šilutės savivaldybėje netrukus įvyko Tarybos posėdis. Kodėl iš jo opozicija išėjo?
– Buvo sprendimų, susijusių su Savivaldybės biudžetu. Kai sužinojome, kad merui Vytautui Laurinaičiui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba, taip pat ir mero pavaduotojui, administracijos direktoriui, mes negalėjome žinoti, ar svarstyti teikiami sprendimai nėra susiję su korupcija. Prašėme posėdį atidėti savaitei, kad išsiaiškintume, ar nėra nieko paslėpta po tais sprendimais.
– Ar žinote pareikštų įtarimų esmę, kas domino STT, kaip, dėl ko piktnaudžiauta tarnyba? Ką iš tiesų tiria?
– Ir man norėtųsi sužinoti daugiau negu žinau, kol kas negaliu nieko pasakyti. Pasigirdo, kad ir dėl sklypo dalies, kuri tenka „Lidl“ prekybos centrui. Šis prekybos tinklas parduotuves turi tik ant nuosavos žemės. Prisimenu, rodos, vasarą mes posėdyje svarstėme, kad sklypą Tilžės g. 22, kur statoma autobusų stotis su prekybos centru, pardavinėtų Šilutės autobusų parko bendrovė. Juk yra Privatizavimo komisija. Sklypas, apie kurį kalbame, miesto centre, brangus. Aš tuomet nepritariau, kad sklypą pardavinėtų Šilutės autobusų parko bendrovė. Tačiau taip padaryta.
– Ar formuojama nauja valdančioji dauguma?
– Visų planų kol kas negaliu atskleisti, nes ne vien nuo mūsų frakcijos, kuriai vadovauju, tai priklauso. Opozicija bando tartis, derėtis ir su kitų partijų atstovais Taryboje. Kai kam reikia derybų, mums užtenka sutarčių. Sudaryti naują valdančiąją daugumą galimybės nedidelės. Opozicija turi 8 narius iš 25. Be to, atvirai pasakysiu, po praėjusios kadencijos (per 4 metus rajono vadovai keisti 4 kartus – red. paaiškinimas) nesinori būti destruktyviu. Yra daug projektų. Bet koks pasikeitimas stabdytų darbus. Mes tai suprantame ir prisiimame atsakomybę.
– Ar STT apsilankymas Šilutėje jums buvo netikėtas?
– Ne. Žinojau situaciją, žinojau, kas vyksta. Ir patys rašėme skundus STT, Viešųjų pirkimų tarnybai, gavome atsakymus. Žinojome, kad tyrimas vyksta. Ypač – iš STT. Mums atsakydavo, kad mūsų skundą prideda prie bylos.
Žmonės laukia „Lidl“ prekybos centro. Visi jo laukiame. Ir autobusų stoties naujos reikia, ir toji teritorija šalia bažnyčios atrodys gražiau. Mes ne prieš projektus, ne prieš statybas. Tik mes norime skaidrumo, kad neišleistų pinigų tam, kam negalima. Tarkim, tas užterštas gruntas buvusio Šilutės autobusų parko teritorijoje. Kodėl tai slėpta nuo Savivaldybės tarybos narių? Pateikėme paklausimų, buvo pareiškimų. Nesiteikia atsakyti net į viešus paklausimus. Tiesiog reikėjo kalbėtis, tartis, gal visi kartu būtume geriau susitvarkę. Tačiau viskas buvo slepiama, tyčiojamasi. Tik iš žiniasklaidos sužinai, kas įvyko.

Kalbėjosi
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po