Rinkėjai savo palankumą skyrė Alfredui Stasiui Nausėdai

Antrojo balsavimo rezultatai rinkimuose į LR Seimą Šilutės rajone tik patvirtino daugumos rinkėjų apsisprendimą į šalies parlamentą deleguoti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatą Alfredą Stasį Nausėdą. Savo konkurentę Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Šilutės skyriaus pirmininkę Sandrą Tamašauskienę jis įveikė įtikinama balsų persvara.

Seimo nario mandatą antrame rinkimų ture laimėjęs Alfredas Stasys Nausėda vos spėjo atsakinėti į sveikintojų skambučius.

Seimo nario mandatą antrame rinkimų ture laimėjęs Alfredas Stasys Nausėda vos spėjo atsakinėti į sveikintojų skambučius.

Šilutėje – kaip ir visoje Lietuvoje
Sekmadienį 20 val. užsidarius rinkimų apylinkėms, jau kiek po 21 val. tapo aišku, kad Šilutės rajone rinkimus į LR Seimą įtikinama persvara laimėjo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Alfredas Stasys Nausėda. Ši partija rinkimuose sėkmingai pasirodė visoje Lietuvoje, tad ir Šilutė netapo išimtimi.

Kita vertus, kandidatas Alfredas Nausėda gerai pažįstamas rajono gyventojams, ypač ūkininkams, nes daug metų vadovavo Savivaldybės Kaimo reikalų skyriui. Jis gana sėkmingai pasirodė praėjusiuose savivaldos rinkimuose ir tapo Šilutės rajono tarybos nariu. Nemažai balsų jis tąkart surinko ir kaip kandidatas į rajono mero postą. Išrinkus A. Nausėdą į LR Seimą, Savivaldybės taryboje jį turėtų pakeisti Saulius Vytuvis.
Spalio 23-ios vakarą į A. Nausėdos rinkimų štabą atvyko nemažai norinčiųjų asmeniškai pasveikinti būsimą LR Seimo narį, beveik netilo jo mobilusis telefonas. Pats Alfredas Nausėda, džiugiai nusiteikęs ir kiek sutrikęs, vos spėjo atsakinėti į sveikinimus. Jis sakė, kad rinkimų metu teko bendrauti su daugeliu žmonių seniūnijose ir darbo kolektyvuose.
„Mūsų programa buvo daugeliui žmonių patraukli, nes mes kalbame apie konkrečius dalykus ir nešnekame apie tai, ko neįmanoma padaryti“, – apie rinkimų rezultatus kalbėjo A. Nausėda. Jis sakė, kad stengsis skirti kuo daugiau dėmesio polderinėms sistemoms, upių vagų priežiūrai, nes tam skiriamos lėšos šiuo metu per menkos, nors į Pamarį suteka visos Lietuvos vandenys. Anot jo, kai ką galima pakeisti ir be didelių investicijų, pakoregavus atitinkamus reglamentus.
Kalbėdamas apie antrąjį rinkimų turą, A. Nausėda pasidžiaugė, kad nei iš savo stebėtojų, nei iš rinkimų komisijos apie pažeidimus nieko negirdėjo ir mano, kad šį kartą viskas vyko skaidriai, kaip ir turėtų būti.
„Mane džiugina ir tai, kad rinkėjų aktyvumas buvo vidutinis. Kita vertus, tas aktyvumo procentas, kuris tik šiek tiek viršija 30 procentų, mūsų valstybėje turėtų būti didesnis. Juk balsavimas yra pilietinė pareiga ir privilegija. Žmogus turėtų išreikšti savo valią“, – sakė A. Nausėda.
Paklaustas, kaip jis vertina savo konkurentę Sandrą Tamašauskienę, Alfredas Nausėda sakė, kad tai jauna, energinga, geranoriška politikė. Anot jo, jai tai pirmieji, bet ne paskutiniai rinkimai.

Alfredas Nausėda ūkininkauja – Stubriuose (Katyčių sen.) turi pieno ūkį. Paklaustas, kas jį pavaduos, kai didžiąją laiko dalį teks praleisti Vilniuje, naujasis Seimo narys juokėsi, kad tą klausimą kaip nors išspręsiąs. Ir tuoj pat surimtėjęs prabilo, kad ūkio, žinoma, negalima palikti likimo valiai. Daugiau padirbėti teks šeimos nariams, prireikus tikisi sulaukti šalimais gyvenančių gerų kaimynų pagalbos.

Alfredas Stasys Nausėda (kairėje) ir jo rinkimų štabo nariai džiaugiasi pergale.

Alfredas Stasys Nausėda (kairėje) ir jo rinkimų štabo nariai džiaugiasi pergale.

Pirmas, bet ne paskutinis bandymas
Kandidatė į LR Seimo narius Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos Šilutės skyriaus pirmininkė Sandra Tamašauskienė su bendraminčiais rinkimų rezultatų laukė „Gilijos“ konferencijų salėje. Apsilankius ten apie 21 val., kandidatė sakė, jog aiškėja tendencija, kad šiuos rinkimus laimės jos konkurentas Alfredas Stasys Nausėda.
S. Tamašauskienė patikino, kad tai ne paskutiniai jos rinkimai ir ateityje bandys balotiruotis dar. „Politiniai raumenys auga metai iš metų ir sėkmingų atsitiktinumų būna mažai. Manau, kad Alfredo Nausėdos sėkmė didele dalimi yra labai sėkmingo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pasirodymo šiuose rinkimuose fenomeno atvejis. Ne paties Alfredo, o Valstiečių, žinant tą perbėgimo iš partijos į partiją istoriją. Matome, kad tai savotiškas manevras, nes valdžios palaikymo jis neprarado. Mane asmeniškai visa tai nuvylė, bet rinkėjų – ne“, – kabėjo S. Tamašauskienė.
Kandidatė dar sakė apie jokius pažeidimus šiame ture nieko negirdėjusi, nusiskundimų nebuvę. Ji pasidžiaugė, kad šiame ture tarpusavyje varžėsi mūsų rajono kandidatai. Anot S. Tamašauskienės, tai reiškia, kad žmonės valdžioje nori matyti savus, pažįstamus politikus, nori tiesioginio bendravimo, ryšio. Juo labiau, kad praeitą kadenciją išrinktas Kęstas Komskis įsivėlė į balsų pirkimo istoriją, o Artūras Skardžius pasirodė Šilutėje tik paskutiniais mėnesiais iki rinkimų.

Sandra Tamašauskienė (dešinėje) ir jos komanda rinkimų rezultatų laukė „Gilijos“ restorano konferencijų salėje.

Sandra Tamašauskienė (dešinėje) ir jos komanda rinkimų rezultatų laukė „Gilijos“ restorano konferencijų salėje.

„Sandra nepralaimėjo šių rinkimų. Toks rezultatas yra naujos politikės laimėjimas. Tie 2,5 metų praeis greitai, bus savivaldos rinkimai. Sandra dar jauna politikė, jai viskas prieš akis“, – sakė pats pirmame ture iš tolimesnės kovos dėl LR Seimo nario mandato iškritęs S. Tamašauskienės kolega pedagogas ir Šilutės r, savivaldybės tarybos narys Algirdas Gečas.

Vaidotas VILKAS

Hits: 121

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite